Marso 20-mečiai senukai – apie Marso tyriklius ir apie planetą orbituojančius erdvėlaivius, kurių amžius visai tinkamas…
Spirit
Šiemet sukanka 20 metų 6-račiams marsaeigiams Opportunity ir Spirit (185 kg 1,6×2,3×1,5 m 140 W 34 m/s greitis). Šiuos vienodus tyriklius sukūrė už $800 mln JPLab (ir vadovavo jų veiklai Marse nuo 2004-jų), pagamino Boeing ir Lockheed Martin.
Opportunity ir Spirit Marse dirbo beveik 20 metų
Priartėjęs prie Marso 5 km/s greičiu Spirit parašiutavosi iki 5 m/s ir minkštai (oro pagalvėmis) nutūpė Gusevo kraterin. Jame…
New Glenn, nauji startūnai, lėksiantys 2024 metais. Jie, galbūt, pakeis dalį dabartinių JAV, Kinijos ir Europos startūnų.
Laukiami nauji startūnai 2024 metais: Vulcan, New Glenn, Ariane 6 ir H3
Praėjusieji metai buvo patys gausiausi startais į kosmosą nuo kosminio amžiaus pradžios. 221 lėkiai į orbitas, įskaitant ir du Starship bandomuosius lėkius. Kinija su 67 startais varžosi su SpaceX, kuri paleido 91 Falcon 9 ir 5 Falcon Heavy startūnus.
New Glenn
Blue Origin sukūrė daugkartinį 7 m diametro ir 90 m aukščio New Glenn startūną su 7 BE-4 varytuvais, naudojančiais…
Ketveriukė astronautų iš Europos pirmą kartą atskrido į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS).
Crew Dragon erdvėlaiviu į TKS sausio 20 dieną atlėkė Axiom-3 (Ax-3) tarptautinė ekspedicija. Jos kaina yra $247 mln. Astronautika.lt komentaras: paskelbta SpaceX kaina už vieno astronauto nukraidinimą į TKS ir parskraidinimą į Žemę yra 55 mln. USD. Tai AxiomSpace kompanijos trečioji privati kosminė misija. Anksčiau buvo rašyta apie „Axiom-1 misiją„.
Ax-3 misija
Iš kairės: Ax-3 vadas Michael López-Alegría, pilotas Walter Villadei, specialistai Alper Gezeravci ir ESA astronautas Marcus Wandt….
Ariane 6, nauji startūnai, lėksiantys 2024 metais. Jie, galbūt, pakeis dalį dabartinių JAV, Kinijos ir Europos startūnų.
Laukiami nauji startūnai 2024 metais: Vulcan, New Glenn, Ariane 6 ir H3
Praėjusieji metai buvo patys gausiausi startais į kosmosą nuo kosminio amžiaus pradžios. 221 lėkiai į orbitas, įskaitant ir du Starship bandomuosius lėkius. Kinija su 67 startais varžosi su SpaceX, kuri paleido 91 Falcon 9 ir 5 Falcon Heavy startūnus.
Ariane 6
2023 lapkritį Prancūzijos Gvianoje esančioje paleidimo…
Nauji startūnai, lėksiantys 2024 metais. Jie, galbūt, pakeis dalį dabartinių JAV, Kinijos ir Europos startūnų.
Laukiami nauji startūnai 2024 metais: Vulcan, New Glenn, Ariane 6 ir H3
Praėjusieji metai buvo patys gausiausi startais į kosmosą nuo kosminio amžiaus pradžios. 221 lėkiai į orbitas, įskaitant ir du Starship bandomuosius lėkius. Kinija su 67 startais varžosi su SpaceX, kuri paleido 91 Falcon 9 ir 5 Falcon Heavy startūnus.
2023 metų pradžioje finansavimas buvo paskirtas keturiems projektams: “Blue Origin” stotis Orbital Reef, “Nanoracks” stotis StarLab, “Northrop Grumman” stotis ir Axiom stotis. Pagal CDL (Commercial LEO Destinations) programą 415 mln. USD investicijų paskirta „Blue Origin“, „Nanoracks“ ir “Northrop Grumman” stočių projektams. Dar anksčiau 400 mln….
Japonija su mėntyriu SLIM penktadienį tapo penktąja šalimi, į Mėnulį paleidusia ir sėkmingai nutupdžiusia erdvėlaivį. XXI amžiuje tai pavyko padaryti Kinijai, Indijai ir Japonijai ir tai buvo 149 misija į Mėnulį nuo kosminės eros pradžios.
Startavęs 2023 rugsėjo 6 dieną startūnu H-2A (443 t o4x53 m su 2×5 MN greitintuvais) iš Josinobu kosmodromo Tanegasimos saloje japonų mėntyris SLIM (Smart Lander for Investigating Moon 0,7 t 2,4×1,7×2,7 m 2×500 N ir 12×22 N $120 mln) sausio 19 nutūpė Mėnulin virtimo ant šono būdu.
Erdvėlaivių statybos tempus Elon Musk nori spartinti iki „Boeing 737” lėktuvų gamybos – iki 300 laivų per metus.
Žvaigždėlaivio variklių taktiniai ugnies bandymai. SpaceX nuotrauka
2023 metų pabaigoje E. Musk socialiniame tinkle X paskelbė žinutę, kurioje papasakojo apie būsimos „Starship” gamybos viziją. Mėnulio ir Marso kolonizavimui reikės daugiau erdvėlaivių Starship nei startūnų SuperHeavy. Todėl ilgainiui laivų reikės gaminti po 300 per metus, kaip kad masiškiausio lėktuvo „Boeing 737” gamybos atveju.
E. Muskas ne kartą yra kalbėjęs apie savo svajonę paskleisti žmoniją po…
Elon Musk atskleidė antrojo Starship sprogimo priežastį – erdvėlaivis buvo per lengvas.
Prieš antrąjį Starship bandymą. SpaceX nuotrauka
Bendrovės SpaceX vadovas Elon Musk atskleidė priežastį, kodėl erdvėlaivis Starship sprogo per antrąjį bandomąjį skrydį ir nepasiekė orbitos. Antrasis testas buvo vykdomas 2023 lapkričio 18 d. Reikalas, pasirodo, tas, kad jis pakilo be naudingojo krovinio.
SuperHeavy ir Starship atsiskyrė idealiai. SpaceX nuotrauka.
Lėkis ir sprogimas
Antrojo, didžiausio istorijoje, startūno Starship bandomasis lėkis prasidėjo iš…
Starlink satai nuolat atlikinėja manevrus orbitose apie Žemę, siekdami išvengti susidūrimų.
Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki lapkričio 30 d. Starlink satai atliko 24 410 susidūrimų išvengimo manevrų. Vengimo manevrų dažnis yra 1 manevras vienam satui per vieną mėnesį. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. žvaigždyno palydovai turėjo atlikti 25 299 manevrus. Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius šešis mėnesius „Starlink” palydovų skaičius padidėjo maždaug 1 000, per šį laikotarpį jie atliko mažiau vengimo manevrų nei per ankstesnius šešis…
Peregrine tyriklis sėkmingai kilo su nauju Vulcan startūnu ir… vėliau prasidėjo nesėkmės
Astrobotic ryžtas
Astrobotic sukurtas Mėnulio tyriklis Peregrine (lietuviškai – sakalas keleivis – 1,28 t 2,5×2,5×1,9 m 480 W $79 mln) sausio 8 d kilo iš Canaveral kosmodromo link Mėnulio startūnu Vulcan Centaur (546 t o5,4×61,6 m; I pakopa 2×2,4 MN metano BE-4 varytuvai su 2 greitintuvais; II pakopa Centaur 2 varyt RL10). 50-ją lėkio minutę Peregrine atsiskyrė nuo Centaur 500 km aukštyje ir pradėjo mėnulinę trajektoriją, tačiau neorientavo Saulės skydų (pristigo elektros energijos).
Paaiškėjo ir kuro nuotėkis iš varytuviukų aparatūros (lyg sprogo deguonies bakas?),…
JAV bendrovė „SpaceX” į orbitą iškėlė pirmuosius Starlink satus tiesioginiems išmaniųjų telefonų ryšiams.
Pirmojoje 2024 metų SpaceX orbitinėje misijoje „Starlink 7-9” buvo paleisti pirmieji šeši Direct to Cell ryšio palydovai. SpaceX nuotrauka
Sausio 2 d., antradienį, bendrovė „SpaceX” atliko pirmąjį 2024 metais startūno „Falcon 9” paleidimą. Vykdydama šią misiją bendrovė į orbitą iškėlė 21 „Starlink” satą, įskaitant šešis aparatus su „Direct to Cell” (DTC) technologija, leidžiančia tiesiogiai prijungti įprastus išmaniuosius telefonus be jokių modifikacijų.
Startūnas pakilo 19 val. 44 min. JAV Ramiojo vandenyno pakrantės…
Link Marso jau surengta beveik 50 ekspedicijų iš 7 valstybių; daugiausiai – 22 iš JAV (15 sėkmingų, 7 tebeorbituoja ir 2 marsaeigiai važinėja, o vienas skraido). Pirmasis marsasparnis Ingenuity nuo 2021 vasario sėkmingai kilo (iki 24 m) ir leidosi 66 kartus, skraidydamas iki 704 m nuotoliu 24 m aukštyje 8 m/s greičiu. Žmonių marsėjimo reikalus nedrąsiai planuoja E. Musk SpaceX 2029-ais, lėkdinant Starship‘ais 4-6 astronautų įgulas.
Marsasparnis Ingenuity nuo 2021 vasario sėkmingai kilo ir leidosi 66 kartus
Paskutinis Falcon 9 B1058 lėkis – 2020 gegužės 30 d. B1058 paleido Demo-2 misiją, kuri sugrąžino žmogaus skrydžius į kosmosą iš JAV teritorijos.
Po pirmojo skrydžio 2020 m. nusileidęs B1058 buvo vienintelė SpaceX pirmoji pakopa su NASA logotipo kirminu. SpaceX nuotrauka
2023 gruodžio 23 SpaceX kompanija paleido startūną Falcon 9, kuris orbiton iškėlė 23 eilinius Starlink satus. Lėkis buvo neeilinis – devynioliktą kartą lėkė pirmoji pakopa B1058. Po atsiskyrimo nuo antrosios pakopos, B1058 sėkmingai nutūpė ant bendrovės droninio laivo „Just Read the…
Kanados astronautika gausi įvykiais ir žmonėmis, tad trumpas tekstas apie įvairiausius astronautikos dalykus iš šios valstybės.
1974 m. NASA pradėjo bendradarbiauti su Kanada kuriant garsiąją Canadarm. Taip prasidėjo glaudus Kanados ir JAV bendradarbiavimas žmonių skrydžiuose į kosmosą. Neilgai trukus NASA pakvietė Kanados astronautą dalyvauti kosminėje misijoje. Šis kvietimas paskatino 1983 m. daugiau nei iš 4000 kandidatų suburti pirmąją Kanados astronautų komandą. Iš viso Kanada per keturis kvietimus įdarbino 14 astronautų, o 9 iš jų dalyvavo 17 kosminių misijų.
Privati misija į TKS prasidės netrukus, ją su NASA ir SpaceX įgyvendins kompanija Axiom. Tai bus jau trečioji privati kosminė misiją, kurią organizuoja SpaceX.
Kompanija „Axiom Space” paskelbė, kad 2024 m. sausio 9 d. planuoja paleisti savo trečiąją misiją „Ax-3”. Keturi komerciniai astronautai į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS) keliaus naudodami „SpaceX” startūną Falcon 9 ir erdvėlaivį Crew Dragon.
Įgulai vadovaus buvęs NASA astronautas Michael López-Alegría, turintis dvigubą JAV ir Ispanijos pilietybę….
Bendrovė Orbex laimėjo Jungtinės Karalystės Kosmoso Agentūros (UKSA – UK Space Agency) finansavimą pagal Europos Kosmoso Agentūros (ESA) Boost iniciatyvą.
Bendrovės startūnas Prime paleidimo aikštelėje. Orbex nuotrauka
Jungtinės Karalystės orbitinio startų į orbitą paslaugų bendrovė Orbex laimėjo 3,3 mln. svarų sterlingų Jungtinės Karalystės kosmoso agentūros finansavimą pagal Europos kosmoso agentūros (EKA) iniciatyvą „Boost!„. Šia iniciatyva, kuri yra EKA komercinių kosminio transporto paslaugų ir paramos programos dalis, siekiama toliau plėtoti pirmaujančias kosminio paleidimo į kosmosą technologijas.
Angola tapo trečiąja Afrikos šalimi, pasirašiusia Artemis susitarimus.
2023 pabaigoje Artemis susitarimus pasirašusių valstybių sąrašas. NASA nuotrauka
Angola prisijungė prie Artemis susitarimų ir tapo 33-iąja šalimi ir trečiąja Afrikos šalimi po Nigerijos ir Ruandos. Angolos prezidentas João Manuel Gonçalves Lourenço oficialiai pasirašė susitarimus savo šalies vardu, taip įtvirtindamas Angolos įsipareigojimą tyrinėti giliąją kosmoso erdvę ir tęsti tarptautinį bendradarbiavimą.
Angolos prezidentas João Lourenço (kairėje) susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu lapkričio 30 d.,…
Pietų Korėja gruodžio 4 dieną kompanijos SpaceX startūnu Falcon 9 į orbitą iškėlė pirmąjį karinį žvalgybinį satą. Iš JAV, Vanderbergo Kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje išlėkdintas satas bus naudojamas Šiaurės Korėjos stebėjimui. Pagal Pietų Korėjos ir SpaceX susitarimą, tai pirmasis iš penkių satų. Jie bus iškelti iki 2025 metų. Palydovas turi elektrooptinį ir infraraudonųjų spindulių įrenginį, o keturi likę palydovai turės sintetinį diafragmos radarą (SAR), kuris stebės Šiaurės Korėją per debesų dangą ir naktį. 400–600 km aukštyje orbituojantis palydovas gali aptikti net 30 cm skersmens objektus Žemės paviršiuje.
Žvaigždėlaivio 2-sis bandymas – SpaceX kompanija antrą kartą 2023 metais išbandė StarShip startūną.
Startas…kylam
Didžiausias, 5000 t masės ir o9x120 m dydžio, raketinis Starship kilo į kosmosą antrą kartą 2023 lapkričio 18 iš Boka Čikos kosmodromo, SpaceX įrengto Texas valstijos piečiausiame kamputyje ties gamtos draustiniais ir pliažais Meksikos įlankos pakrantėje.
Lapkričio 18 antrasis Starship bandymas buvo sėkmingesnis nei pirmasis
7 val ryto saulėtekio spalvų fone galingai plūstelėjo į visas puses nuo startvietės griausmingos liepsnos ir dūmai. Žvaigždėlaivis lėtai greitėdamas pajudėjo dangun. Bandomojo įvykio stebėti suvažiavo tūkstančiai žiūrovų…
Nuo žiedų atradimo 1656 metais Saturnas (o120 Mm 1,43 Tm orb) laikomas gražiausia planeta; dar ir apsukriausias (per 10,5 val) bei vėtringiausias. Beje, Saturno tankis yra mažesnis, tik 680 kg/m3, nei vandens. Įmestas į didžiulį vandens okeaną, Saturnas plūduriuotų jo paviršiuje. Šviesiausi žiedai 75-137 Mm atstumo nuo centro – 0,01-10 m ledo gabalai (maždaug 10 K šaltumo), skriejantys iki 8 km/s greičiais. Įvairaus storio žiedai ir tarpai yra pasiskirstę net 67-480 Mm pusiaujinėje erdvėje; vidinių žiedų storis neviršija 30 m, kraštinio – 10 Mm, o tolimiausio (bet mažo tankio) – 2,4 Gm. Pastebėtas žiedų nykimas iki…
Paleidimai į kosmosą – Bryce tech kompanija paskelbė 2023 metų trečiojo ketvirčio duomenis.
Kosmosan lėkta 63 kartus, ~ vieną kartą per dvi paras. Bryce tech informacija
Paleidimų lyderis
2002 metais įkurta bendrovė SpaceX yra paleidimų į kosmosą lyderis paeiliui kelerius metus. Per liepą rugpjūtį ir rugsėjį ši bendrovė kosmosan paleido 26 startūnus su įvairiausiais kroviniais. Galima paminėti iškeltus infraraudonųjų spindulių kosminį teleskopą Euclid ir pilotuojamą erdvėlaivį Crew Dragon Endurance šešių mėnesių misijai į Tarptautinę Kosminę Stotį. Ekipažą sudarė: misijos vadė, NASA astronautė Jasmin Moghbeli, misijos pilotas,…
Jupiteris yra bene viena iš labiausiai tyrinėjamų Saulės sistemos didžiųjų planetų, o tyrimai pradėti dar XVII amžiuje, kai italų astronomas ir klasikinės fizikos pradininkas Galileo Galilėjus daugiau nei prieš 400 metų savo teleskopu stebėjo Jupiterio planetą ir atrado 4 didžiuosius jos palydovus. Savo piešinyje G. Galilėjus paversta O raide vaizdavo Jupiterį, o žvaigždutėmis * – palydovus.
1610 metų sausio 7 – 10 dienomis G. Galileo stebėjo 4 Jupiterio palydovus: Ijo, Ganimedas, Europa ir Kalisto
Kosminės stotys kaip astronautiniai įrenginiai ilgam žmonių buvimui kosmose…
Kinijos kosminė stotis Tiangong atvira visoms šalims
Astronautinio įrenginio kaip mokslinės laboratorijos idėją pasiūlė K.Ciolkovskis veikale „Vne Zemli“ (Ne Žemėje) 1920 metais. Suteikdamas toroido formą įrenginio korpusui (dėl dirbtinės gravitacijos) ją vystė V. von Braunas žurnale Colliers 1926-ais. Praktikoje pradėta nuo paprastesnių modulių jungimo kosmose į orbitines stotis, kuriose galėtų gyventi ir dirbti keičiamos įgulos.
Saliut ir Mir stotys
Pirmos buvo sovietinės kosminės stotys Saliut (26 t) 1971-1991 metais. Jų sėkmingiausia laikytina Saliut-6 (47…
Žmonės stebi dangų kelis šimtus tūkstančių metų, o Saulės sistema lekia Paukščių Taku…
Į Paukščių Taką panaši Andromedos galaktika yra matoma plika akimi
Dangaus stebėjimai
Žmonės stebi dangų kelis šimtus tūkstančių metų. Tik prieš beveik 3 tūkstančius metų senovės graikai Pitagoras, Archimedas, Plutarchas ir kt mėgino modeliuoti Saulės sistemą (pvz, Antikyteros mechanizmu), sudarinėti žvaigždžių katalogus. Pitagoras (569-500 pr.Kr) įtarė Žemę esant apvalia (pagal užtemimų stebėjimus) ir sukantis aplink ašį. Apie 140-sius K.Ptolemajas veikale „Almagestas“ aprašė geocentrinę pasaulio sistemą su…
Psyche tyriklis spalio 12 dieną bus išlėkdintas link metalinio asteroido Psichėja, kurį pradės tirti 2029 metais.
Spalio 12 Psiche kils link asteroido
Asteroidą Psichėja (o250 km didumo 380-500 Gm tolumoj tarp Marso ir Jupiterio orbitų) atrado 1852 metais A. de Gaspari ir pavadino senovės graikų deivės, įkūnijančios žmogaus sielą sparnuotos mergelės pavidalu, garbei. Pastaruoju metu kyla daug mįslių dėl didelės metalų koncentracijos jame (lyg nebaigusios formuotis planetos branduoly) ir galimybės ten išsiaiškinti Žemės gelmių sandarą. Tokio tyrimo idėja pasiunčiant 2,6 t masės ir o7x25 m dydžio robotizuotą…
TKS ekspedicija ir Benu asteroido medžiaga Žemėje – paskutinės astronautikos naujienos
TKS ekspedicija
Astronautas Francisco Rubio (g 1975) į TKS atlėkė 2022 rugsėjo 21 erdvėlaiviu Sojuz MS-22 kartu su kosmonautais S. Prokopjev ir D. Petelin. Planuotą 6 mėn trukmę teko pratęsti dėl Sojuz prakiurimo (ištekėjo aušalas); grįžimui į Žemę kitą erdvėlaivį žadėjo atsiųsti netrukus. Tad numatytą rugsėjo 27-ją F. Rubio darbui TKS sukaks 371 para – astronautams rekordinė trukmė. Iki šiol buvęs 355 parų rekordas 2015-2016 metais priklauso M. Vande Hei. Dar ilgiau orbitavo kosmonautas medicinos daktaras V….
Anticythere – įdomus, prieš daugiau nei šimtą metų atrastas, prietaisas…pasirodė esąs planetų padėčių modeliavimo mechanizmas.
Senas bronzinis prietaisas pasirodė esąs labai senas planetų padėčių modeliavimo mechanizmas
1901 metais graikų naras Likopantis Egėjo jūroje netoli Kretos 43 m gylyje aptiko nuskendusį romėnų laivą. Tarp įvairių senovinių daiktų rado įdomų prietaisą, kurį pavado Anticythere arba artimiausios salos vardas ir perdavė Atėnų archeologijos muziejui.
Tik 1951-ais istorikas D. Price suprato šį 31 x 18 x 10 cm prietaisą su 30-čia bronzinių krumpliaračių esant apie 2200 metų senumo planetų padėčių modeliavimo…
2023 lapkritį Prancūzijos Gvianoje esančioje paleidimo…
