Luna prisiminimai ir planai

Station_Luna_1 Menulis Luna

Luna, Mėnulis – apie buvusius Sovietų Sąjungos ir būsimus Rusijos Mėnulio tyrimus

Mėnulis

Moon_landing_sites Menulis Luna

Sėkmingas leidimasis į Mėnulį nuo 1966 iki 2020 metų. Tai atliko trys valstybės – Sovietų Sąjunga, JAV ir Kinija

Erdvėlaiviai „Luna“ (Mėnulis) startuodavo iš Baikonur 1958-76 metais, Sovietų Sąjungai siekiant nuodugniai ištirti artimiausią kosminį objektą ir pasiruošti pilotuojamoms ekspedicijoms. Pirmieji trys mėnuliečiai buvo nedideli 280-390 kg masės, panašūs į „Sputnik“, automatizuoti aparatai, lėkdinami 3-pakopių startūnų 8K72 gan trumpomis trajektorijomis.

Menulis Luna_artificial_objects

Mėnulis ir jo paviršiuje palikti įvairūs aparatai. Nėra Izraelio Beresheet, Indijos Chandrayaanar ir dar kelių paskutinių metų aparatų.

Vėlesni 1,42-1,64 t maždaug o0,7×1,5 m mėnuliečiai lėkdavo iš tarpinės orbitos aplink Žemę ir eksperimentuodavo tupdymo Mėnulin sistemas bei būsimų mėnuleigių kai kurias detales. Dar vėlesni 5,6 t (startūnu „Proton“) tūpdavo iš Mėnulio satų orbitų, kai kurie pargabeno keliasdešimt gramų regolito, o du nuriedino 836 kg 8-račius mėnuleigius „Lunochod“. Viso startavo 33 „Luna“ tyrikliai, 16 sėkmingai, 17 nesėkmingai, dažniausiai dėl raketų sutrikimų ar net sprogimų.

Luna tyrikliai

Luna ir Apollo

Luna16capsules Menulis

Luna-16 Sovietų Mėnulio tyriklio kapsulė su 101 g Mėnulio grunto Žemėje

Pradedant „Luna-15“ erdvėlaiviai buvo iš 3 dalių – tūpiklio su stabdymo varytuvu ir 2 varytuviukais; raketinio startūno „Mėnulis-Žemė“ (512 kg) ir 512 kg gręžtuvo su kapsule gruntui; viso parganemta 324 g grunto (rasta ir vandens pėdsakų).
Palyginimui su gausia „Luna“ epopėja „Apollo“ astronautai dirbo 6 vietovėse 154 val (apie 1 savaitę) ir pargabeno 382,5 kg grunto. Su ankstyvaisiais „Lunais“ varžėsi NASA „Pioneer“, „Surveyor“ ir „Ranger“ (1964 „Ranger-7“ – net beveik sėkmingai), bet vėliau dėmesys atiteko „Apollo“ programai.

Rusijos Luna planai

Artimiausiais metais Rusija planuoja naujus „Luna“ startus:
Luna-25 2021 m. 1,75 t universalaus tūpiklio eksperimentas; neutronų detektavimas ADRONu;
Luna-26 2023 2,2 t Mėnulio kartografavimas iš 60 km orbitos; 14 vnt mokslinių aparatų (2 mlrd rb);
Luna-27 2024 2,2 t „Minilunochod“ nugabenimas; gręžimas ir analizė, ypač ledo (5,3 mlrd rb);
Luna-28 2025 4 t (startūnas „Angara“ iš „Vostočnyj“) surinktų mėginių pargabenimas.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *