Kosminės programos » Sovietų Sąjunga/Rusija » Mir » Konstrukcija » Modulis Kristal

Modulis Kristal

Susijungimų technologijų modulis „Kristall“ (77 КСТ Nr.17201, ЦМ-Т целевой модуль-технологический –  tikslinis technologijų modulis) paleistas 1990 gegužės 31 dieną 10:33:20 Grinvičo laiku Baikonuro kosmodrome iš 200-osios aikštelės 39-ojo paleidimo įrenginio nešančioji raketa „Proton-K“ („Протон-К“) ir prie orbitinės stoties Mir prijungtas birželio 6 dieną.

Modulis „Kristall“ skirtas puslaidininkių testinei ir pramoninei gamybai, biologiškai aktyvių medžiagų išvalymui ir naujų vaistinių preaparatų gavimui, įvairių baltymų kristalų ir hibridinių ląstelių užauginimui. Taip pat modulis „Kristall“ skirtas astrofizikos, geofizikos eksperimentų atlikimui. Kuras, likęs modulio bakuose, po susijungimo su orbitine stotimi, buvo naudojamas stoties orbitos ir orientacijos korekcijoms.

Modulio Kristall masė (be nešančiosios raketos Proton-K trečiosios pakopos) – 19.5 tonų, ilgis – 11,90 m, diametras – 4,35 m, Saulės baterijų panelių ilgis – 36 m, hermetiško korpuso tūris – 64 m³. Funkcionalumu Kristall buvo labai panašus į „Kvant-2“. Modulio konstrukcija – hermetiškasis korpusas, sudarytas iš prietaisų krovinių ir prietaisų susijungimo skyrių. Prietaisų krovinių skyriuje buvo išdėstytos modulio aptarnavimo sistemos ir didžiausias gabenamų į orbitą krovinių kiekis. Krovinių konteineriai buvo tvirtinti prie „grindų“ ir „lubų“ panelių; taip pat modulyje atgabentas treniruoklis „bėgantis takelis“. Prietaisų krovinių skyriuje buvo sumontuoti technologiniai įrenginiai: rezistorinio kaitinimo elektros krosnelė „Krater-V“ („Кратер-В“) ir spindulinio kaitinimo įrenginys „Optizon-1“ („Оптизон-1“) buvo skirti aukštos kokybės puslaidininkinių medžiagų bandomosios pramoninės gamybos technologinių procesų sukūrimui. Reziztorinio kaitinimo elektros krosnys „Zona-02“ („Зона-02“) ir „Zona-03“ („Зона-03“) buvo naudojamos aukštos kokybės metalų lydinių ir puslaidininkinių medžiagų technologiniams procesams sukurti. Prietaisų krovinių skyriuje stovėjo universalus elektroforetinis kompleksas „Ainur“ („Айнур“), skirtas vertingų baltyminių preparatų išvalymui, ir miniatiūrinė oranžerija „Sviet“ („Свет“), kurioje automatiškai palaikomos sąlygas augalų augimui. Prietaisų susijungimų skyriaus pagrindinė paskirtis buvo mokslinės aparatūros funkcionalumo užtikrinimas: daugiafunkcinis įrenginys „Kristalizator ČSK-1“ („Кристализатор ЧСК-1“), skirtas kosminės medžiagotyros ir technologijų fundamentaliems tyrimams. Prietaisų susijungimų skyriaus sferinėje dalyje buvo įrengti du komplekso „Priroda“ („Природа“) fotoaparatai, skirti fotografuoti Žemės paviršių 5-7 metrų skiriamąja geba. Prietaisų susijungimų skyriaus paviršiuje ant pasukamų tvirtinimo elementų buvo sumontuotos dvi daugkartinio naudojimo (išskleidimo ir suskleidimo) Saulės elementų baterijos. Pilnai išskleistos Saulės elementų baterijos ilgis – 15 m. Dviejų daugkartinio naudojimo Saulės elementų baterijų plotas 72 m², jos pagamina 8,4 kW elektros energijos. Daugkartinio naudojimo Saulės elementų baterijų konstrukcija numatė galimybę jas permontuoti ant Kvant modulio. Buvo planuota, kad šias operacijas atviroje kosminėje erdvėje atliks 7-osios ir 8-osios pagrindinių ekspedicijų kosmonautai. Ant prietaisų susijungimų skyriaus išorinio paviršiaus buvo sumontuotos sistemos „Rodnik“ („Родник“) vandens bakas.

Prietaisų susijungimų skyriuje buvo šliuzinė kamera, kurios išorėje buvo sumontuotas ultravioletinis teleskopas „Glazar-2“ („Глазар-2“). Skirtingai negu pirmasis teleskopas „Glazar“, esantis modulyje „Kvant“, naujasis tekeskopas galėjo pats nusitaikyti į nurodytą dangaus sritį ir nereikalavo tikslios visos orbitinės stoties. Modulyje „Kristall“ taip pat buvo astrofizikinė aparatūra: gama teleskopas spektrometras „Buket“ („Букет“), spektromatrai „Marija-2“ („Мария-2“), „Marina“ („Марина“), „Granat“ („Гранат“).

Sferinėje prietaisų susijungimų skyriaus dalyje buvo sumontuoti du susijungimo įrenginiai АПАС-89. Ašinis įrenginys buvo skirtas prijungti erdvėlaiviui Buran. Prie šone esančio antrojo АПАС įrenginio erdvėlaivio Buran manipuliatoriumi buvo numatyta prijungti mokslinės aparatūros bloką, atgabentą šiuo kosminiu laivu.

1. aktyvusis susijungimo įrenginys; 2. prietaisų krovinių skyrius; 3. skrydžio orbitos korekcijos ir suartėjimo su stoties baziniu bloku variklių blokas; 4. skriejimo aplink Žemę valdymo pagal Saulę sistemos prietaisai; 5. kuro bakas; 6. oranžerija „Svet“ („Свет“); 7. sistemos „Kub – kontur“ („Куб – Контур“) antenos; 8. sistemos „Kurs“ („Курс“) antenos; 9. sistemos „Rodnik“ („Родник“) panelė; 10. vandens laikymo bakai; 11. šaldytuvas; 12. daugkartinio montavimo Saulės baterijų prijungimo įrenginiai; 13. daugkartinio montavimo Saulės baterijų pernešamieji prijungimo įrenginiai; 14. fotokompleksas „Priroda – 5“ („Природа – 5“); 15. daugkartinio montavimo Saulės baterijos; 16. sistemos „Kurs“ („Курс“) antenos; 17. mažos traukos variklių blokas; 18. susijungimo įrenginiai АПАС – 89; 19. stendas; 20. spektrometras „Marija“ („Мария“); 21. daugkartinio montavimo Saulės baterijų prijungimo įrenginiai; 22. aparatūra „Ksenija“ („Ксения“); 23. teleskopas „Glazar – 2“ („Глазар – 2“); 24. sistemos „Kub – kontur“ („Куб – Контур“) antenos; 25. balionai su heliu; 26. daugkartinio montavimo Saulės baterijos; 27. judėjimo valdymo sistemos infraraudonosios vertikalės prietaisai; 28. skrydžio orbitos korekcijos ir suartėjimo su kosminės stoties baziniu bloku variklių blokas; 29. mažos traukos variklių blokas; 30. sistemos „Kurs“ („Курс“) antenos
 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *