Kosminės programos » Sovietų Sąjunga/Rusija » Mir » Konstrukcija » Susijungimų skyrius

Susijungimų skyrius

Modulis į orbitą išvestas daugkartiniu keltu Atlantis (STS-74 misija) 1995 metų lapkričio 12 dieną ir po 3 parų prijungtas prie stoties Mir Z ašies modulio Kristal. Modulio masė – 3.9 tonos, ilgis – 4.7 m, diametras – 2.9 m, susijungimų skyriaus hermetiškos dalies diametras 2.2 m.

Modulį (gaminys 316ГК) suprojektavo  ir pagamino korporacija Energija. Jo paskirtis – prijungti Space Shuttle erdvėlaivius nekeičiant orbitinės stoties konfigūracijos. Manipuliatorius, perkeliantis modulius, buvo apskaičiuotas tik 10 – čiai perkėlimo operacijų. Susijungimų skyriaus masė kartu su dviemis gabenamomis saulės elementų baterijomis ir tvirtinimo erdvėlaivio krovinių skyriuje mazgais – 4,35 tonų.

Susijungimo skyriaus hermetiškasis korpusas buvo cilindro formos su dviem pusiau sferos formos dugnais. Cilindro skersmuo 2,2 m, sferų spinduliai 1,1 m. Susijungimų skyriaus hermetiškasis tūris – 14,6 m³. Susijungimo skyriaus kiekviename dugne sumontuota po androgeninį – periferinį susijungimo įrenginį АПАС-89: АПАС-1 ir АПАС-2. Įrenginys АПАС-1 prijungia susijungimų skyrių prie kosminės stoties modulio „Ktistall“. Įrenginys АПАС-2 prie susijungimų skyriaus prijungia Space Shuttle erdvėlaivį. Vienas susijungimo įrenginys kito atžvilgiu buvo pasuktas 25° kampu, kad prie stoties prijungto Space Shuttle erdvėlaivio aukštyn nukreiptų variklių liepsna nebūtų nukreipta į stoties pusę. Susijungimo įrenginio АПАС-1 liuko centre buvo įstatytas iliuminatorius televizijos kamerai, kurios perduodami vaizdai leido prie modulio „Kristall“ prijungti aparatų „šatlas + susijungimų įrenginys“ kombinacija. Liuko АПАС-2 centre buvo įrengtas Space Shuttle erdvėlaivio susijungimo taikinys. Prie kiekvieno susijungimo įrenginio buvo slėgio sulyginimo vožtuvas. Susijungimų skyriaus sistemos elektra buvo aprūpinamos iš stoties „Mir“ per susijungimo įrenginyje АПАС-1 sumontuotas jungtis. Susijungimų skyriaus viduje buvo sumontuotas lydžiųjų saugiklių blokas ir elektros rozetės. Susijungimų skyriaus sistemų valdymas iš Space Shuttle erdvėlaivio vyko per multipleksorių – demultipleksorių ir dvi jungtis susijungimų įrenginyje АПАС-2. Erdvėlaivio programinė įranga sekė susijungimų skyriaus būseną ir jo sistemų darbą: skyriaus viduje slėgį ir temperatūrą, temperatūros reguliavimo sistemos ventiliatorių darbą, abiejų susijungimo įrenginių būseną ir darbą. Susijungus su „Kristall“, visa informacija iš susijungimų skyriaus per dvi įrenginio АПАС-1 jungtis nukeliavo į stoties „Mir“ valdymo centrą.

Susijungimo skyriaus viduje buvo sumontuotas abiejų susijungimo įrenginių valdymo pultas, energijos tiekimo blokas АПАС, slėgio vožtuvų valdymo blokas, energijos tiekimo įjungimo blokas ir valdymo panelė COTP. Nustatyto šiluminio režimo išlaikymui iš išorės susijungimų skyrius buvo padengtas vakuumine šilumine izoliacija. Susijungimų skyriaus aktyvi temperatūros reguliavimo sistema buvo sudaryta iš hidrokontūro su cirkuliuojančia šaldančia medžiaga ir automatinių perjungimų bloko, elektrinių šildytuvų ir ventiliatorių. Ventiliatoriai palaikė oro cirkuliaciją. Norimą oro švarumą susijungimų skyriuje užtikrino dulkių surinktuvas.

Susijungimų skyriaus hermetiško korpuso vidinėmis „sienelėmis“ buvo dekoratyvinės panelės. Už šių panelių buvo elektros ir pneumatinės komunikacijos. Į pusės sferos formos susijungimų skyriaus galus įstatė technologinius oro pripūtimo ir išleidimo vožtuvus. Jie naudojami Žemėje tikrinant susijungimų skyriaus hermetiškumą.

Susijungimų skyriaus išorėje buvo pritvirtintos daugkartinio naudojimo Saulės elementų baterija ir papildoma Saulės elementų baterija, Space Shuttle erdvėlaivio manipuliatoriaus įstatymo lizdas, susijungimo įrenginiai, nuplėšiamoji plokštė POA, turėklai kosmonautams įsikibti dirbant atviroje kosminėje erdvėje.

Daugkartinio naudojimo Saulės elementų baterija, pagaminta Rusijoje už jos pinigus, yra tiksli kopija dviejų Saulės elementų baterijų, kurios sumontuotos ant modulio „Kristall“. Šią bateriją iš pradžių galvojo pritvirtinti prie modulio „Priroda“ galo. Po to persigalvojo. Nutarė geriau modulyje „Priroda“ sumontuoti daug amerikiečių mokslinės aparatūros, o suskleistą daugkartinio panaudojimo Saulės elementų bateriją laikinai pritvirtinti prie susijungimų skyriaus. Papildoma saulės elementų baterija turėjo analogišką Rusijoje pagamintą išskleidimo ir suskleidimo mechanizmą (kaip ir daugkartinio montavimo Saulės elementų baterija), tik jos fotoelektriniai keitikliai pagamintos JAV. Bendras šių dviejų baterijų plotas – 76 m². Vėliau šios baterijos buvo pritvirtintos prie modulio „Kvant“ („Квант“).

Erdvėlaivio „Atlantis“ krovinių skyriuje susijungimų skyrius buvo užfiksuotas 4 mazgais. Takelažinis mazgas erdvėlaiviui manipuliatoriui buvo įrengtas pusės sferos formos dugne. Šiame dugne sumontuotas susijungimo įrenginys АПАС-1, kuris susijungimų skyrių prijungė prie modulio „Kristall“.

1, 6, 9, 11 – susijungimo skyriaus tvirtinimo mazgai daugkartinio erdvėlaivio Atlantis krovinių skyriuje; 2 – Space Shuttle manipuliatoriaus lizdas; 3 – papildomos Saulės elementų baterijos; 4, 13 – susijungimo įrenginys АПАС – 89; 5 – daugkartinio montavimo Saulės elementų baterijos; 7 – Space Shuttle laivų susijungimo mazgas; 8 – transportinio erdvėlaivio „Sojuz TM“ susijungimo mazgas; 10 – televizinė kamera; 12 – liuko dangtis; 14 – rankenos, skirtos kosmonautų judėjimui susijungimo skyriaus išore Docking_Mir

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *