Privati kosmonautika Rusijoje

Russia Privat Aerospace Industry

Sputnix, Dauria Aerospace, Lin Industrial, Kosmokurs, NSTR, S7 – kas vyksta privačiame Rusijos kosmonautikos sektoriuje? Jau buvo rašyta apie Kinijos ir JAV privačias kosmoso bendroves.

Sputnix

Ribotos atsakomybės draugija „Palydovinės Inovacinės Kosmoso Sistemos“ (ООО „Спутниковые инновационные космические системы“) arba Sputnix sukuriamas 2009 metais, atskirus palydovinių technologijų padalinį iš ООО ИТЦ „СКАНЭКС“ (šifruoti rusiškas abrakadabras – brrrr). Po poros metų pertvarkytas į atskirą kompaniją Sputnix ir ėmėsi konstruoti mikropalydovo Чибис-М, iškelto į orbitą 2012 metų sausio 25 dieną, orientacijos ir stabilizacijos sistemas. 2012 metais Sputnix gavo 403 tūkst. € grantą (sukurti mikropalydovų darbinės platformas) su papildoma sąlyga investuoti savo 137 tūkst. €. Tuomet buvo pradėti pirmojo privataus Rusijos mikropalydovo TableSAT Aurora konstravimo darbai. 26 kg palydovas iškeltas į orbitą 2014 metų birželio 19 dieną galėjo gauti Žemės vaizdus su skiriamaja 15 metrų geba, talpinti informaciją 1 Gb atmintinėje palydove ir perduoti nuotraukas į Žemę 70 Mb/ sparta. 683 tūkst. € palydovo kainą dengė Sputnix ir kita Rusijos privati kosmoso kompanija Kosmokurs, iškėlusi palydovą savo raketa ir gavusi trečdalį palydovo resursų.

Sputnix TableSATAurora

Mikropalydovo TableSat Aurora konstravimas

Nuo 2012 metų iki 2019 metų vidurio Sputnix iškėlė mikroplaydovus Чибис-М ir TableSAT-Aurora bei nanopalydovus Al-Farabi-1, SirijusSAT-1 ir SirijusSAT-2. 2019 metais išvedimui į orbitą bus paruoštas dar vienas nano palydovas МИЭМ 3U.

Sputnix SiriusSat

Nanopalydovų SiriusSat-1 ir SiriusSat-2 Sputnix startas numatytas 2018 liepos menėsį

Dauria Aerospace

Kompanija įkurta 2011 metais, Roskosmos licenziją gavo 2012 metais. Daria Aerospace įkūrėjai yra trys asmenys, vienas iš jų Michail Kokorič (įkūręs kosmoso kompanija Astro Digital bei TransAstra). Dauria Aerospace projektuoja bei gamina nanopalydovus ir sudedamasias dalis. Pradinis firmos kapitalas buvo 10 mln USD, 2013 metais investicinis fondas I2BF įmetė 20 mln USD. Dauria Aerospace išsiplėtė į Europą (Dauria CloudEO) ir JAV (Canopus Systems US ir vėliau Dauria Geo), atidarydama savo padalinius. Rusijoje ir JAV Dauria Aerospace konstravo bei gamino palydovus, o Vokietijos padalinys kurė palydovų duomenų apdorojimo programinę įrangą. 2015 metais dėl Ukrainoje sukelto karo ir Europos bei JAV sankcijų, atstovybes teko uždaryti.

Dauria Aerospace DXsatellite

Dauria Aerospace DX1

Pirmasis Dauria Aerospace mikropalydovas DX1 iškeltas 2014 metų viduryje

Dauria Aerospace iki 2018 metų vidurio sukonstravo ir iškelė į orbitą Žemės zondavimo mikropalydovus Perseus-M1 ir Perseus-M2, eksperimentinį technologijų vystymo mikropalydovą DX1 ir Žemės zondavimo nanopalydovus MKA-H.

Būtent šie du 20-30 m skiriamosios gebos CubeSat 6U palydovai ir tapo Dauria Aerospace ir Roskomos nesutarimų piežastimi. Roskosmos abu palydovus (kaina 4 237 209 €) užsakė 2012 metais, Dauria Aerospace parengė iškėlimui 2016 metų pradžioje. Pasak Roskosmos, būtent Dauria Aerospace atsakinga už palydovų nefunkcionavimą orbitoje, o Dauria Aerospace „kaltininku laiko“ greitintuvą Fregat.

Abu MKA-N palydovai 2017 metų liepos 14 dieną iškelti raketa Soyuz 2.1A kartu su 73 palydovais. Iškėlimas į orbitą buvo nesėkmingas – 12 palydovų nebuvo išvesti į tinkamą orbitą arba su palydovais nebuvo galima susisiekti. JAV kompanija AstroDigital gavo draudimą už du savo palydovus, nes „dėl greitintuvo Fregat variklių anomalijos“.Dauria Aerospace MKA-H Roscosmos Dauria Aerospace MKA-H Roscosmos

2012 metais Roskosmos užsakytas MKA-N (mažas kosminis aparatas nano)

2015 metų pabaigoje į Dauria Aerospace Kinijos investicinis fondas Cybernaut investavo 70 mln. USD. Ketinama suprojektuoti bei iškelti 10 palydovų, kurie stebės 100 didžiausių Žemės miestų 0.7 m skiriamaja geba.

Lin Industrial

Jei aukščiau minėtos Rusijos privačios bendrovės Dauria Aerospace ir Sputnix orientuojasi į nano palydovų konstravimą ir gamybą, tai 2014 metais įkurta Lin Industrial pasuko kitu keliu – jos pagrindinis tikslas yra labai lengvos raketos Таймыр sukonstravimas 2020 metais. Trijų pakopų raketa galėtų į orbitą iškelti 10-180 kg palydovus, o 1 kg iškėlimo kaina būtų ~ 40 tūkst. USD. Raketa galėtų konkuruoti su Electron (Rocket Lab) raketa: 1 kg iškėlimo kaina siektų 30-70 tūkst. USD.

Lin Industrial Taimir-1A

Lin Industrial kuriamos raketos Таймыр vizualizacija

2016 metų pabaigoje Lin Industrial testavo pirmąjį privatų variklį raketai. Testavimas vyko pramoniniame Maskvos rajone, tam nepritaikytoje aikštelėje. 4 testavimo sekundę 100 kg traukos variklis sprogo, o jo skeveldra sužeidė žmogų gretimoje privačioje teritorijoje. Dėl šios priežasties raketos Таймыр startas nukeltas į 2023 metus.

Lin Industrial Engine testing

Kompanija Lin Industrial po skysto kuro variklio РДЛ-100С „Атар“ sprogimo vos nebankrutavo

2017 metų pabaigoje Lin Industrial prisijungė prie kompanijų grupės Galaktika veiklos ir gavo 2 mln. € tolimesniems raketos Таймыр konstravimo darbams.

Lin Industrial BeAM

Pradiniame skrydžio etape – startas, pirmieji keliasdešimt km atmosferoje) variklį BeAM įgreitina lazeris, dideliame aukštyje variklis dirba kaip skysto kuro variklis

2018 metų viduryje kompanija Lin Industrial paviešino naują idėją: BEaM magnetohidrodinaminį variklį (Broadcasting Energy and Magnetohydrodynamic engine) raketai. Toks variklis leistų 1 kg iškėlimo į orbitą kainą sumažinti iki 500 USD už 1 kg. Pradinė projekto BEaM vertė siekia 2 mln USD, visa (nuo konstravimo iki galutinio produkto) ~ 110 mln USD.

Kosmokurs

Firma Kosmokurs (CosmoCourse) įkurta 2014 metais, 2017 metais gavo Roskosmos licenziją veiklai. Firmą įkūrė su raketų Proton ir Angara projektais 10 metų dirbęs Pavel Puškin.

Kosmokurs PavelPuskin

Kosmokurs kompanijos vadovas Pavel Puškin įsitikinęs: kosmoso turizmas ir jo kompanija Kosmokurs turi geras perspektyvas

Yra du kompanijos Kosmokurs skirtumai nuo aukščiau minėtų Sputniks, Lin Industrial ir Dauria Aerospace: Kosmokurs turi labai stiprų investuotoją, ketinantį investuoti apie 200 mln. USD ir ši kompanija ketina užsiimti kosmoso turizmu, panašiai kaip Blue Origin JAV. Skrydis į kosmosą pagal Kosmokurs versiją:

ekipažas: 6 turistai + instruktorius;

bilieto kaina 1 asmeniui: 200-250 tūkst. USD;

skrydžio aukštis: 180-220 km;

nesvarumo trukmė: 5-6 minutės;

skrydžio trukmė: 15 minučių;

pirmojo skrydžio laikas: 2025 metai.

Kosmodromas: Kapustin Jar arba Baikonur.

JAV yra dvi panašios kosmoso turizmo kompanijos: Blue Origin и Virgin Galactic.

NSTR

Kompanija NSTR (New Space Technologies Research) Raketinės technologijos užsiima labai lengvų raketų Errai konstravimu nanopalydovų iškelimui į orbitą. 2016 metų gale kompanija NSTR sėkmingai atliko skysto kuro variklio testavimus, o 2017 metų pabaigoje Voronežo regione įsigyjo 5 ha sklypą raketų gamyklos statyboms.

NSTR rocket_technologies_tested

Kompanijos NSTR Raketinės technologijos skysto kuro variklio testavimas

S7 Space

Kompanija S7 Space 2018 metų balndyje perėmė Jūrų starto (Sea Launch) aikštelę ir valdymo laivą. Užmojai dideli: pastatyti Samaroje raketinių variklių НК-33 gamyklą, 2024 metais Tarptautinėje Kosminėje Stotyje įrengti Orbitinę starto aikštelę.

S7 HK-33

S7 ketina nupirkti visus pagamintus variklius HK-33 ir HK-43 bei jų gamybos technologiją

Raketinių variklių gamyklos pastatymas bei variklių gamybos pradžia tikėtina apie 2024-2025 metus. Tai kompanijai S7 Space kainuotų ~ 300 mln USD. Pirmas startas numatytas 2019 metais, o per 15 metų suplanuota 70 startų į kosmosą.

S7 Sea Launch 1

S7 Sea Launch 2

S7 Sea Launch

S7 Space kompanijai trūksta tik raketos, tinkančios plaukojančiai starto aikštelei

Kompanijos S7 Space projektas yra geras, tačiau kol kas nėra tinkamos raketos, nes anksčiau naudota raketa Zenit kol kas negali būti naudojama dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje. Raketa Zenit buvo gaminama Rusijoje (80 %), o surinkimas užbaigiamas Ukrainoje.

Pabaigai

Privati kosmonautika Rusijoje startavo maždaug tuo pačiu metu kaip ir Kinijoje, tačiau abi šalys stipriai – maždaug 10-15 metų – atsiliko nuo JAV astronautikos privataus sektoriaus. 2018 metų viduryje Rusijoje yra mažiau nei 10 privačių kosmoso bendrovių, o jų investicijos į kosmosą per metus tesiekia 200-300 mln USD. Tai yra nedaug palyginti su Amazon įkūrėjo Jeff Bezos investicijomis vien tik į kompaniją Blue Origin – kasmet investuoja 1 mlrd. USD.

Roskosmos licenzijos išdavimas trunka nuo 1 iki 3 metų. Viename interviu Dauria Aerospace paklaustas apie Roskosmos licenzijos gavimą, prasitarė: laukdamas koridoriuje prie kokio biurokrato durų Elon Musk mirtų… nuo senatvės.

Ar po 10-15 metų Rusija bei Kinija galės didžiuotis Space X ar panašiomis kompanijomis – parodys laikas.


Komentarai apie “Privati kosmonautika Rusijoje”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *