Rusijos (Sovietų Sąjungos) kosmonautų apdovanojimai

Kosminis skrydis – tegu jis pirmasis, o gal ir septintasis – yra savotiškas žygdarbis. Kosmonautas, būdamas neįprastose žemiškam organizmui sąlygose, kiekvieną sekundę rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe. Žinoma, šie drąsūs, narsūs žmonės nusipelno pripažinimo ir apdovanojimų. Skirtingais periodais valstybė įvairiai dėkojo (arba visai nedėkojo) savo herojams. Viena iš padėkos formų – apdovanojimas valstybiniais ordinais.

Žinia apie tai, kad 1961-04-12 Sovietų Sąjungos pilietis Jurij Gagarin apskriejo Žemę, labai greitai apskriejo visą planetą. Paskui daugelis šalių suteikė jam aukščiausius padovanojimus. Bet, žinoma, pati pirmoji savo piliečio žygdarbį įvertino Sovietų Sąjunga. 1961-04-14 paskelbtas Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos dekretas: „Už didvyrišką žygdarbį – pirmąjį skrydį į kosmosą, šlovinantį mūsų socialistinę tėvynę, už parodytą drąsą, heroizmą ir nesavanaudišką tarnavimą sovietinei liaudžiai, komunizmui, žmonijos progresui suteikti Sovietų Sąjungos didvyrio vardą, įteikiant Lenino ordiną ir „Auksinės žvaigždės“ medalį, pirmajam pasaulyje lakūnui – kosmonautui majorui Jurij Gagarin ir pastatyti bronzinį didvyrio biustą Maskvoje. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas L. Brežnevas. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos sekretorius M. Georgadzė“.

Tą pačią dieną atskirais dekretais buvo įsteigtas rangas (vardas) „Sovietų Sąjungos lakūnas – kosmonautas“ ir jis suteiktas J. Gagarin.

Lakūno – kosmonauto vardo įsteigimo dekretas

Pirmasis planetos kosmonautas Jurij Gagarin su įvairių valstybių apdovanojimais

Antrasis kosmonautas German Titov

Trečiasis kosmonautas Andrijan Nikolajev

 

Lakūno – kosmonauto vardas Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje

Ženklelis „Sovietų Sąjungos lakūnas – kosmonautas“ yra sidabrinis penkiakampio formos su išgaubtu paauksuotu kraštu (apvadu). Ženklelio plotis – 25 mm, o aukštis – 23,8 mm. Ženklo centre pavaizduota Žemė su raudonai pažymėta Sovietų Sąjungos teritorija. Šis vaizdas atliktas iš emalio. Žemės rutulys apjuostas auksine orbita su palydovu ant jos. Iš žvaigždutės, žyminčios Maskvą, kyla antroji auksinė orbita, pereinanti į auksinio erdvėlaivio, skriejančio į tarpplanetinę erdvę, emalinį šleifą. Ženklo viršuje virš Žemės rutulio yra išgaubtas auksinis užrašas „Lakūnas – kosmonautas“, o po Žemės rutuliu išgaubtos auksinės raidės „SSRS“. Ženklo apačioje dvi išgaubtos auksinės spalvos laurų šakos. Šis vardas ir ženklelis buvo skirti visiems kosmonautams, skridusiems pirmą kartą iki 1991 metų. Jų negavo tik Georgij Dobrovolskij ir Viktor Pacajev, uždusę 1971-06-30 išsihermetinusiame grįžtančiame į Žemę erdvėlaivio Sojuz-11 nusileidimo aparate.

Sovietų Sąjungos lakūno – kosmonauto ženklelis

Žlugus Sovietų Sąjungai, Rusijos Federacijoje 1992-03-20 įstatymu buvo nustatytas naujas vardas ir naujas ženklelis „Rusijos Federacijos lakūnas – kosmonautas“. Nuo sovietinio šis ženklelis skyrėsi tik valstybės spalva (vietoje raudonos – mėlyna), raketos orbitos, išeinančios iš žvaigždutės, spalva (vietoje auksinės – raudona) ir užrašu (vietoje „Sovietų Sąjungos lakūnas – kosmonautas“ – „Rusijos lakūnas – kosmonautas“), taip pat ženklelio pagalvėlės spalva (vietoje raudonos – trispalvė). Šį vardą ir ženklelį iki šiol įteikia tiktai Rusijos Federacijos piliečiams po pirmojo skrydžio į kosmosą.

Rusijos Federacijos lakūno – kosmonauto ženklelis

 

Apdovanojimai už pirmąjį skrydį į kosmosą

Sovietų Sąjungos didvyrio „Auksinė žvaigždė“ medalis ir Lenino ordinas buvo įteikiami už pirmąjį kosminį skrydį nuo 1961 iki 1991 metų. Šiuos apdovanojimus gavo ir kosmonautų Georgij Dobrovolskij ir Viktor Pacajev, žuvusių pirmojo skrydžio metu, šeimos.

Tradicinės dovanos sovietų kosmonautui – ketvirto tipo Lenino ordinas ir Sovietų Sąjungos didvyrio „Auksinė žvaigždė“

Ketvirtojo tipo Lenino ordinas

Šiuos apdovanojimus gaudavo net už nepavykusius skrydžius. Tai Sojuz-15 (Genadij Sarafanov, Lev Diomin) ir Sojuz-23 (Večeslav Zudov, Valerij Roždestvenskij) ekipažai. Juos pavedė automatinio susijungimo sistema „Igla“. Bet buvo ir trys išimtys. Ne visi kosmonautai gavo Sovietų Sąjungos arba Rusijos Federacijos didvyrio vardą už pirmąjį kosminį skrydį.

1977 metais erdvėlaivio Sojuz-25 automatinio susijungimo sistema „Igla“ erdvėlaivį vedė prie naujutėlaitės antros kartos orbitinės stoties Saliut-6 dar kosmonautams realių skrydžių ir treniruočių metu nematyta (nepatirta) trajektorija. Kosmonautai Vladimir Kovalionok ir Valerij Riumin (nors jie skrido pirmą kartą, bet buvo gal net net per daug profesionalūs ir atsargūs) išsigando, kad erdvėlaivis trenksis į naują kosminę stotį, kurioje tyrimai ir internacionalinės ekspedicijos buvo numatytos net trims metams į ateitį. Jie erdvėlaivį sustabdė. Kiek vėliau Žemėje po ilgų skaičiavimų pasirodė, kad kosmonautai suklydo. Erdvėlaivis būtų pats save sustabdęs, likus 2 – 3 metrams, prieš pat orbitinės stoties perėjimų skyriaus susijungimų įrenginį. Būtų telikę keletas smulkių suartėjimo ir susijungimo operacijų ir prieš akis pirmasis lygiai 100 parų trukmės skrydis orbitinėje stotyje Saliut-6.

1977 metų rugsėjis. Du kosmoso naujokai Valerij Riumin ir Vladimir Kovalionok

Po to kosmonautai dar du kartus bandė rankiniu būdu susijungti su orbitine stotimi Saliut-6. O Sojuz erdvėlaiviai neturi didelių degalų atsargų. Abu jie nepasisekė. Antrasis bandymas buvo nelegalus. Jie paprasčiausiai neklausė skrydžių valdymo centro nurodymų grįžti namo. Juk labai norėjosi doriems komunistams įvykdyti pirmąjį 100 parų kosminį skrydį. Juk 84 – oji skrydžio para lygiai sutapo su gruodžio 31 – ąja diena. Kiek simbolikos. Būtų sumuštas ilgiausias 84 parų 1 valandos 15 minučių ir 32 sekundžių trukmės Skylab orbitinės stoties trečiosios ekspedicijos (Gerald Carr, Edward Gibson ir William Pouge) skrydis, sutiktas pirmasis apsilankymo ekipažas, iškrautas pirmasis krovininis erdvėlaivis ir sutikta orbitinėje stotyje pirmoji Sovietų Sąjungos – Čekoslovakijos internacionalinė misija. Kaip norėjosi patekti į orbitinės stoties Saliut-6 vidų ir tapti jos pirmąja pagrindine 100 parų trukmės ekspedicija. Kiek daug buvo suplanuota atlikti mokslinių eksperimentų. Visus šiuos sumanymus atliko Jurij Romanenko ir Georgij Grečko (dėl nepalankaus ekipažo nusileidimui orbitų išsidėstymo sutrumpinta iki 96 parų trukmės) pirmoji pagrindinė šios orbitinės stoties ekspedicija 1977-12-10 – 1978-03-16.

Vladimir Kovalionok ir Valerij Riumin antrą kartą rankiniu rėžimu priartėjo prie Saliut-6 pereinamojo skyriaus susijungimo įrenginio, prie jo preciziškai prisiplojo, bet susijungimo įrenginio mechanizmai nesuveikė. Kosmonautai išnaudojo visą kurą. Prilipę, bet nesusijungę, skriejo prie orbitinės stoties ir nebuvo likę nei vieno gramo kuro nuo jos atsistumti. Taip jie skriejo keletą ratų, kol kosminiai aparatai patys atsiskyrė. Tų laikų Sojuz erdvėlaiviai turėjo atsarginę stabdymo variklių sistemą su savo kuru. Ja buvo pasinaudota sugrįžti į Žemę. Šiuos „žygdarbius“ įvertino sovietų valstybė. Jie pirmieji po pirmojo skrydžio negavo Sovietų Sąjungos didvyrio vardo ir buvo apdovanoti tik Lenino ordinais. Jie didvyrio vardus gavo vėliau. Vladimir Kovalionok vėliau į kosmosą skrido du kartus, o Valerij Riumin net tris.

Spalio revoliucijos ordinas

Spalio revoliucijos ordinas – antrasis pagal svarbą po Lenino ordino sovietinis ordinas. Įsteigtas SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsakymu 1967-10-31 minint Spalio revoliucijos 50 – metį. Ordino eskizo autorius – dailininkas V. Zaicevas.

Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis

Kosmonautų, skriejusių vieną kartą, apdovanojimai

Kosmonauto numeris Kosmonauto pavardė ir vardas Skrydis (erdvėlaivis) Data, trukmė Apdovanojimas
1 Gagarin Jurij Vostok 1961-04-12, 1h 46 min SSRS DAŽM, LO
2 Titov German Vostok-2 1961-08-06 – 08-07, 1 para 1h 18 min SSRS DAŽM, LO
6 Tereškova Valentina Vostok-6 1963-06-14 – 06-19, 4 paros 23 h 07 min SSRS DAŽM, LO
8 Feoktistov Konstantin Voschod 1964-10-12 – 10-13, 1 para 00 h 17 min 03 s SSRS DAŽM, LO
9 Egorov Boris Voschod 1964-10-12 – 10-13, 1 para 00 h 17 min 03 s SSRS DAŽM, LO
10 Beliajev Pavel Voschod-2 1965-03-18 – 03-19, 1 para 02 h 02 min 17 s SSRS DAŽM, LO
12 Beregovoj Georgij Sojuz-3 1968-10-26 – 10-30, 3 paros 22 h 50 min 45 s SSRS DAŽM, LO
15 Chrunov Jevgenij Sojuz-5 / Sojuz-4 1969-01-15 – 01-17, 1 para 23 h 45 min SSRS DAŽM, LO
17 Šonin Georgij Sojuz-6 1969-10-11 – 10-16, 4 paros 22 h, 42 min SSRS DAŽM, LO
24 Dobrovolskyj Georgij Sojuz-11 – Saliut-1 (Zaria). Pirmoji ir vienintelė Saliut-1 ekspedicija 1971-06-06 – 06 -29, 23 paros 18 h 21 min SSRS DAŽM, LO
25 Pacajev Viktor Sojuz-11 – Saliut-1 (Zaria). Pirmoji ir vienintelė Saliut-1 ekspedicija 1971-06-06 – 06-29, 23 paros 18 h 21 min SSRS DAŽM, LO
26 Lazarev Vasilij Sojuz-12 1973-09-27 – 09-29, 1 para 23 h 15 min SSRS DAŽM, LO
30 Artiuchin Jurij Sojuz-14 – Saliut-3 (Almaz-2). Pirmoji ir vienintelė karinės paskirties orbitinės stoties Saliut-3 ekspedicija 1974-07-03 – 07-19, 15 parų 17 h 30 min SSRS DAŽM, LO
31 Sarafanov Genadij Sojuz-15 1974-08-26 – 08-28, 2 paros 00 h 12 min SSRS DAŽM, LO
32 Diomin Lev Sojuz-15 1974-08-26 – 08-28, 2 paros 00 h 12 min SSRS DAŽM, LO
35 Žolobov Vitalij Sojuz-21 – Saliut-5 (Almaz-3). Pirmoji karinės paskirties orbitinės stoties Saliut-5 ekspedicija 1976-07-06 – 08-24, 49 paros 06 h 23 min SSRS DAŽM, LO
37 Zudov Večėslav Sojuz-23 1976-10-14 – 10-16, 2 paros 00 h 06 min SSRS DAŽM, LO
38 Roždestvenskij Valerij Sojuz-23 1976-10-14 – 10-16, 2 paros 00 h 06 min SSRS DAŽM, LO
39 Glazkov Jurij Sojuz-24 – Saliut – 5 (Almaz-3). Antroji karinės paskirties orbitinės stoties Saliut-5 ekspedicija 1977-02-07 – 02-25, 17 parų 17 h 25 min SSRS DAŽM, LO
51 Berezovoj Anatolij Sojuz T-5 / Sojuz T-7 – Saliut-7 (pirmoji pagrindinė Saliut-7 ekspedicija) 1982-05-13 – 12-10, 211 parų 09 h 04 min SSRS DAŽM, LO
57 Atkov Oleg Sojuz T-10 / Sojuz T-11 – Saliut – 7 (trečioji pagrindinė Saliut-7 ekspedicija) 1984-02-08 – 10-02, 236 paros 22 h 49 min SSRS DAŽM, LO
58 Volk Igor Sojuz T-12 – Saliut -7 (pirmasis Sovietų Sąjungos daugkartinio panaudojimo erdvėlaivio Buran kosmonauto skrydis) 1984-07-17 – 07-29, 11 parų 19 h 14 min SSRS DAŽM, LO
59 Vasiutin Vladimir Sojuz T-14 – Saliut – 7 (ketvirtoji pagrindinė Saliut-7 apie 180 parų trukmės ekspedicija, pati įdomiausias techniniais bandymais ir moksliniais eksperimentais, bet neįvykdyta dėl Vladimir Vasiutin kaltės) 1985-09-17 – 11-21, 64 paros 21 h 52 min SSRS DAŽM, LO
61 Laveikin Aleksandr Sojuz TM-2 – Mir (antroji pagrindinė Mir ekspedicija) 1987-02-05 – 07-30, 174 paros 03 h 25 min SSRS DAŽM, LO
64 Levčenko Anatolij Sojuz TM-4 / Sojuz TM-3 – Mir (antrasis Sovietų Sąjungos daugkartinio panaudojimo erdvėlaivio Buran kosmonauto skrydis) 1987-12-21 – 12-29, 7 paros 21 h 58 min SSRS DAŽM, LO
68 Balandin Aleksandr Sojuz TM-9 – Mir (šeštoji pagrindinė Mir ekspedicija) 1990-02-11 – 08-09, 179 paros 01 h 17 min SSRS DAŽM, LO
71 Arcebarskij Anatolij Sojuz TM-12 – Mir (devintoji pagrindinė Mir ekspedicija) 1991-05-18 – 10-10, 144 paros 15 h 21 min SSRS DAŽM, LO
72 Aubakirov Toktar Sojuz TM-13 / Sojuz TM-12 – Mir 1991-10-02 – 10-10, 7 paros 22 h 12 min SRO
75 Polečuk Aleksandr Sojuz TM-16 – Mir (tryliktoji pagrindinė Mir ekspedicija) 1993-01-24 – 07-22, 179 paros 00 h 43 min RFDAŽM
86 Lazutkin Aleksandr Sojuz TM-25 – Mir (dvidešimt trečioji pagrindinė Mir ekspedicija) 1997-02-10 – 08-14, 184 paros 22 h 07 min RFDAŽM
93 Morukov Boris STS-106 Atlantis – TKS 2000-09-08 – 09-20, 11 parų 19 h 10 min RFPP ir LKV
96 Kozejev Konstantin Sojuz TM-33 / Sojuz TM-32 – TKS 2001-10-21 – 10-31, 9 paros 19 h 59 min RFDAŽM
97 Tresčiov Sergej STS-111 Endeavoour / STS-113 Endeavour – TKS (TKS-5 – penktoji pagrindinė TKS ekspedicija) 2002-06-05 – 12-07, 184 paros 22 h 14 min RFDAŽM
99 Šargin Jurij Sojuz TMA-5 / Sojuz TMA-4 – TKS 2004-10-14 – 10-24, 9 paros 21 h 29 min RFDAŽM
108 Kondratjev Dmitrij Sojuz TMA-20 – TKS  (TKS-26 / TKS-27) 2010-12-12 – 2011-05-24, 159 paros 07 h 17 min RFDAŽM
113 Revin Sergej Sojuz TMA-04M – TKS (TKS-31 / TKS-32) 2012-05-15 – 09-17, 124 paros 23 h 51 min RFDAŽM
115 Tarelkin Jevgenij Sojuz TMA-06M – TKS (TKS-33 / TKS-34) 2012-10-23 – 2013-03-16, 143 paros 16 h 15 min RFDAŽM
119 Serova Jelena Sojuz TMA-14M – TKS (TKS-41 / TKS-42) 2014-09-25 – 2015-03-12, 167 paros 05 h 42 min RFDAŽM
121 Ryžikov Sergej (aktyvus kosmonautas) Sojuz MS-02  – TKS (TKS-49 / TKS-50) 2016-10-19 – 2017-04-10, 173 paros 03 h 15 min RFDAŽM
122 Prokopjev Sergej (aktyvus kosmonautas) Sojuz MS-09 – TKS (TKS-56 / TKS-57) 2018-06-06 – 12-20, 196 paros 17 h 50 min RFDAŽM

Sutrumpinimai: SSRS DAŽM – Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos didvyrio „Auksinės žvaigždės“  medalis (ženklelis), LO – Lenino ordinas, SRO – Spalio revoliucijos ordinas, RFDAŽM – Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalis. RFPP – Rusijos Federacijos Prezidento padėka, LKV – lakūno – kosmonauto vardas be kitų laipsnių ir ordinų.

Erdvėlaivio Voschod ekipažas Konstantin Feoktistov, Vladimir Komarov ir Boris Egorov su auksčiausiais šalies apdovanojimais

Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimir Putin 2014-07-31, praėjus beveik dviems metams po skrydžio, kosmonautui Sergej Revin įteikė Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalį ir suteikė Rusijos Federacijos lakūno – kosmonauto vardą

Rusijos Federacijos Prezidentas Vladimir Putin ir  ir jo kanceliarija per daug nesivargina. Nuopelnai už skrydžius kosmonautams suteikiami retai. Palaukiama keletas metų, kol susikaups keletas apdovanojamų asmenų. Tą pačią 2014-07-31, praėjus vieniems metams ir keturiems mėnesiams po skrydžio Jergenij Tarelkin įteikė Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės žvaigždės“ medalį suteikė Rusijos Federacijos kosmonauto vardą. Ne taip, kaip sovietiniais laikais. Po sėkmingo skrydžio valstybiniai apdovanojimai būdavo paskiriami sekančią dieną po erdvėlaivio nusileidimo, o suteikiami labai greitai – po kosmonautų adaptacijos laikotarpio. Dabar kosmonautai apdovanojimo laukia keletą metų.

Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinės Žvaigždės“ medalio įteikimas ir garbingo Rusijos Federacijos lakūno – kosmonauto vardo suteikimas Jelena Serova 2016-03-10

Kosmonautui Segej  Ryžikov įteiktas Rusijos Federacijos didvyrio „Auksinė Žvaidždė“ medalis ir suteiktas Rusijos Federacijos lakūno – kosmonauto vardas 2018-11-27

Apdovanojimai už antrąjį skrydį į kosmosą

Kosmonautų, skriejusių du kartus, apdovanojimai

Kosmonauto numeris Kosmonauto pavardė ir vardas Pirmasis skrydis (erdvėlaivis) Pirmojo skrydžio data, trukmė Apdovanojimas už pirmąjį skrydį Antrasis skrydis (erdvėlaivis) Antrojo skrydžio data, trukmė Apdovanojimas už antrąjį skrydį Bendra skrydžių trukmė
3 Nikolajev Andrijan Vostok-3 1962-08-11 – 08-15, 3 paros 22 h 22 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-9 1970-06-01 – 06-19, 17 parų 16 h 58 min SSRS DAŽM 21 para 15 h 20 min
4 Pavel Popovič Vostok-4 1962-08-12 – 08-15, 2 paros 22 h 57 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-14 – Saliut-3 (Almaz-2). Pirmoji ir vienintelė karinės paskirties orbitinės stoties Saliut-3 ekspedicija 1974-07-03 – 07-19, 15 parų 17 h 30 min SSRS DAŽM, LO 18 parų 16 h 27 min
7 Komarov Vladimr Voschod 1964-10-12 – 10-13, 1 para 00 h 17 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-1 1967-04-23 – 04-24, 1 para 02 h 47 min SSRS DAŽM 2 paros 03 h 04 min
11 Leonov Aleksej Voschod-2 (pirmasis pasaulyje žmogus atviroje kosminėje erdvėje) 1965-03-18 – 03-19, 1 para 02 h 02 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-19 – Apollo 1975-07-15 – 07-21, 5 paros 22 h 30 min SSRS DAŽM, LO 7 paros 00 h 32 min
14 Volynov Boris
Sojuz-5 – Sojuz-4 (pirmoji eksperimentinė pilotuojama orbitinė stotis, sudaryta susijungus dviems pilotuojamiems erdvėlaiviams) 1969-01-15 – 01-18, 3 paros 00 h 54 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-21 – Saliut-5 (Almaz-3) Pirmoji karinės paskirties orbitinės stoties ekspedicija) 1976-07-06 – 08-24, 49 paros 06 h 23 min SSRS DAŽM, LO 52 paros 07 h 17 min
19 Filipčenko Anatolij
Sojuz-7 1969-10-12 – 10-17, 4 paros 22 h 40 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-16 1974-12-02 – 12-08, 5 paros 22 h 40 min SSRS DAŽM, LO 10 parų 21 h 03 min
20 Volkov Vladislav
Sojuz-7 1969-10-12 – 10-17, 4 paros 22 h 40 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-11 – Saliut-1 (Zaria) Pirmoji ir vienintelė orbitinės stoties Saliut-1 ekspedicija 1971-06-06 – 06-29, 23 paros 18 h 21 min SSRS DAŽM, LO 28 paros 17 h 01 min
22 Sevastjanov Vitalij
Sojuz-9 1970-06-01 – 06-19, 17 parų 16 h 58 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-18 – Saliut-4 (Antroji orbitinės stoties Saliut-4 ekspedicija) 1975-05-24 – 07-26, 62 paros 23 h 20 min SSRS DAŽM, LO 80 parų 16 h 18 min
29 Lebedev Valentin
Sojuz-13 1973-12-18 – 12-26, 7 paros 20 h 55 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-5 / Sojuz T-7 – Saliut-7 (pirmoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-7 ekspedicija) 1982-05-13 – 12-10, 211 parų 09 h 04 min SSRS DAŽM, LO 219 parų 05 h 59 min
33 Gubarev Aleksej
Sojuz-17 – Saliut-4 (pirmoji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-4 ekspedicija) 1975-01-10 – 02-09, 29 paros 13 h 19 min SSRS DAŽM, LO Sojuz-28 – Saliut-6 (pirmasis skrydis pagal Interkosmos programą) 1978-03-02 – 03-10, 7 paros 22 h 16 min SSRS DAŽM, LO 37 paros 11 h 35 min
36 Aksionov Vladimir
Sojuz-22 1976-09-15 – 09-23, 7 paros 21 h 52 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-2 – Saliut-6 1980-06-05 – 06-09, 3 paros 22 h 19 min SSRS DAŽM, LO 11 parų 20 h 11 min
44 Ivančenkov Aleksandr
Sojuz-29 / Sojuz-31 – Saliut-6 (antroji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-6 ekspedicija) 1978-06-15 – 11-02, 139 paros 14 h 47 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-6 – Saliut-7 1982-06-24 – 07-02, 7 paros 21 h 50 min SSRS DAŽM, LO 147 paros 12 h 37 min
47 Malyšev Jurij
Sojuz T-2 – Saliut-6 1980-06-05 – 06-09, 3 paros 22 h 19 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-11 / Sojuz T-10 – Saliut-7 1984-04-03 – 04-11, 7 paros 21 h 40 min SSRS DAŽM, LO 11 parų 19 h 59 min
53 Savitskaja Svetlana
Sojuz t-7 / Sojuz T-5 – Saliut-7 1982-08-19 – 08-27, 7 paros 21 h 52 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-12 – Saliut-7 (pirmoji pasaulyje moteris atviroje kosminėje erdvėje) 1984-07-17 – 07-29, 11 parų 19 h 14 min SSRS DAŽM, LO 19 parų 17 h 06 min
55 Aleksandr Aleksandrov
Sojuz T-9 – Saliut-7 (antroji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-7 ekspedicija) 1983-06-27 – 11-23, 149 paros 10 h 46 min SSRS DAŽM, LO Sojuz TM-3 – Mir (antroji pagrindinė Mir ekspedicija) 1987-07-22 – 12-30, 160 parų 07 h 16 min SSRS DAŽM, LO 309 paros 18 h 02 min
56 Solovjov Vladimir
Sojuz T-10 / Sojuz T-11 – Saliut-7 (trečioji pagrindinė orbitinės stoties Saliut-7 ekspedicija) 1984-02-08 –  10-02, 236 paros 22 h 49 min SSRS DAŽM, LO Sojuz T-15 – Mir (pirmoji pagrindinė Mir ekspedicija) + Sojuz T-15 – Saliut-6 – Kosmos -1686 (ketvirtosios pagrindinės Saliut-7 ekspedicijos tęsinys) 1986-03-13 – 07-16, 125 paros 00 h 00 min SSRS DAŽM, LO 361 para 22 h 49 min
63 Manarov Musa
Sojuz TM-4 / Sojuz TM-5 / Sojuz TM-6 – Mir (trečioji pagrindinė ekspedicija) 1987-12-21 – 1988-12-21, 365 paros 22 h 38 min SSRS DAŽM, LO Sojuz TM-11 – Mir (aštuntoji pagrindinė ekspedicija) 1990-12-02 – 1991-05-26, 175 paros 01 h 50 min SRO 541 para 00 h 28 min
66 Poliakov Valerij
Sojuz TM-6 / Sojuz TM-7 – Mir (trečioji ir ketvirtoji pagrindinės ekspedicijos) 1988-08-29 – 1989-04-27, 240 parų 22 h 34 min SSRS DAŽM, LO Sojuz TM-18 / Sojuz TM-19 / Sojuz TM-20 – Mir (penkiolikta, šešiolikta ir septyniolikta pagrindinės ekspsdicijos) 1994-01-08 – 03-22, 437 paros 17 h 58 min RFDAŽM 678 paros 16 h 32 min
69 Manakov Genadij
Sojuz TM-10 – Mir (septintoji pagrindinė ekspedicija) 1990-08-01 – 12-10, 130 parų 20h 35 min SSRS DAŽM, LO Sojuz TM-16 – Mir (tryliktoji pagrindinė ekspedicija) 1993-01-24 – 07-22, 179 paros 00 h 43 min TDO 309 paros 21 h 18 min
76 Ciblijev Vasilij
Sojuz TM-17 – Mir (keturioliktoji pagrindinė ekspedicija) 1993-07-01 – 1994-01-14, 196 paros 17 h 45 min RFDAŽM
Sojuz TM-25 – Mir (dvidešimt trečioji pagrindinė ekspedicija) 1997-02-10 – 08-14, 184 paros 22 h 07 min UNT III
381 para 15 h 52 min
80 Kondakova Elena
Sojuz TM-20 – Mir (septynioliktoji pagrindinė ekspedicija) 1994-10-03 – 1995-03-22, 169 paros 05 h 21 min RFDAŽM
STS – 84 Atlantis – Mir 1987-05-15 – 05-24, 9 paros 05 h 20 min
178 paros 10 h 41 min

Apdovanojimai už trečiąjį ir po jo sekančius kitus skrydžius į kosmosą

Kosmonautų, skriejusių tris kartus, apdovanojimai

Kosmonauto numeris Kosmonauto pavardė ir vardas Erdvėlaivis (-iai), orbitinė stotis Data, trukmė Apdovanojimas
5 Bykovskij Valerij
Pirmasis skrydis Vostok – 5
Antrasis skrydis Sojuz-22
Trečiasis skrydis Sojuz-31 / Sojuz-39 – Saliut-6
20 parų 17 h 48 min
13 Šatalov Vladimir

Kosmonautų, skriejusių keturis kartus, apdovanojimai

Kosmonauto numeris Kosmonauto pavardė ir vardas Erdvėlaivis (-ai), orbitinė stotis Data, trukmė Apdovanojimas
41 Riumin Valerij
Pirmasis skrydis Sojuz-25
Antrasis skrydis Sojuz-32 / Sojuz-34 – Saliut-6 (trečioji pagrindinė Saliut-6 ekspedicija)
Trečiasis skrydis Sojuz-35 / Sojuz-36 / Sojuz-37 – Saliut-6 (ketvirtoji pagrindinė Saliut-6 ekspedicija)
Ketvirtasis skrydis STS-91 Discovery – Mir
371 para 17 h 24 min
52 Serebrov Aleksandr

Jei erdvėlaivis nepasiekė orbitos

Įvairios apdovanojimų (arba neapdovanojimų) išimtys


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *