Romantiškas vaizdas: kosminėje erdvėje kelių milijonų kilometrų atstumu nuo Žemės du astronautai skrajoja nesvarumo būsenoje šalia milžiniškos uolos. Kosminis laivas, kuriame astronautai gyvena, skrieja netoli jų. Už kosminio laivo giliame kosmose vos matomas šviečiantis taškelis. Tai Žemė.
Astronautus – į asteroidą
Ši siurrealistinė scena gali tapti realybe, jeigu JAV skirs lėšas žmonių išsilaipinimo ant asteroido programai. Apie tai ne kartą kalbėjo JAV prezidentas Barack Obama. Tačiau tai, skirtingai filme „Armagedonas”, įvykdyti bus žymiai sunkiau.
B. Obama nacijai iškėlė neįtikėtiną tikslą. Jis NASA pasiūlė iki 2025 metų išlaipinti astronautus ant asteroido. Mažiausias atstumas iki artimiausio asteroido – daugiau kaip 8 milijonai kilometrų. Koks skrydžio tikslas?
Asteroidai, kaip kosmoso tyrimo objektai, visada buvo svarbūs, įdomūs. Nuo 2004 iki 2009 metų NASA išleido 9 milijardus JAV dolerių kosminiam laivui, raketai ir kitiems mechanizmams sukurti, kad sugrąžinti žmones ant Mėnulio paviršiaus iki 2020 metų. Dar 2011 metų vasario mėnesį JAV prezidentas Barack Obama manė, kad reikia tęsti pilotuojamos Mėnulio programos įgyvendinimą. Praėjus dviems mėnesiams, sakydamas kalbą Kanaveralo iškyšulyje, B. Obama paskelbė, kad astronautų kitas tikslas – asteroidas.
Žmonių išsilaipinimo ant asteroido tikslas
B. Obama akcentavo, kad asteroidus būtina tyrinėti. Jie potencialiai pavojingi Žemėje klestinčiai gyvybei, nes pagal mokslinės teorijas dinozaurai išmirė dėl nukritusio didžiulio asteroido. Dideli asteroidai, kurie gali nužudyti mūsų civilizaciją, susiduria su Žeme vidutiniškai vieną kartą per 30000 metų.
Nusileidimo ant asteroido sunkumai
Įvykdyti skrydžio programą ir nusileisti ant asteroido bus labai sunku. Ekspertai pabrėžia sunkius momentus:
1. Astronautai negali pasiekti asteroido, nes nėra tinkamo kosminio laivo. „Armagedone” Bruce Willis personažas ir jo komanda dviemis šatlais pakilo skrieti prie asteroido.
NASA šatlai jau pensijoje. Ir net jei jie dar skraidytų, jie būtų beverčiai. Mat Space Shuttle laivai buvo pastatyti darbui DŽP orbitoje. Jie neturi pakankamai kuro atsargų, idant skrietų gilųjį kosmosą. Jų šiluminiai ekranai yra silpni ir neatlaikys aukštų temperatūrų grįžtant iš kitos paskirties skrydžių. Skrydis į gilųjį kosmosą reikalauja milžiniškos Saturn V raketos. Toks projektas yra „sunki užduotis”, ir tai kainuos kelis milijardų dolerių. Pvz., 2010 metais NASA išleido per 5,2 mlrd JAV dolerių Ares V raketos-nešėjos sukūrimui: būtinas naujas kosminis laivas, kuriame astronautai gyvens, saugos deguonies, maisto, vandens atsargas, kurios būtinos ilgalaikiam skrydžiui. Laive skrydžio metu reikės gaminti maistą arba reikės sudaryti sąlygas augalų auginimui asteroide, jeigu jo paviršiuje sukurtume ilgalaikę bazę.
2. Skrydis truks labai ilgai. B.Willis ir jo bendrakeliaiviai asteroidą pasiekė per kelias dienas. Tyrimai parodė, kad skrydis į asteroidą ir atgal truks nuo penkių iki šešių mėnesių. NASA siūlo nuskraidinti astronautus į vieną iš keturiasdešimties asteroidų, kurie 2020 – 2030 metais arčiausiai praskries pro Žemę ir skrydžiui numato erdvėlaivį, panašų į tą, kuris buvo kuriamas pakartotinėms misijoms į Mėnulį.
3. Dar viena problema – kosminė radiacija. Astronautai orbitoje aplink Žemę apsaugoti nuo kosminės radiacijos Žemės magnetinio lauko. Astronautai paliekanatys šį lauką, netenka tokios apsaugos. Kosminė spinduliuotė didina riziką susirgti vėžiu ir, kraštutiniais atvejais, gali sukelti pykinimą, vėmimą. Astronautai turės nuolat vartoti vaistus, kad būtų išvengta žalingo radiacijos poveikio.
Jeigu kokios nors ypatingos aplinkybės iškiltų pusiaukelėje į asteroidą, astronautai negalės grįžti namo po kelių dienų, kaip tai padarė Apollo – 13 įgula. Tai užtruks mėnesius.
4. Žmonės negalės vaikščioti ar vairuoti asteroide dėl gravitacijos. Atsispyrus nuo asteroido paviršiaus galima lengvai nuo jo atsiskirti ir išlėkti į atvirąjį kosmosą. Vienas iš buvimo asteroide variantų yra kosminio laivo dreifas šalia asteroido, ir reikiamu momentu variklių pagalba kosminio laivo padėties erdvėje koregavimas. Asteroide maža sunkio jėga. Dulkės, kurias astronautai pakels nuo asteroido paviršiaus, kabės virš jo paviršiaus nejudamu debesiu ilgą laiką.
5. Šiuo momentu žmonijai negresia susidūrimo su asteroidu pavojus. „Armagedone” NASA privalo nusiųsti astronautų ekipažą į asteroidą, priešingu atveju gyvybė Žemėje bus sunaikinta. Realiame pasaulyje tokios motyvacijos skrydžiui į asteroidą nėra. NASA pradeda mokslinių tyrimų programą, kuri leis sukurti naujas, pigesnes technologijas. Labiausiai tikėtina, jeigu ir bus priimtas žmonių skrydžio ir nusileidimo ant asteroido sprendimas, tai ši programa, sujungus kelių šalių finansines galimybes, bus įgyvendinta ne anksčiau 2025 metų.
Astronautų išsilaipinimas ant asteroido – sunkiai įvykdoma užduotis