ClearSpace, bendrovė iš Jungtinės Karalystės (JK), užsitikrino JK Kosmoso Agentūros (UK Space Agency – UKSA) kontraktą degalų papildymui orbitoje. Iki 2024 rugsėjo mėn. projekto Refuel.me tyrimo metu bus nustatyti pagrindiniai misijos reikalavimai ir apibrėžta misijos veiklos koncepcija, parengtas pirminis aptarnaujančio sato projektas ir apžvelgtas didelis rinkos potencialas.
Ateities vizijoje – kuro pildymas orbitoje. ClearSpace vizualizacija
Pasirinktas degalų papildymo paslaugų teikėjas pirmiausia papildys degalų atsargas JK nacionalinėje orbitinių šiukšlių šalinimo misijoje. Ją taipogi rengia ClearSpace. Jau po to…
Astro mokslininkės – apie moteris, kurios vystė, tobulino, šlifavo ir kitaip prisidėjo prie astronomijos mokslo vystymo.
Caroline Herschel (1750-1848) talkino broliui William ne tik šlifuojant teleskopų veidrodžius, atrado NGC2360 galaktiką ir Andromedos palydovę NGC205, bet ir sudarė 2500 ūkų apžvalgą.
Dalis iš Caroline Herschel sudarytų 2500 ūkų
Maria Mitchell (1818-1889) – 1-ji JAV profesionali astronomė, 1847-ais atradusi kometą, o Annie Jump Cannon (1863-1941) sukūrė žvaigždžių O..M klasifikaciją ir Harvarde registravo 350 tūkstančių šviesulių. Vadinamoji Harvardo spektrinė klasifikacija (vienmatė) skirsto žvaigždes į spektrines…
Euclid, L2 taške orbituojantis europiečių teleskopas, ieškantis tamsos…
Europiečių Airbus ir Thalen Alenia sukurtas astroskopas Euclid ieško tamsiųjų materijų bei energijų. Teleskopas yra 2,16 t masės ir o3,1×4,5 m dydžio. Jo kaina ~ 1 mlrd €, o orbituoja L2 erdvėje, netoli Webb astroskopo. Per pusmetį jau apžvelgė 36% dangaus, pastebėjo per 8 mlrd galaktikų iki 10 mlrd šm toliuose ir atsiuntė vaizdų „galaktikų zoo“ (gal dėl „Arklio Galvos“ nebulos 1,3 tūkst šm…
2024 sausio 26 kosminosi 20 žmonių – trijose skirtingose kosmoso priemonėse, ir orbitinėse stotyse ir SpaceShipTwo erdvėlaivyje…
Pirmąsyk tiek daug žmonių vienu metu įvairiomis trajektorijomis skriejo artimuoju kosmosu (100-400 km aukščiuose).
TKS moduliuose kosminosi 8 astronautai ir 3 kosmonautai – A. Mogensen (178 paros stažo), J. Moghbeli (168 p), S. Furukawa (335 p), L. O‘Hara (148 p), M. Lopez-Alegria, W. Villadei, A. Gezeravci, M. Wandt ir O. Kononenko (884 p), K. Borisov (168 p), N. Čub (148p).
Bene anksčiausią Visatos modelį pasiūlė senovės graikų astronomas Hipparchos (190-125 prKr), sudaręs 850 žvaigždžių katalogą. I. Newton apibūdino Visatą kaip begalinę erdvėlaikio atžvilgiu, vienalytę ir izotropišką, bet neatitinkančią kai kurių gravitacijos, termodinamikos dėsningumų. Tik prieš 100 metų žmonija suvokė (E.Hubble dėka) Visatą aprėpiant ne tik mūsiškę PT galaktiką. Dabartiniai astroskopai teikia įtikinamus vaizdus, pvz „Hubble Ultra Deep Field“.
Astronautiniai tyrimai turtina Visatos sąvoką:
– kosmosas, visas materialus pasaulis,…
Ar į Mėnulio paviršių minkštai nutūpdytas SLIM erdvėlaivis yra Japonijos sėkmė ?
Tikslai
Po minkšto nusileidimo SLIM perdavė Mėnulio paviršiaus vaizdą. JAXA nuotrauka
JAXA SLIM projektu siekė prisidėti prie būsimų Mėnulio bei planetų tyrinėjimų įgyvendinant A ir B tikslus. A tikslas: pademonstruoti didelio tikslumo nusileidimo Mėnulyje technologiją, kuria siekiama nusileisti 100 m tikslumu, palyginant su kelių ar dešimčių km tikslumu, kurį pasiekia įprasti Mėnulin nusileidžiantys tyrikliai. Pagrindinės naudojamos technologijos: „Regėjimu pagrįsta navigaciją” ir „Navigacija, valdymas ir kontrolė”. B tikslas: lengvos Mėnulio ir planetų tyriklių sistemos realizavimas, siekiant…
Apie Ijo tyrimus ir kitas astronautikos naujienas Saulės sistemoje trumpai.
Lavos upės Ijo paviršiuje. Fotografuota Galileo 1999 m. lapkritį ir 2000 m. vasarį
Ijo – 3642,6 km didumo palydovas orbituojantis apie Jupiterį 421 700 km atstumu ir pavadintas senovės graikų deivės Ijos (egiptiečių Izidės) vardu. Šį, trečią pagal dydį Jupiterio satą 1610 metais sausio 7 dieną atrado italas Galilėjo Galilėjus.
Šiemet priartėjęs prie Ijo tyriklis Juno (o20x4,5 m 3 S skydai ) aparatu SRU (Stellar Reference Unit) iš 1,5 Mm distancijos aptiko paviršiuje 37×67 km…
Marsalėkis Ingenuity sausio 18 dieną pakilęs į 72 skrydį ir nesėkmingai nusileidęs, užbaigė misijas.
Pažeistos Ingenuity mentės šešėlis po 72 skrydžio virš Marso sausio 18. NASA/JPL-Caltech nuotrauka
„Istorinis „Ingenuity”, pirmosios skraidančios transporto priemonės kitoje planetoje, nuotykis baigėsi. Šis nuostabus sraigtasparnis skrido aukščiau ir toliau, nei kada nors įsivaizdavome, ir padėjo NASA padaryti neįmanomus dalykus įmanomais. Tokios misijos, kaip „Ingenuity”, leidžia NASA nutiesti kelią būsimoms kosminėms misijoms, taip pat kruopščiau pasirengti būsimiems Marso ir kitų Saulės sistemos objektų tyrinėjimams su žmonėmis”, – komentare sakė NASA aerokosmoso vadovas…
H3 startūnas ir nauji startūnai, lėksiantys 2024 metais. Jie, galbūt, pakeis dalį dabartinių JAV, Kinijos ir Europos startūnų.
Laukiami nauji startūnai 2024 metais: Vulcan, New Glenn, Ariane 6 ir H3
Praėjusieji metai buvo patys gausiausi startais į kosmosą nuo kosminio amžiaus pradžios. 221 lėkiai į orbitas, įskaitant ir du Starship bandomuosius lėkius. Kinija su 67 startais varžosi su SpaceX, kuri paleido 91 Falcon 9 ir 5 Falcon Heavy startūnus.
H2A ir H3 startūnai
Japonija turi dviejų pakopų su dviem arba keturiais greitintuvais startūną H2A ir į žemą Žemės…
Marso 20-mečiai senukai – apie Marso tyriklius ir apie planetą orbituojančius erdvėlaivius, kurių amžius visai tinkamas…
Spirit
Šiemet sukanka 20 metų 6-račiams marsaeigiams Opportunity ir Spirit (185 kg 1,6×2,3×1,5 m 140 W 34 m/s greitis). Šiuos vienodus tyriklius sukūrė už $800 mln JPLab (ir vadovavo jų veiklai Marse nuo 2004-jų), pagamino Boeing ir Lockheed Martin.
Opportunity ir Spirit Marse dirbo beveik 20 metų
Priartėjęs prie Marso 5 km/s greičiu Spirit parašiutavosi iki 5 m/s ir minkštai (oro pagalvėmis) nutūpė Gusevo kraterin. Jame…
New Glenn, nauji startūnai, lėksiantys 2024 metais. Jie, galbūt, pakeis dalį dabartinių JAV, Kinijos ir Europos startūnų.
Laukiami nauji startūnai 2024 metais: Vulcan, New Glenn, Ariane 6 ir H3
Praėjusieji metai buvo patys gausiausi startais į kosmosą nuo kosminio amžiaus pradžios. 221 lėkiai į orbitas, įskaitant ir du Starship bandomuosius lėkius. Kinija su 67 startais varžosi su SpaceX, kuri paleido 91 Falcon 9 ir 5 Falcon Heavy startūnus.
New Glenn
Blue Origin sukūrė daugkartinį 7 m diametro ir 90 m aukščio New Glenn startūną su 7 BE-4 varytuvais, naudojančiais…
Ketveriukė astronautų iš Europos pirmą kartą atskrido į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS).
Crew Dragon erdvėlaiviu į TKS sausio 20 dieną atlėkė Axiom-3 (Ax-3) tarptautinė ekspedicija. Jos kaina yra $247 mln. Astronautika.lt komentaras: paskelbta SpaceX kaina už vieno astronauto nukraidinimą į TKS ir parskraidinimą į Žemę yra 55 mln. USD. Tai AxiomSpace kompanijos trečioji privati kosminė misija. Anksčiau buvo rašyta apie „Axiom-1 misiją„.
Ax-3 misija
Iš kairės: Ax-3 vadas Michael López-Alegría, pilotas Walter Villadei, specialistai Alper Gezeravci ir ESA astronautas Marcus Wandt….
Ariane 6, nauji startūnai, lėksiantys 2024 metais. Jie, galbūt, pakeis dalį dabartinių JAV, Kinijos ir Europos startūnų.
Laukiami nauji startūnai 2024 metais: Vulcan, New Glenn, Ariane 6 ir H3
Praėjusieji metai buvo patys gausiausi startais į kosmosą nuo kosminio amžiaus pradžios. 221 lėkiai į orbitas, įskaitant ir du Starship bandomuosius lėkius. Kinija su 67 startais varžosi su SpaceX, kuri paleido 91 Falcon 9 ir 5 Falcon Heavy startūnus.
Ariane 6
2023 lapkritį Prancūzijos Gvianoje esančioje paleidimo…
Nauji startūnai, lėksiantys 2024 metais. Jie, galbūt, pakeis dalį dabartinių JAV, Kinijos ir Europos startūnų.
Laukiami nauji startūnai 2024 metais: Vulcan, New Glenn, Ariane 6 ir H3
Praėjusieji metai buvo patys gausiausi startais į kosmosą nuo kosminio amžiaus pradžios. 221 lėkiai į orbitas, įskaitant ir du Starship bandomuosius lėkius. Kinija su 67 startais varžosi su SpaceX, kuri paleido 91 Falcon 9 ir 5 Falcon Heavy startūnus.
2023 metų pradžioje finansavimas buvo paskirtas keturiems projektams: “Blue Origin” stotis Orbital Reef, “Nanoracks” stotis StarLab, “Northrop Grumman” stotis ir Axiom stotis. Pagal CDL (Commercial LEO Destinations) programą 415 mln. USD investicijų paskirta „Blue Origin“, „Nanoracks“ ir “Northrop Grumman” stočių projektams. Dar anksčiau 400 mln….
Japonija su mėntyriu SLIM penktadienį tapo penktąja šalimi, į Mėnulį paleidusia ir sėkmingai nutupdžiusia erdvėlaivį. XXI amžiuje tai pavyko padaryti Kinijai, Indijai ir Japonijai ir tai buvo 149 misija į Mėnulį nuo kosminės eros pradžios.
Startavęs 2023 rugsėjo 6 dieną startūnu H-2A (443 t o4x53 m su 2×5 MN greitintuvais) iš Josinobu kosmodromo Tanegasimos saloje japonų mėntyris SLIM (Smart Lander for Investigating Moon 0,7 t 2,4×1,7×2,7 m 2×500 N ir 12×22 N $120 mln) sausio 19 nutūpė Mėnulin virtimo ant šono būdu.
Erdvėlaivių statybos tempus Elon Musk nori spartinti iki „Boeing 737” lėktuvų gamybos – iki 300 laivų per metus.
Žvaigždėlaivio variklių taktiniai ugnies bandymai. SpaceX nuotrauka
2023 metų pabaigoje E. Musk socialiniame tinkle X paskelbė žinutę, kurioje papasakojo apie būsimos „Starship” gamybos viziją. Mėnulio ir Marso kolonizavimui reikės daugiau erdvėlaivių Starship nei startūnų SuperHeavy. Todėl ilgainiui laivų reikės gaminti po 300 per metus, kaip kad masiškiausio lėktuvo „Boeing 737” gamybos atveju.
E. Muskas ne kartą yra kalbėjęs apie savo svajonę paskleisti žmoniją po…
Elon Musk atskleidė antrojo Starship sprogimo priežastį – erdvėlaivis buvo per lengvas.
Prieš antrąjį Starship bandymą. SpaceX nuotrauka
Bendrovės SpaceX vadovas Elon Musk atskleidė priežastį, kodėl erdvėlaivis Starship sprogo per antrąjį bandomąjį skrydį ir nepasiekė orbitos. Antrasis testas buvo vykdomas 2023 lapkričio 18 d. Reikalas, pasirodo, tas, kad jis pakilo be naudingojo krovinio.
SuperHeavy ir Starship atsiskyrė idealiai. SpaceX nuotrauka.
Lėkis ir sprogimas
Antrojo, didžiausio istorijoje, startūno Starship bandomasis lėkis prasidėjo iš…
Starlink satai nuolat atlikinėja manevrus orbitose apie Žemę, siekdami išvengti susidūrimų.
Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki lapkričio 30 d. Starlink satai atliko 24 410 susidūrimų išvengimo manevrų. Vengimo manevrų dažnis yra 1 manevras vienam satui per vieną mėnesį. Nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. žvaigždyno palydovai turėjo atlikti 25 299 manevrus. Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius šešis mėnesius „Starlink” palydovų skaičius padidėjo maždaug 1 000, per šį laikotarpį jie atliko mažiau vengimo manevrų nei per ankstesnius šešis…
Peregrine tyriklis sėkmingai kilo su nauju Vulcan startūnu ir… vėliau prasidėjo nesėkmės
Astrobotic ryžtas
Astrobotic sukurtas Mėnulio tyriklis Peregrine (lietuviškai – sakalas keleivis – 1,28 t 2,5×2,5×1,9 m 480 W $79 mln) sausio 8 d kilo iš Canaveral kosmodromo link Mėnulio startūnu Vulcan Centaur (546 t o5,4×61,6 m; I pakopa 2×2,4 MN metano BE-4 varytuvai su 2 greitintuvais; II pakopa Centaur 2 varyt RL10). 50-ją lėkio minutę Peregrine atsiskyrė nuo Centaur 500 km aukštyje ir pradėjo mėnulinę trajektoriją, tačiau neorientavo Saulės skydų (pristigo elektros energijos).
Paaiškėjo ir kuro nuotėkis iš varytuviukų aparatūros (lyg sprogo deguonies bakas?),…
JAV bendrovė „SpaceX” į orbitą iškėlė pirmuosius Starlink satus tiesioginiems išmaniųjų telefonų ryšiams.
Pirmojoje 2024 metų SpaceX orbitinėje misijoje „Starlink 7-9” buvo paleisti pirmieji šeši Direct to Cell ryšio palydovai. SpaceX nuotrauka
Sausio 2 d., antradienį, bendrovė „SpaceX” atliko pirmąjį 2024 metais startūno „Falcon 9” paleidimą. Vykdydama šią misiją bendrovė į orbitą iškėlė 21 „Starlink” satą, įskaitant šešis aparatus su „Direct to Cell” (DTC) technologija, leidžiančia tiesiogiai prijungti įprastus išmaniuosius telefonus be jokių modifikacijų.
Startūnas pakilo 19 val. 44 min. JAV Ramiojo vandenyno pakrantės…
Link Marso jau surengta beveik 50 ekspedicijų iš 7 valstybių; daugiausiai – 22 iš JAV (15 sėkmingų, 7 tebeorbituoja ir 2 marsaeigiai važinėja, o vienas skraido). Pirmasis marsasparnis Ingenuity nuo 2021 vasario sėkmingai kilo (iki 24 m) ir leidosi 66 kartus, skraidydamas iki 704 m nuotoliu 24 m aukštyje 8 m/s greičiu. Žmonių marsėjimo reikalus nedrąsiai planuoja E. Musk SpaceX 2029-ais, lėkdinant Starship‘ais 4-6 astronautų įgulas.
Marsasparnis Ingenuity nuo 2021 vasario sėkmingai kilo ir leidosi 66 kartus
Paskutinis Falcon 9 B1058 lėkis – 2020 gegužės 30 d. B1058 paleido Demo-2 misiją, kuri sugrąžino žmogaus skrydžius į kosmosą iš JAV teritorijos.
Po pirmojo skrydžio 2020 m. nusileidęs B1058 buvo vienintelė SpaceX pirmoji pakopa su NASA logotipo kirminu. SpaceX nuotrauka
2023 gruodžio 23 SpaceX kompanija paleido startūną Falcon 9, kuris orbiton iškėlė 23 eilinius Starlink satus. Lėkis buvo neeilinis – devynioliktą kartą lėkė pirmoji pakopa B1058. Po atsiskyrimo nuo antrosios pakopos, B1058 sėkmingai nutūpė ant bendrovės droninio laivo „Just Read the…
Kanados astronautika gausi įvykiais ir žmonėmis, tad trumpas tekstas apie įvairiausius astronautikos dalykus iš šios valstybės.
1974 m. NASA pradėjo bendradarbiauti su Kanada kuriant garsiąją Canadarm. Taip prasidėjo glaudus Kanados ir JAV bendradarbiavimas žmonių skrydžiuose į kosmosą. Neilgai trukus NASA pakvietė Kanados astronautą dalyvauti kosminėje misijoje. Šis kvietimas paskatino 1983 m. daugiau nei iš 4000 kandidatų suburti pirmąją Kanados astronautų komandą. Iš viso Kanada per keturis kvietimus įdarbino 14 astronautų, o 9 iš jų dalyvavo 17 kosminių misijų.
Privati misija į TKS prasidės netrukus, ją su NASA ir SpaceX įgyvendins kompanija Axiom. Tai bus jau trečioji privati kosminė misiją, kurią organizuoja SpaceX.
Kompanija „Axiom Space” paskelbė, kad 2024 m. sausio 9 d. planuoja paleisti savo trečiąją misiją „Ax-3”. Keturi komerciniai astronautai į Tarptautinę Kosminę Stotį (TKS) keliaus naudodami „SpaceX” startūną Falcon 9 ir erdvėlaivį Crew Dragon.
Įgulai vadovaus buvęs NASA astronautas Michael López-Alegría, turintis dvigubą JAV ir Ispanijos pilietybę….
Bendrovė Orbex laimėjo Jungtinės Karalystės Kosmoso Agentūros (UKSA – UK Space Agency) finansavimą pagal Europos Kosmoso Agentūros (ESA) Boost iniciatyvą.
Bendrovės startūnas Prime paleidimo aikštelėje. Orbex nuotrauka
Jungtinės Karalystės orbitinio startų į orbitą paslaugų bendrovė Orbex laimėjo 3,3 mln. svarų sterlingų Jungtinės Karalystės kosmoso agentūros finansavimą pagal Europos kosmoso agentūros (EKA) iniciatyvą „Boost!„. Šia iniciatyva, kuri yra EKA komercinių kosminio transporto paslaugų ir paramos programos dalis, siekiama toliau plėtoti pirmaujančias kosminio paleidimo į kosmosą technologijas.
Angola tapo trečiąja Afrikos šalimi, pasirašiusia Artemis susitarimus.
2023 pabaigoje Artemis susitarimus pasirašusių valstybių sąrašas. NASA nuotrauka
Angola prisijungė prie Artemis susitarimų ir tapo 33-iąja šalimi ir trečiąja Afrikos šalimi po Nigerijos ir Ruandos. Angolos prezidentas João Manuel Gonçalves Lourenço oficialiai pasirašė susitarimus savo šalies vardu, taip įtvirtindamas Angolos įsipareigojimą tyrinėti giliąją kosmoso erdvę ir tęsti tarptautinį bendradarbiavimą.
Angolos prezidentas João Lourenço (kairėje) susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu lapkričio 30 d.,…
Pietų Korėja gruodžio 4 dieną kompanijos SpaceX startūnu Falcon 9 į orbitą iškėlė pirmąjį karinį žvalgybinį satą. Iš JAV, Vanderbergo Kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje išlėkdintas satas bus naudojamas Šiaurės Korėjos stebėjimui. Pagal Pietų Korėjos ir SpaceX susitarimą, tai pirmasis iš penkių satų. Jie bus iškelti iki 2025 metų. Palydovas turi elektrooptinį ir infraraudonųjų spindulių įrenginį, o keturi likę palydovai turės sintetinį diafragmos radarą (SAR), kuris stebės Šiaurės Korėją per debesų dangą ir naktį. 400–600 km aukštyje orbituojantis palydovas gali aptikti net 30 cm skersmens objektus Žemės paviršiuje.
Ateities vizijoje – kuro pildymas orbitoje. ClearSpace vizualizacija
2023 lapkritį Prancūzijos Gvianoje esančioje paleidimo…
