Naujieji XXI amžiaus skafandrai

SpaceX skafandrai – lyg piešinys

2017 metų rugpjūčio 23 dieną SpaceX kompanijos įkūrėjas E. Musk „parodė“ naujus skafandrų modelius. Tiesą sakant, internete parodė tik vieną nuotrauką naujo skafandro, kurį naudos astronautai Dragon erdvėlaiviuose. Įraše „Instagram“ socialiniame tinkle E.Muskas nurodė, kad skafandras yra pilnai veikiantis. „Jau patikrinta dvigubo vakuumo slėgyje. Buvo neįtikėtinai sunku subalansuoti estetiką ir funkciją. Bet kurią iš jų atskirai pasiekti būtų paprasta“, – rašė inovatyvusis verslininkas.

Dvigubo vakuumo bandymas reiškia, kad skafandro vidus buvo pripūstas iki dvigubo slėgio jūros lygyje ir patalpintas į vakuumo kamerą. E.Muskas techninės informacijos apie skafandrą neplatino. Skirtingai…


Erdvėlaivių tupdymas

Minint pirmojo žmonių tūpimo Mėnulyje 48-sias metines, pravartu panagrinėti kosminio transporto priemonių tupdymo problemas. Pirmiausiai jos iškilo ankstyviesiems (1957-63 m.) erdvėlaiviams grįžtant iš kosmoso į Žemę:
– Perkaitimas nuo trinties atmosferoje (net iki 2000 K);
– Inercinės perkrovos nuo staigaus greičio mažėjimo (iki 8g, lėtėjant nuo 7 km/s greičio).

Teoriškai tūpti ar tupdyti (nuleisti) erdvėlaivį galima keliais būdais:
– balistiniu, kai lėkdamas iš inercijos erdvėlaivis lėtėja nuo aerodinaminių ir trinties į supančią terpę jėgų; šis nusileidimo būdas naudojamas rečiausiai, mat yra nevaldomas;
– sklandiniu, kai stabdančios aerodinaminės jėgos sukuriamos bloginant aptakumą;
– parašiutiniu, kai stabdymas vyksta atmosferoje išskleidžiant parašiutus;
– varytuviniu, kai tūta nukreipiama į…


Ar reikalinga nešančioji raketa Angara?

Apie nešančiąją raketa Angara, o tiksliau apie raketų šeimą, besivadinančią šiuo vardu, girdime labai prieštaringų – daugiausia negatyvių – minčių. Trys iš jų: XXI amžiaus nešančioji raketa, ilgiausiai trunkanti raketų statyba pasaulyje, raketa paseno, dar nespėjusi gimti. Angara nėra šedevras, bet ir ne „bjaurusis ančiukas“ nešančiųjų raketų pasaulyje. Bet kuri nešančioji raketa atspindi savo laikmečio, kada ji buvo sukurta, technines, ekonomines ir politines sąlygas.

Naudinguosius krovinius (įvairios paskirties palydovus, erdvėlaivius, orbitines stotis, tarpplanetinius zondus) į kosminę erdvę iškelia nešančiosios raketos. Jų viršutinės pakopos naudingąjį krovinį pastūmėja reikiama kryptimi ir suteikia jam didesnę dalį reikiamo greičio (likusį…


Raketos ir startūnai

 

Kuro ir oksidatoriaus deginimo principu veikiantieji raketiniai kompleksai tebėra svarbiausios erdvėlaivių startavimo priemonės, nes ir po 60 metų astronautikos raidos branduolinių, elektromagnetinių, fotoninių varytuvų pritaikyti dar nepavyksta.

Sudarytus iš raketinių varytuvų keliose pakopose, kuro ir oksidatoriaus padavimo į juos sistemos, gigantiškų bakų pripildomų prieš startuojant, erdvėlaivio (naudingojo krovinio) kompleksus galėtume vadinti startūnais. Intensyviai degindami kurą, jie veikia kelis šimtus sekundžių, kol ištuština bakus ir atsiskiria 70-80 km aukštyje (I-ji pakopa) bei pasiekę orbitą.

First_reflight

First_reflight_port

Kada skries Rusijos erdvėlaivis Federacija?

Federacija (Федерация) – Rusijoje kuriamas daugkartinio panaudojimo pilotuojamas erdvėlaivis. Galima jo ir krovininė versija. Šis erdvėlaivis turėtų pakeisti dabar naudojamus pilotuojamus erdvėlaivius Sojuz MS ir automatinius krovininius erdvėlaivius Progress MS. Naujo erdvėlaivio poreikis atsirado 1974 metais, kai Sovietų Sąjungos pilotuojamai kosmonautikai ėmė vadovauti Valentin Gluško. Tuo metu šis erdvėlaivis baiginėjo gydytis savo vaikystės ir jaunystės ydas. Jis tapo dviviete transporto priemone, galinčia kosmonautus nuskraidinti į orbitinę stotį. Jokių kitokių rimtų skrydžių, nes erdvėlaivio autonominis skrydis negalėjo tęstis daugiau dviejų parų. Ilgesniam skrydžiui nebūtų užtekę energetinių resursų. Pavyzdžiui, siaubingai mažos kuro, skirto manevrams, atsargos. Jeigu iš pirmo…


LituanicaSat-2 jau kosomose

Birželio 23 rytą, LituanicaSat-2 palydovas iškeltas į orbitą kartu su Indijos Žemės tyrimo palydovu Cartosat-2. Vaizdo įraše 2 min. 20 s. berods LituanicaSat-2 išleidžiamas į skrydį apie Žemę… 

LituanicaSAT2

Nanoavionikos sukurtą palydovą iš Indijos Satish Dhawan kosmodromo (ISRO) iškėlė nešančioji raketa PSLV-C38 kartu su 30 kitų nano palydovų.

Cartosat-2_01 Cartosat-2_02 Cartosat-2_03Vibro
Atliekami Indijos Cartosat-2 palydovo vibracijos testai…

Naujoji Zelandija žengia kosmosan

Tolima Okeanijos salų 4ю5 mln gyventojų 270 tūkst km² teritorijoje šalis garsėja tobulesniu tvarkymusi (mažiau biurokratų) ir avininkyste. Pastaruoju metu – ir novatoriška inžinerine kūryba: pastatytas bene tobuliausias povandeninis aparatas „Challenger“, o dabar – novatoriška kosminė raketa „Electron“ (bendrovė „Rocket Lab“, steigėjas ir vadovas Peter Beck).

Peter Beck Peter Beck

RocketLab Ltd steigėjas ir vadovas Peter Beck bendrovę įkūrė 2007 metais Naujojoje Zelandijoje ir JAV

Filmo „Titanikas“ autorius James Cameron šiuo aparatu pasiekė 11 km Marianų…


NASA sukūrė Marso automobilį

NASA 2017 metų birželio 5 dieną parodė pirmąjį Marso automobilio prototipą. Kitas vaizdo įrašas apie Marso automobilį. Pristatymo ceremonijoje dalyvavo ir JAV astronautas Scott Kelly.

Parodoje Summer of…


Indijos galingiausias žingsnis

Birželio 5 dieną, 17 val. 28 min. vietos laiku Indija sėkmingai į kosmosą paleido galingiausią savo sukurtą nešančiąją raketą. Taip priartėjo prie pagrindinio kosmoso programos tikslo: nuskraidinti ir sugrąžinti į orbitą žmogų. Į orbitą iškėlė komunikacijų palydovą GSAT-19, kuris turėtų labai paspartinti interneto ryšį. Palydovo orbita 170 km perigėjus, 35975 km apogėjus, matmenys 2.0 x 1.77 x 3.1 m, masė 3136 kg. 

GSAT_19 satellite GSAT_19 satellite GSAT_19 satellite

JUNO  tiria  Jupiterį

Italų astronomas ir klasikinės fizikos pradininkas Galileo Galilėjus prieš 400 metų savo teleskopu stebėjo Jupiterio planetą ir atrado 4 didžiuosius jos palydovus. 1632 m. paskelbė veikalą apie Ptolemajo ir Koperniko pasaulio sistemas, dėl ko buvo teisiamas ir persekiojamas inkvizicijos. Gi jo brolis Mikelandželas 12 metų gyveno Lietuvoje kaip Radvilų Vilniaus rūmų kapelos muzikantas smuikininkas.

Galileo erdvėlaivis (3,88 t o4,6×9 m) tyrė Jupiterį 1995-2003 m., apskriejęs elipsinėmis orbitomis 34 kartus ir nuleidęs parašiutu tyriklį, kuris apie valandą siuntė duomenis iš viršutinių planetos sluoksnių. Gilindamasis 146 km jis matavo temperatūrą nuo 166 K iki 426 K ir slėgį…