Luna prisiminimai ir planai

Station_Luna_1 Menulis Luna

Luna, Mėnulis – apie buvusius Sovietų Sąjungos ir būsimus Rusijos Mėnulio tyrimus

Mėnulis

Moon_landing_sites Menulis Luna

Sėkmingai į Mėnulį nuo 1966 iki 2020 metų savo tyriklius nuleido trys valstybės – Sovietų Sąjunga, JAV ir Kinija

Erdvėlaiviai „Luna“ (Mėnulis) startuodavo iš Baikonur 1958-76 metais, Sovietų Sąjungai siekiant nuodugniai ištirti artimiausią kosminį objektą ir pasiruošti pilotuojamoms ekspedicijoms. Pirmieji trys mėnuliečiai buvo nedideli 280-390 kg masės, panašūs į „Sputnik“, automatizuoti aparatai, lėkdinami 3-pakopių startūnų 8K72 gan trumpomis trajektorijomis.

Menulis Luna_artificial_objects

Mėnulis ir jo paviršiuje palikti įvairūs aparatai. Nėra Izraelio Beresheet, Indijos Chandrayaanar ir dar kelių paskutinių metų aparatų.

Vėlesni 1,42-1,64 t maždaug o0,7×1,5 m mėnuliečiai lėkdavo iš tarpinės orbitos aplink Žemę ir eksperimentuodavo tupdymo Mėnulin sistemas bei būsimų mėnuleigių kai kurias detales. Dar vėlesni 5,6 t (startūnu „Proton“) tūpdavo iš Mėnulio satų orbitų, kai kurie pargabeno keliasdešimt gramų regolito, o du nuriedino 836 kg 8-račius mėnuleigius „Lunochod“. Viso startavo 33 „Luna“ tyrikliai, 16 sėkmingai, 17 nesėkmingai, dažniausiai dėl raketų sutrikimų ar net sprogimų.

Luna tyrikliai

Lentelėje pateikti tik paskelbti sovietų Mėnulio programos startai

Luna ir Apollo

Luna16capsules Menulis

Luna-16 Sovietų Mėnulio tyriklio kapsulė su 101 g Mėnulio grunto Žemėje

Pradedant „Luna-15“ erdvėlaiviai buvo iš 3 dalių – tūpiklio su stabdymo varytuvu ir 2 varytuviukais; raketinio startūno „Mėnulis-Žemė“ (512 kg) ir 512 kg gręžtuvo su kapsule gruntui; viso pargabenta 324 g grunto (rasta ir vandens pėdsakų).
Palyginimui su gausia „Luna“ epopėja „Apollo“ astronautai dirbo 6 vietovėse 154 val (apie 1 savaitę) ir pargabeno 382,5 kg grunto. Su ankstyvaisiais „Lunais“ varžėsi NASA „Pioneer“, „Surveyor” ir „Ranger“ (1964 „Ranger-7“ – net beveik sėkmingai), bet vėliau dėmesys atiteko „Apollo“ programai.

Rusijos Luna planai

Artimiausiais metais Rusija planuoja naujus „Luna“ startus:
Luna-25 2021 m. 1,75 t universalaus tūpiklio eksperimentas; neutronų detektavimas ADRONu;
Luna-26 2023 2,2 t Mėnulio kartografavimas iš 60 km orbitos; 14 vnt mokslinių aparatų (2 mlrd rb);
Luna-27 2024 2,2 t „Minilunochod“ nugabenimas; gręžimas ir analizė, ypač ledo (5,3 mlrd rb);
Luna-28 2025 4 t (startūnas „Angara“ iš „Vostočnyj“) surinktų mėginių pargabenimas.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal