Kosminės programos » Sovietų Sąjunga/Rusija » Mir » Misijos » Pirmoji pagrindinė

Pirmoji pagrindinė

  • Pasiruošimas
  •  

    Mir01Erdvėlaivio Sojuz T-15 ekipažas: vadas Leonid Kizim, inžinierius Vladimir Solovjov

    Erdvėlaivis Sojuz T-15 (11F732 Nr.21L), šaukinys: Majak
    Startas: 1986 kovo 13 12:33:09 UTC iš Baikonuro kosmodromo starto aikštelės Nr.1. Nusileidimas: 1986 liepos 16 12:34:05 UTC Kazachstane 55 km į šiaurės vakarus nuo Arkalyk miesto. Skrydžio trukmė: 125 paros 56 sekundės.

    Trumpai apie ekspediciją: Pirmą kartą perskrista iš orbitinės stoties Mir į stotį Saliut-7 ir atgal.

    Pirmą kartą po Sojuz-Apolo programos erdvėlaivio Sojuz T-15 startas transliuotas tiesiogiai. Taupant erdvėlaivio kurą buvo pasirinktas dviejų parų suartėjimo su orbitine stotimi Mir variantas. 1986-03-15 Sojuz T-15 automatiniu rėžimu priartėjo prie Mir bazinio bloko agregatų skyriaus. Tada L. Kizim perėmė valdymą ir su mažiausiomis kuro sąnaudomis apskriejęs Mir bazinį bloką ir 25 minutėmis anksčiau numatyto laiko prisijungė prie jo perėjimų skyriaus.

    1986 corp centralMir bazinis blokasOrbitinės stoties Mir bazinis blokas

    Pagrindinė ekipažo ir Skrydžių valdymo centro specialistų užduotis pirmajame skrydžio etape buvo orbitinio komplekso Mir bazinio bloko darbo visais rėžimais patikrinimas, jo skaičiavimo komplekso, orientacijos sistemų, borto elektros stoties darbo patikrinimas. 1986-03-29 buvo atliktas bandomasis ryšio seansas per palydovą retransliatorių „Luč“ („Kosmos 1700“).

    Mir-Sojuz-T-15Orbitinė stotis Mir: 1 – bazinis blokas; 2 – erdvėlaivis Sojuz T-15; 3 – perėjimų skyrius; 4 – manipuliatoriaus lizdas, 5 – susijungimo sistemos antena; 6 – šoniniai susijungimų agregatai; 7 – darbo skyrius; 8 – darbo skyriaus liukas; 9 – centrinis valdymo postas; 10 – turėklai; 11 – keičiamos interjero panelės; 12 – Saulės elementų baterijos; 13 – treniruoklis „Veloergometras“; 14 – darbo stalas; 15 – individuali kajutė; 16 – tualetas; 17 – nusiprausimo įrenginys; 18 – palydovinio ryšio antena; 19 – ašinis susijungimo įrenginys; 20 – treniruoklis „Bėgantis takelis“, 21 – tarpinė kamera; 22 – variklis su gaubtu; 23 – taikinys; 24 – agregatų skyrius; 25 – liuko dangtis; 26 – iliuminatorius

    Krovininis erdvėlaivis „Progress-25“ startavo 1986-03-19, o kovo 21 dieną susijungė su bazinio bloko agregatų skyriuje esančiu susijungimo įrenginiu. Krovininis erdvėlaivis buvo prisišvartavęs prie Mir bazinio bloko iki balandžio 20 dienos, o prie Mir bazinio bloko 27- tos naktį prisijungė „Progess-26“, startavęs balandžio 23 dieną. L. Kizim ir V. Solovjov aparatūrą, kurią atvežė du „Progress“ erdvėlaiviai, užpildė bazinio bloko bakus kuro komponentais.

    Kada kosmonautai pilnai pratestavo orbitinio komplekso Mir bazinį bloką ir paruošė jį tolimesniam darbui, jie pradėjo ruoštis perskridimui į Saliut-7. Į Sojuz T-15 įsidėjo mokslinę ir remonto įrangą, kino ir foto medžiagas kompleksui „Pion-K“, magnetines juostas, tai yra visa, kas būtina pratęsti tyrimus, nutrauktus 1985 metų lapkričio mėnesį.

    Pirmasis skrydis tarp orbitinių stočių

    1986-05-05 atsijungė nuo Mir bazinio bloko. Prasidėjo tarp orbitų skrydis į orbitinį kompleksą Saliut-7 – Kosmos-1686, kuris tuo metu skriejo 3000 km atstumu priekyje orbitinio komplekso Mir bazinio bloko. Po dviejų orbitos korekcijų gegužės 6 dieną erdvėlaivis Sojuz T-15 priartėjo 12 km atstumu iki Saliut-7. Likus 2,2 km, L. Kizim perimė valdymą. V. Solovjov su rankiniu lazeriniu tolimačiu matavo atstumą iki orbitinės stoties Saliut-7. Orbitinės stoties Saliut-7 orientacija buvo atliekama prie jos prijungto Kosmos-1686 varikliais. Po 28 valandų 46 minučių Sojuz T-15 prisijungė prie Saliut-7 agregatų sekcijoje esančio susijungimo įrenginio.

    Saliut 7 and Cosmos 1686 Saliut 7 and Cosmos 1686Erdvėlaivis Kosmos – 1686, orbitinė stotis Saliut-7 ir erdvėlaivis Sojuz T-15

    Iškonservavę orbitinę stotį Saliut-7 ir erdvėlaivį mokslinį modulį Kosmos-1686, kosmonautai pradėjo eksperimentus su optiniu teleskopu „Pion-K“. Jiems netgi pasisekė suremontuoti šio prietaiso užstrigusią pasukamąją prizmę. 1986-05-28 L. Kizim ir V. Solovjov išėjo 3 valandosm 50 minučių į atvirąją kosminę erdvę. Iš pradžių kosmonautai išmontavo kasetes su bio polimerų pavyzdžiais ir įvairių konstrukcinių medžiagų pavyzdžiais ir Sovietų Sąjungos – Prancūzijos aparatūrą, kurią sumontavo beveik prieš metus V. Džanibekov ir V. Savinych, rinkti meteoritinei medžiagai. Vienas iš pagrindinių išėjimo į atvirąją kosminę erdvę uždavinių buvo didelių konstrukcijų surinkimo metodų kūrimas. Kaip pavyzdinis (tipinis) elementas buvo naudojama šarnyrinė ažūrinė santvara (ferma), atgabenta į Saliut-7 sulankstyta krovininiame laive – moksliniame modulyje Kosmos-1686. Ant orbitinės stoties perėjimų skyriaus kosmonautai sumontavo tvirtinimo platformą, ant jos bloką, turintį santvarą ir jos išskleidimo ir suskleidimo prietaisą. Tada ekipažas pradėjo skleisti santvarą.

    „Išskleidėme santvarą per tris suneriamas dalis, – paskelbia Vladimir Solovjov, – bet kažkodėl pakėlimo mechanizmas sustojo. Saulė labai stipriai apšviečia užrašus ant pulto, turbūt aš ne tą jungiklį paspaudžiau“. – „Paspausk „atjungti“, – pataria konstrukcijos kūrėjas. – Dabar „paleidimas“. Laikikliai pasitraukė? Dabar pajudėjo, tik skubėti nereikia“. – „Jūs besiskleidžiančią santvarą stebite, didelio siūbavimo nėra?“ – domisi iš Žemės. „Visa siūbuodama išsiskleidžia“ – atsako Vladimir Solovjov.

    Parodę santvarą per televiziją, kosmonautai ją atgal suskleidė. Išėjimo pabaigoje ant vieno orbitinės stoties darbo skyriaus iliuminatorių kosmonautai įrengė prietaisą atlikti eksperimentus, kurių tikslas – sukurti telemetrijos informacijos perdavimo optiniame bangų ilgio diapazone sistemą.

    Gegužės 31 dieną kosmonautai atviroje kosminėje erdvėje tęsė darbą su santvara: sumontavo ant jos viršutinės aikštelės platformą su viršutinės atmosferos tankio matuokliu „Fon“, seisminiais jutikliais ir informacijos siųstuvu, dirbančiu optiniame diapazone. Po to ekipažas santvarą išskleidė į 12 metrų aukštį. Tada L. Kizim atliko „dinaminių konstrukcijos charakteristikų įvertinimo“ eksperimentą ir pakilo į santvaros vidurį.

    Mes pažiūrėjome, – pakomentavo santvaros elgesį Vladimir Solovjov, – ji ne tokia jau silpna. Jeigu tinkamai parinktume sujungimo vietas, galima tokias saulės baterijas skleisti į daugelį kilometrų.

    Kosmonautai, baigę eksperimentus, sutraukė santvarą į pradinę padėtį ir grąžino į orbitinės stoties perėjimų skyrių. Tada orbitinės stoties išorėje jie sumontavo atvirojo kosmoso faktorių studijavimo aparatūrą. Po to ekipažas atliko santvaros konstrukcijos elementų suvirinimo ir litavimo eksperimentą su nešiojamu patobulintu elektronų pluošto įrenginiu URI (УРИ). Antrasis L.Kizim ir V. Solovjov išėjimas į kosminę erdvę tęsėsi 5 valandas.

    Salut7Cosmos1686L. Kizim ir V. Solovjov 1986 gegužės 6 dieną atskrido į stotį Saliut 7 ir joje dirbo iki birželio 25 dienos

    Tuo metu, kai L. Kizim ir V. Solovjov dirbo orbitinėje stotyje Saliut-7 – Kosmos – 1686, buvo išbandytas modernizuotas transportinis erdvėlaivis Sojuz TM (7KSTM).

    Bepilotis erdvėlaivis startavo 1986-05-21. Dvi paras trunkančio autonominio skrydžio metu išbandyta kombinuota variklių sistema, borto sistemos, įrengimai ir konstrukcijos elementai. Erdvėlaivio Sojuz TM ir orbitinio komplekso Mir bazinio bloko tarpusavio paieška, suartėjimas ir erdvėlaivio prisišvartavimas gegužės 23 dieną įvyko automatiniu rėžimu dirbant naujajai paieškos, suartėjimo ir susijungimo sistemai „Kurs“. Sojuz TM sėkmingai prisijungė prie Mir bazinio bloko perėjimų skyriaus. Erdvėlaivio, kai jis buvo prisijungęs prie Mir bazinio bloko, toliau buvo testuojamos sistemos, kombinuota variklių sistema pakoreguota komplekso Mir – Sojuz TM orbita. Gegužės 29 dieną Sojuz TM atsijungė nuo Mir bazinio bloko, o gegužės 30 dieną jo nusileidimo aparatas sėkmingai sugrįžo į Žemę.

    Erdvelaivis Sojuz TMErdvėlaivis Sojuz TM: 1 – susijungimo sistemos antenos; 2 – gabenamas naudingasis krovinys; 3 – prisišvartavimo ir orientacijos varikliai; 4 – suartėjimo su orbitine stotimi – orbitos korekcijos variklis; 5 – radijo sistemų antenos; 6 – susijungimo aparatūros antenos; 7 – saulės elementų baterijos; 8 – prietaisų ir agregatų skyrius; 9 – orbitinio skrydžio aparatūra; 10 – nusileidimo aparatas; 11 – optinis orientatorius; 12 – buities skyrius; 13 – susijungimo agregatas; 14 – išorinė televizijos kamera

    O tuo metu orbitinėje stotyje Saliut-7 – Kosmos – 1686 buvo fotografuojamas Žemės paviršius, su aparatūra Marija buvo matuojami didelės energijos dalelių srautai, įrenginyje Biogravistat daigintos salotų sėklos, biologijos tyrimai buvo atliekami įrenginyje Svetoblok ir oranžerijoje Oazis.

    Po išėjimo į atvirąją kosminę erdvę kosmonautams L. Kizim ir V. Solovjov buvo pasiūlyta pratęsti skrydį dar 25 paromis, kad sugrįžti į Mir bazinį bloką ir iš senosios į naująją stotį pervežti mokslinę aparatūrą ir įrangą, kurią dar galima būtų panaudoti. L. Kizim meistriškai atliko susijungimus ir sutaupė daug kuro. Sojuz T-15 bakuose likusio kuro užteko sugrįžimui į Mir ir nusileidimui į Žemę. Kosmonautai sutiko. Jie į Sojuz T-15 pernešė konteinerius su atliktais tyrimais ir eksperimentais, dalį mokslinės aparatūros (fotokameras, spektrometrus, medicinos prietaisus), įvairią įrangą ir net gitarą. Tada kosmonautai užkonservavo stotį ir prie jos prijungtą transportinį laivą – mokslinį modulį.

    „Paskutinėmis dienomis orbitinėje stotyje Saliut-7 darbo buvo labai daug. Jo kas valandą vis daugėjo ir daugėjo“, ne kartą prisiminė Leonid Kizim. Iš tiesų, iš Žemės nuolatos buvo pateikiamos užduotys: „Vaikinai, kokie rodikliai „Argumente“? Prietaisas gyvas? Kabelį prijungėte prie „Marijos“? Baterijų įtampą matavote? Apvalkalo mėginiai supakuoti? Oro tiekimo vamzdį išmontavote? Buitines atliekas išmetėte į kosminę erdvę? Iliuminatorius pradėjote fotografuoti?“ Ir toliau ta pačia dvasia.

    „Mes įsivaizduojame, kas pas jus vyksta“, – užjautė Skrydžių valdymo centras. „Ne, pas mus dabar tvarka! – kiek piktokai į tokias pastabas atsakė V. Solovjov. Mes per dvi dienas tvarkos prasme padarėme didelį persilaužimą. Padėjo krovininis erdvėlaivis Kosmos – 1686. Tiek į jį visko prigrūdome … Stebimės kaip jį prikimšę visokio nereikalingo inventoriaus sandariai uždarėme“. – „O kodėl Lionia tyli?“ – susirūpino Skrydžių valdymo centras. Erdvėlaivio vado prietaisai ir įrenginiai kairiojoje erdvėlaivio pusėje pradėjo gesti, – įsiterpė L. Kizim. Aš dirbu Volodios poste. Pasireiškė prietaisų resursas“.

    „Na čia mes esame paskutiniai?“ – pasidomėjo kosmonautai prieš uždarydami Saliut-7 liuką. – „pažiūrėsime, – atsakė Skrydžių valdymo centras – Pagyvensime – pamatysime“.

    Atgal į Mir

    1986-06-25 Sojuz T-15 atsiskyrė nuo orbitinio komplekso Saliut-7 – Kosmos-1686. Kad dar kartą pasinaudoti radiotechnine suartėjimo ir susijungimo sistema „Igla“, birželio 22 dieną nuo Mir bazinio bloko atsijungė „Progress-26“. Birželio 26 dieną antrą kartą Sojuz T-15 iki 50 metrų priartėjo prie Mir bazinio bloko. Ir vėl L. Kizim perėmė erdvėlaivio valdymą. Jis apskriejo Mir bazinį bloką ir prisijungė prie jo perėjimų skyriaus. Grįžimas į Mir užtruko 28 valandas 48 minutes.

    Kosmonautai pratęsė pradėtą orbitinėje stotyje Saliut-7 Žemės paviršiaus fotografavimą. Jie liepos 14 ir 15 dienomis fotografavo tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos teritoriją. Jie vykdė eksperimentą „Geoeks86“ pagal tarptautinio kompleksinio projekto „Geo sistemų dinamikos studijavimas distanciniais metodais“ programą.

    Kosmonautų L. Kizim ir V. Solovjov skrydis tęsėsi 125 paras. Jie į Žemę sugrįžo liepos 16 dieną.

    Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal