Kosminės programos » Lietuva » LituanicaSat-2 jau kosomose

LituanicaSat-2 jau kosomose

Birželio 23 rytą, LituanicaSat-2 palydovas iškeltas į orbitą kartu su Indijos Žemės tyrimo palydovu Cartosat-2. Vaizdo įraše 2 min. 20 s. berods LituanicaSat-2 išleidžiamas į skrydį apie Žemę…

LituanicaSAT2Nanoavionikos sukurtą palydovą iš Indijos Satish Dhawan kosmodromo (ISRO) iškėlė raketa PSLV-C38 kartu su 30 kitų nano palydovų.

Cartosat-2_01 Cartosat-2_02 Cartosat-2_03VibroAtliekami Indijos Cartosat-2 palydovo vibracijos testai…
Cartosat-2_04Accousticakustiniai testai
Cartosat-2_05Cartosat-2 paruoštas startui
PSLV-C38_01Pradedamas raketos PSLV-C38 surinkimasPSLV-C38_02  PSLV-C38_04_SecondStageAntrosios pakopos montavimasPSLV-C38_05_31sat31 palydovas apgaubiami specialiu skyduPSLV-C38_06_31satPalydovai paslėpti po karščiui atspariu skyduPSLV-C38_07 PSLV-C38_08_First PSLV-C38_09_First PSLV-C38 Satish Dhawan kosmodromo antrojoje starto platformoje prieš startą

ISRO paleido PSLV-C38 (naudingas krovinys 955 kg) su 712 kg palydovu Cartosat-2 ir 30 nano palydovų (bendra masė 234 kg). Palydovai pagaminti 14 šalių – Austrija, Belgija, Čilė, Čekija, Suomija, Prancūzija, Japonija, Latvija, Lietuva, Slovakija ir JAV, o vienas nano palydovas pagamintas Indijoje.

„LituanicaSAT-2“ yra jungtinis lietuviškos bendrovės „NanoAvionics“ ir Vilniaus Universiteto projektas, pagal kurį numatyta palydovą iškelti į 505 km aukštį. Vienas iš „LituanicaSAT-2“ pakeleivių bus ir pirmasis Latvijos palydovas „Venta-1“. Tiesioginę raketos starto transliaciją buvo galima stebėti internetu. Transliacijos pradžios laikas – 6 val. 58 min. Lietuvos laiku.

LitunicaSat-2_Propulsijos_sistemaLituanicaSAT-2 raketinės traukos sistemos prototipas

Antrasis „NanoAvionics“ ir trečiasis Lietuvos mokslininkų bei inžinierių sukurtas palydovas dalyvauja tarptautiniame moksliniame projekte QB50. Prie jo su savo palydovais prisidėjo mokslininkai ir kosmoso technologijų kompanijos iš viso pasaulio. Projekto tikslas – surinkti išsamius duomenis iš iki šiol labai mažai tyrinėtų žemutinių Žemės termosferos sluoksnių. Lietuviškasis palydovas šiam projektui matuos vienatomio deguonies koncentraciją termosferoje specialiu jutikliu FIPEX. Kartu bus siekiama ir kito svarbaus tikslo, nesusieto su QB50 projektu: „NanoAvionics“ bandys pirmą pasaulyje mažiesiems palydovams skirtą skystojo cheminiu kuro varytuviuką. Toks variklio bandymas yra reikšmingas ne tik mokslui, bet ir verslui, nes mažųjų palydovų rinkoje iki šiol nebuvo pasiūlyta valdymo sistemos, pailginančios palydovo gyvavimo trukmę.

Lituanicasat-2

LituanicaSAT2_testingLituanicaSat-2 testavimas

LituanicaSAT2LituanicaSat-2 paruošimas.

Lituanicasat-2-raketinis-mikro-varituvas

Lituanicasat-2 mikrovarytuvas. Nuotraukų autorius Januskaite

Šiuo atveju (jeigu visos sistemos veiks taip, kaip numatyta) palydovo darbo orbitoje trukmė turėtų būti pailginta net iki 5 kartų, tokiu būdu smarkiai sumažinant mažojo palydovo misijos sąnaudas. Sėkmingo eksperimento atveju lietuviškos technologijos bus pasiūlytos kitų nanopalydovų kūrėjams, tokiu būdu padidinant kosminių misijų prieinamumą ir suteikiant galimybę į kosmosą savo palydovus iškelti didesniam kiekiui komercinių ir mokslo organizacijų visame pasaulyje.

Lietuva pagal iškeltų palydovų kiekį pakilo iki 37-39 vietos pasaulyje. Indijos „darbiniu kosminiu arkliuku“ vadinamos PSLV raketos gali pasigirti pakankamai dideliu patikimumu – visiškai nesėkmingas buvo tik pirmas bandomasis startas 1993 metais. Tuomet dėl kosminio aparato orientacijos sistemos programavimo klaidų buvo prarasta raketos orientacijos kontrolė ir ji nesugebėjo pasiekti numatytos orbitos. Praėjus 700 sekundžių nuo starto raketa nukrito į Bengalijos įlanką.

LituanicaSAT-2 – pirmosios lietuviškos kosmoso įmonės UAB „NanoAvionics“ kartu su Vilniaus universitetu sukurtas antrasis lietuviškas dirbtinis Žemės palydovas. Šis palydovas atitinka 3 vienetų „CubeSat“ standartą ir yra skirtas tarptautiniam Europos Komisijos finansuojamam projektui „QB50“, kurio metu į kosmosą bus paleistas 50-ies „CubeSat“ tipo palydovų tinklas.

Planuojamas LituanicaSAT-2 paleidimas – 2017 m. birželį-liepą iš Indijos (ISRO) Satish Dhawan kosmodromo, raketa PSLV, kartu su dar kitais 7 „QB50“ projekte dalyvaujančiais palydovais ir kitais ne projekto palydovais (vienas jų – pirmasis Latvijos palydovas „Venta-1“).  Paleistas palydovas skries poline Žemės orbita, kurios plokštumos posvyris bus 97,1° ir kurioje kiekvieno apsisukimo aplink Žemę metu, palydovas praskries arti Žemės ašigalių.

„Venta-1“ kūrė Vokietijos kosmoso technologijų kompanija „OHB-System AG“, Brėmeno taikomųjų mokslų universitetas, Ventspilio universiteto koledžas ir Ventspilio aukštųjų technologijų parkas. Palydovo projekto vertė siekia apie 492 354 eurų.

Ventspilio tarptautinis radioastronomijos centras palydovą ketino paleisti 2010 m. pradžioje. Dėl menko finansavimo starto data pavėlinta 7 metais. Misijos tikslai – naudoti palydovą mokymams, pritaikyti transporto saugumo sistemoms, kartu išbandant signalų transliavimo modemą.

Venta-1

Venta-1Pirmasis Latvijos palydovas Venta-1 į orbitą iškeltas per Līgo

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal