Kosminės programos » Sovietų Sąjunga/Rusija » Projektai » S.K. orbitinė stotis

S.K. orbitinė stotis

Sovietų Sąjungos kosminės technikos konstruktoriai XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje numatė kosminių stočių kūrimo perspektyvą ir tam ypač didelę reikšmę teikė S. Koroliov. Kosminės technikos vystymosi istorikai išnagrinėjo S. Koroliov darbo užrašus „Pastabos apie sunkųjį tarpplanetinį laivą ir apie orbitinę stotį“. Užrašuose po aiškinamojo teksto data – 1962 metų rugsėjo 14 diena.

Pateikiame kelis sakinius iš S. Koroliov darbo užrašų.
„… Reikia pradėti statyti oranžerijas kaip nurodė Ciolkovskij pastoviai didinant jos grandžių arba blokų skaičių ir reikia pradėti auginti kosminį derlių. Kokia sudėtis šių pasėlių, kokios kultūros? Jų efektyvumas, naudingumas. Oranžerijų ilgo darbo metu jose išaugintų sėklų pakartotinis sėjimas ir naujo derliaus pakartotinis auginimas. Kokios organizacijos atliks šiuos darbus: ar tos, kurios rūpinasi augalininkyste (dirvos, drėgmės ir kt. klausimais), ar tos, kurios rūpinasi mechanizacija ir šviesos – šilumos – saulės technika ir jos reguliavimu oranžerijai ir t.t.?“

„…kartu su oranžerijos kūrimu reikia kurti ir kosminę fermą naminiams gyvuliams ir paukščiams. Koroliovas rašė, kad šį uždavinį reikia patikslinti, tai yra ar kosminės fermos sukūrimas turėtų praktinę reikšmę ekologiškam ciklui. Į šiuos klausimus, turėtų atsakyti Mokslų akademijos  ir Medicinos akademijos institutai“.

„…reikia spręsti „pastovių palydovų“ arba „orbitinės juostos“ problemą ir palydovams paskirti eilę funkcijų, ir kad jas galėtų vykdyti labai ilgą laiko tarpą“.
„…kaip palydovus remontuoti, praėjus tam tikram laikui sureguliuoti jų mokslinę aparatūrą, kaip juos nustatyti atlikti kitą užduotį, kai pasibaigia senosios užduoties atlikimo laikas ir t.t.. Jo manymu reikalinga ištisa sistema arba tarnyba netoli Žemės.
„…“orbitinėje juostoje“ būtina išdėstyti ir „atsargines bazes“ tiems laivams, kuriems būtų reikalinga techninė pagalba. Tai būtų lyg turistinių bazių principas. Jose randama visa, kas yra būtina kraštutiniu atveju (oras, drėgmė ir maistas, atsarginė energetika, ryšys, medikamentai, dirbtinės traukos sukūrimo aparatūra ir kt.). Galbūt vertėtų sukonstruoti amžiną Mėnulio palydovą išvardytoms užduotims atlikti, o Mėnulyje pastatyti pagrindinę bazę.“
Sukonstravimas amžinos (ir pakankamai didelės) Mėnulio stoties naudingas tuo, kad praskrendantiems laivams nereikės nusileisti ant Mėnulio arba nuleisti ant jo paviršiaus raketinius (planetinius) zondus. Tai leis žymiai su taupyti kuro, skrydis taps mažiau sudėtingu. Manoma, kad prie Mėnulio stoties – palydovo butų galima prisijungti su mažiausiomis energijos sąnaudomis (tai būtina kruopščiai patikrinti ir palyginti su energijos kiekiu, reikalingu nusileidimui ant Mėnulio paviršiaus ir po to sekančiu pakilimu nuo Mėnulio paviršiaus ir sugrįžimu į dirbtinio Mėnulio palydovo orbitą).“
„…klausimai, susiję su nesvarumu, yra pagrindiniai. Greičiausiai, bandymai Sojuz kosminiuose laivuose ir didelės masės orbitinėje stotyje leis atlikti ilgos ir labai ilgos trukmės (iki vienerių metų) skrydžius nesvarumo sąlygomis. Juk 1 metų trukmės skrydis gali atsakyti į problemas, kurios gali iškilti skrydyje į artimąsias planetas, o 3 – 5 metų skrydžio problemos, turėtų būti iš esmės panašios į 1 metų trukmės“.

Ilgo kosminio skrydžio sąlygomis galima patikrinti kaip nesvarumo sąlygos veikia skirtingus žmones (esant dideliam tiriamų žmonių skaičiui), koks nesvarumo sąlygų poveikis skirtingoms biomedicininėms priemonėms, koks poveikis nesvarumo sąlygų lygiavertėms mechaninėms priemonėms, sukuriančioms laikiną ir pastovią dirbtinę trauką. Galima bus kosminėje erdvėje iš esmės pirmą kartą pradėti tikrus medicininius – biologinius tyrimus ir stebėjimus realiomis kosmoso sąlygomis. Čia bus tiriama ir visa kita technika, skirta ilgesnės trukmės kosminiams skrydžiams.
S. Koroliov nuomone, didelės masės orbitinės stoties sukūrimas yra būtinas etapas imituoti didelės trukmės skrydžius kosminėje erdvėje. Tai leidžia realiomis kosmoso sąlygomis dirbtinio Žemės palydovo orbitoje išbandyti visą sukurtą techniką.
S. Koroliov nuomone, svarbiausias didelės masės orbitinės stoties tikslas yra pasiruošimas būsimoms tarpplanetinėms ekspedicijoms.
Vyriausiasis konstruktorius puikiai suprato kokioje valstybėje gyvena ir aptardamas orbitinių stočių temą su Sovietų vadovais, pabrėždavo jų galimą karinį panaudojimą. Todėl vienas iš orbitinės stoties pirmųjų projektų, kurį S. Koroliov 1960 metų birželio 23 dieną aprašė laiške gynybos ministrui, buvo tik karinės paskirties. Manevruojanti,  25-30 tonų masės stotis, kurios ekipažas nuo trijų iki penkių žmonių, galėtų atlikti tokias užduotis: žvalgyba, koviniai veiksmai, nukreipti į priešo kosminius laivus, priešo balistinių raketų naikinimas, astronominiai, meteorologiniai ir geofizikiniai tyrinėjimai, Saulės ir radiacijos juostų tyrinėjimai, biologiniai eksperimentai.


Apskaičiavimais pagrįstą ilgalaikės orbitinės stoties projektą (Didžioji kosminė stotis), S. Koroliov konstravimo biuras paruošė 1961 metų gegužės mėnesį. Trijų kosmonautų ekipažui skirta kosminė stotis turėjo būti 52 m ilgio, 4.2 m skersmens ir 150 tonų. Elektros energijos šaltiniai – Saulės elementų baterijų plokštės ir kompaktinis branduolinis reaktorius.
Stotis sudaryta iš trijų hermetiškų cilindro formos modulių. Du iš jų (kiekvieno ilgis 20 m) buvo skirti gyvenamosioms patalpoms. Centrinis modulis (ilgis 12 m) jungė du gyvenamuosius modulius ir viduriniame skyriuje turėjo 4 susijungimo su erdvėlaiviais įrenginius. Kritinės situacijos atveju, papildomi liukai viduje leido stotį suskirstyti į penkias hermetiškas dalis.
Pagal planą, 1965 metais pagrindinės stoties modulį į orbitą turėjo iškelti nešančioji raketa N1 ir tai galėjo būti vienas iš pirmųjų šios raketos startų. Gyvenamųjų modulių iškėlimas į orbitą pareikalautų dar dviejų N1 startų.
Ekipažai keistųsi kas mėnesį. Transportinis erdvėlaivis, (panašus į vėlesnės modifikacijos erdvėlaivį Sojuz) turėtų į stotį atgabenti maistą, vandenį, keičiamus regeneracijos sistemos elementus ir kurą orientacijos varikliams.
Buvo manoma, kad kosminę stotį reikėtų įsukti, norint joje sudaryti dirbtinę gravitaciją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *