Lietuvos kosmoso technologijų klasteris įkurtas 2021 metų lapkričio 15 dieną. Iniciatoriais tapo Visorių informacinių technologijų parkas ir gerai žinoma bendrovė Nanoavionics. Galbūt, ši idėja yra nusižiūrėta nuo Lenkijos, kurios bendrovės lapkričio menėsį susibūrė į Kosminių technologijų klasterį, o, galbūt, ši idėja pleveno Baltijos regione… Teisingas žingsnis po gegužės 1 dieną Lietuvos tapimo Europos Kosmoso Agentūros (EKA) asocijuota nare. Lietuvoje 2021 rudenį yra per 30 įmonių, savo veiklą orientuojančių į kosmoso pramonę. Dar vienas džiugus dalykas: žinomose bendrovėse dirbę žmonės kuria savo kosmoso bendroves.
Lietuvos kosminio klasterio įkūrėjai. NanoAvionics nuotrauka
Sparčiai augančios Lietuvos kosmoso technologijų bendrovės „NanoAvionics“, „Geomatrix“, „BlackSwan Space“ ir „Elsis Pro“ susibūrė į Lietuvos kosminį klasterį. Vis daugiau bendrų projektų ir galimybė suvienyti kompetencijas leis lietuviams greičiau kurti naujas paslaugas ir pasiekti naujus užsakovus multimilijardinėje globalioje kosmoso technologijų rinkoje, kurios vertė ~ 2030 metus sieks tūkstantį milijardą eurų – 1 000 000 000 000 €. Visų klasterin susibūrusių bendrovių paslaugos ir produktai gali būti integruojami ir papildo viena kitą.
Kosminio klasterio nariai
NanoAvionics kuria mažuosius satus (integruodama užsakovo naudingą krovinį į juos) ir teikia paleidimo bei misijų operacijų paslaugas. Nuo kliento poreikių iki mažojo sato iškėlimo į kosmosą – tokias paslaugas siūlo 2014 sausio 1 dieną įkurtas startuolis. Išaugusi į tarptautinę kompaniją su padaliniais ir satų gamyklomis Jungtinėje Karalystėje ir JAV, dalį veiklos NanoAvionics vykdo Lietuvoje.
„Elsis Pro” kuria informacinių technologijų sprendimus palydovams. Bendrovės generalinis direktorius Rimvydas Jančiauskas sakė: „Kosmoso technologijų pramonės sritis sparčiai auga ir vystosi visame pasaulyje. Įkurtas klasteris – solidus žingsnis link šios perspektyvios pramonės šakos plėtros Lietuvoje“. Vienas iš bendrovės vystomų projektų yra 2020 užbaigtas EKA remtas Galaxy projektas, kurio tikslas buvo išspręsti problemas, kylančias nanopalydovams bendraujant tarpusavyje ir komunikuojant su Žemės stotimi. Projekte buvo pasiūlyta sistemos architektūra, apibrėžti sistemos reikalavimai bei duomenų mainų formatai. Jau pradėti Galaxy nanopalydovų spiečiaus duomenų mainų platformos kūrimo darbai.
Bendrovės „BlackSwan Space“ įkūrėjas ir vadovas Marius Klimavičius sako, kad bendradarbiaudama su Europos kosmoso agentūra (EKA), jo komanda sukūrė autonominių misijų simuliatorių. „Šis simuliatorius kosmoso organizacijoms suteikia galimybę savo misijose naudoti dirbtinio intelekto sprendimus. Tai itin aktualu kuriant palydovus, galinčius savarankiškai priimti sprendimus, atlikti sudėtingus navigacijos, robotikos veiksmus“, – sako Marius Klimavičius.
Geomatrix paslaugos
Palydovinių duomenų apdorojimo paslaugas teikiančios Bendrovės „Geomatrix“ vadovas Gediminas Vaitkus sako: „Šiandien visi esame kosmoso technologijų vartotojai. Kiekvieną kartą, išsitraukdami mobilųjį telefoną, naudojame kosmines technologijas. Jos naudojamos navigacijai, miestų ekosistemos monitoringui, sudarant orų prognozes, pasėlių deklaracijų kontrolės, draudimo, išmaniosios žemdirbystės, miškininkystės, aplinkosaugos srityse ir galybei kitų paslaugų, kurios jau tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Norime, kad kuo daugiau šių technologijų būtų lietuviškos kilmės, kad visa pridėtinė vertė ir gerai apmokamos darbo vietos būtų kuriamos Lietuvoje“.
Trumpas Martyno Rusteikos reportažas apie Lietuvos kosmoso technologijų klasterį
Visorių informacinių technologijų parko vadovas Saulius Arelis teigė, kad Lietuva yra „neabejotina kosminių technologijų lyderė Baltijos regione“, o Vilnius patenka į geriausių pasaulio miestų penketuką mažųjų palydovų gamybos srityje. Lietuvos kosmoso klasterio nariai jau dalyvauja bendruose projektuose ir misijose su NASA, Europos kosmoso agentūra, Airbus Defense & Space, Thales Alenia Space, British Telecom ir kt.