Šiais metais TKS turėtų būti pabaigta statyti ir ji privalėtų atrodyti taip.
Bijome tiesos – TKS dar nepabaigta statyti, greičiausiai ji tokia ir liks
TKS darbą baigs 2024 – iais. Gali būti, kad jos skrydis bus pratęstas iki 2028 – ųjų metų. 2028 – iais metais ji švęstų savo trisdešimtmetį. Praėjo 18 metų nuo TKS surinkimo pradžios. Rusija taip ir nesugebėjo surinkti jai priklausančios dalies. Tarptautinėje kosminėje stotyje ji praktiškai, išskyrus transporto erdvėlaivius Sojuz ir Progress, nieko ir neturi. Pirmasis TKS modulis Zaria pastatytas ir paleistas už NASA pinigus. Todėl jis teisėtai priklauso JAV. Savo lėšomis pagaminti antrojo modulio Zvezda Rusija greičiausiai būtų nesugebėjusi. Situacija gelbėjo NASA. Ji daug lėšų skyrė, kad kuo greičiau būtų pastatytas gyvybiškai svarbus TKS modulis. Priešingu atveju tektų atsisveikinti su TKS programa. Todėl NASA teisėtai save laiko modulio Zvezda dalininke ir joje turi teisę atlikti mokslinius eksperimentus kartu su Rusijos kosmonautais. O Rusijos kosmonautai be NASA ir ESA sutikimo neturi teisės lankytis jų moduliuose ir domėtis ten atliekamais eksperimentais. Jie tik „taksistai” ir krovinių vežėjai, bet ir šių paslaugų vis mažiau reikia. Prie TKS nėra prijungto universalaus laboratorinio modulio (МЛМ – мноноцелевой лабоаторный модуль), jungiamojo mazgo (УМ – узловой модуль), mokslinio energetinio modulio 1 (НЭМ-1 – научно энергетического модуля – 1) ir mokslinio energetinio modulio 2 (НЭМ-2 – научно энергетического модуля – 2).
Universalus laboratorinis modulis
Universalaus laboratorinio modulio vieta TKS
Rusijos Federacujos Universalaus laboratorinio modulio istorija gėdinga. Jis yra pirmojo TKS modulio Zaria antrininkas, sukurtas XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje už NASA pinigus. 2000 – ųjų metų pradžioje Roskosmos peržiūrėjo TKS Rusijos segmento statybą. Atsisakyta mokslinės – energetinės platformos.
Mokslinė – energetinė platforma
Jos korpusas panaudotas mažam Rusijos moduliui Rassvet (Рассвет – Aušra). Vietoje atsisakytos mokslinės – energetinės platformos dar tebekalbama, kad 2019 metais bus paleistas mokslinis – energetinis modulis. Iš pradžių mokslinė – energetinė platforma buvo kuriama nerealizuotam Rusijos orbitinės stoties Mir-2 projektui. Pagal pirminį projektą, mokslinė – energetinė platforma buvo ferminė konstrukcija, pritvirtinta prie Mir – 2 bazinio bloko, vėliau tapusio TKS moduliu Zvezda. Ferminės konstrukcijos galuose būtų pritvirtintos pasukamos saulės elementų baterijų plokštės ir Saulės dujų turbinos. Jų bendra galia 38 kWt. Be to, ant ferminės konstrukcijos buvo numatyta išdėstyti konstrukcijos aušinimo radiatorius, stoties orientacijos erdvėje variklių sistemas ir mokslinius prietaisus. Ferminę konstrukciją į orbitą turėjo iškelti raketa Proton arba Zenit (galutinai nesutarta).
XXI amžiaus primojo dešimtmečio pradžioje vietoje aprašytosios energetinės platformos buvo nutarta 2007 arba 2008 metais paleisti universalų laboratorinį modulį. Svajota prie modulio Zvezda prijungti universalų laboratorinį modulį, prie jo mazginį modulį, o prie jo susujungimo įrenginių – du mokslinius energetinius modulius.
Atėjo 2008 metai. Rusija įdomi šalis. Dėl daugelio priežasčių, tarp jų ir finansinių, minėtasis universalus laboratorinis modulis tiesiog nebuvo sukurtas. Universalaus laboratorinio modulio projektas vėl iš esmės dar kartą peržiūrėtas. Ėjo laikas, o moksle vyko dideli pokyčiai. Tą mokslinę aparatūrą , kuri buvo pažangi prieš penketą metų, 2008 – aisiais iškelti į kosminę erdvę tiesiog buvo neprotinga. Universalus laboratorinis modulis buvo pavadintas Nauka (Наука – Mokslas) vardu. Pasikeitė šio modulio kūrėjai. Modulio Mokslas kūrėju tapo korporacija Energija, o jo rangovu ir vykdytoju Valstybinis M. Chruničevo centras. Šiuo kartu darbai pajudėjo. Starto data nuolatos buvo perkeliama į ateitį. Atkeliavo 2014 – ieji. Eilinis modulio Nauka priešstartinis patikrinimas korporacijoje Energija. Tikrintojams buvo sunku patikėti atradimu. Variklių, kurie modulį Nauka turėjo nuskraidinti iki TKS ir su ja sujungti, kuro tiekimo sistemos vamzdžiuose aptiktos didelės šiukšlės. Tiesiog modulis būtų nenuskriejęs net iki TKS. Kas tai? Sąmoninga diversija ar aplaidumas? Problemos pašalinimas reikalavo ilgo ir brangiai kainuojančio remonto. Dėl jo universalus laboratorinis modulis Nauka vėl grąžintas į Valstybinį M. Chruničevo centrą. Jame modulis stipriai įstrigo. Naujienų apie modulį Nauka ilgą laiką nebuvo.
TKS Rusijos segmentas. Jame teisiškai daug kas (modulis Zaria, dalis modulio Zvezda) nepriklauso Rusijai.
Pirmieji TKS variantai su sunykusia Rusijos segmento moksline – energetine platforma, paveldėta iš orbitinės stoties Mir-2 projekto
Mir-2 1990 metais
Kitas didelio Mir-2 variantas 1990 metais
Mažasis orbitinės stoties Mir-2 variantas 1993 metais
TKS sandara 2016 metų balandžio mėnesį
Deja Rusijos Federalinė kosmoso agentūra neinformuoja visuomenę apie universalaus laboratorinio modulio Nauka pasiruošimą skrydžiui į kosminę erdvę. Visa tai, kas paeikiame dabar gali kuria dalimi neatitikti tikrovę.
Universalaus laboratorinio modulio remontas pareikalavo pakankamai stambaus finansavimo. 2015 metais visos gautos iš Roskosmos lėšos jau buvo panaudotos. Modulis Nauka ilgą laiką paprasčiausiai gulėjo Valstybiniame M. Chruničev moksliniame – gamybiniame centre kol nekilo absurdiška idėja nuo TKS, baigus jai darbą ir prieš ją paskandinant Ramiajame vandenyne, atskirti taip vadinamą „Rusijos segmentą“ ir jo pagrindu suformuoti naują Rusijos nacionalinę orbitinę stotį. Buvo sudarytas naujas kontraktas tarp Valstybinio M. Chruničev mokslinio – gamybinio centro ir Roskosmos. Jo tikslas – universalaus laboratorinio modulio modernizavimas, kad po to jį panaudoti kaip bazinį naujos orbitinės stoties bloką. Egzistuoja kita nuomonė, kad naujos orbitinės stoties baziniu bloku universalus laboratorinis modulis tapti negali dėl techninių apribojimų. Bet tai ateities techninis klausimas.
Universalaus laboratorinio modulio schema 2016 metais
2016 metaisa Rusijos kosmoso valdininkai su Europos kosmoso agentūros specialistais kalbėjo, kad universalus laboratorinis modulis bus prijungtas prie TKS 2018 metų pavasarį. Netrukus Roskosmos vadovas Igor Komarov pareikalavo modulį paleisti ne vėliau kaip 2017 metų gruodžio mėnesį.
Net ir 2017 metais turint lėšas universaliam laboratoriniam moduliui pakilti į kosmosą atsiranda vis naujų kliūčių. Sumontuotos jame įrangos garantinis laikas praėjo arba baigiasi. Šių metų kovo mėnesio pradžioje dėl ilgo biurokratinio proceso negautas leidimas pradėti šio modulio remontą. Tiesiog fantastika. Modulis neskraidė, buvo gamykloje. O jam jau reikia kapitalinio remonto. Net didžiausi Valstybinio M. Chruničev mokslinio – gamybinio centro ir Roskosmos optimistai nebetiki, kad universalus laboratorinis modulis Mokslas bus paleistas 2017 metų gruodžio mėnesį. Geriausiu atveju tuo laiku jis tik atvyks specialiame konteineryje į Baikonuro kosmodromą. Tada modulio paruošimas paleidimui į kosmosą trunka ne mažiau vienerių metų.
Mazginis jungiamasis modulis Pričal (Причал – ), kuris turėjo būti prijungtas prie universalaus laboratorinio modulio Nauka, pagamintas 2013 metais. 2014 metais atlikti gamykliniai kontroliniai bandymai. Dabar Pričal saugomas korporacijoje Energija. Mokslinis energetinis modulis, tai paskutinis TKS Rusijos segmento modulis, kol kas egzistuoja brėžiniuose ir yra sukurti jo darbiniai maketai. Jo kūrimui nebuvo trukdžių.
Mazginis jungiamasis modulis Pričal
Mokslinis energetinis modulis ir jo pagrindiniai matmenys
Dabar universalus laboratorinis modulis pavirto dideliu Roskosmos galvos skausmu. Modulį negalima paprasčiausiai nurašyti ir visiems laikams pamiršti. Ant jo privalo būti sumontuota Europos kosmoso agentūros ranka – manipuliatorius, kuris jau daug metų saugomas Rusijoje. Be šio universalaus laboratorinio modulio negalima pabaigti pastatyti TKS Rusijos segmento. Iš kitos pusės šis modulis reikalauja sudėtingo remonto, kad pratęsti jo daugelio sistemų eksploatacijos trukmę. Teks daug neesminių trūkumų tiesiog nematyti. Pilnai galima suprasti įmonių vadovus, kurie nenori prisiimti tokios atsakomybės.
Kiekvienas universalaus laboratorinio modulio starto atidėjimas mažina viltį pamatyti jį prijungtą prie TKS. O tai jau Rusijos pilotuojamos kosmonautikos katastrofa. Kai NASA, ESA, JAXA TKS modulius, baigusius numatytą skrydžių programą, skandins Ramiajame vandenyne, Rusijai tiesiog nebus ko nuo TKS atskirti ir pratęsti savo savarankiškus skrydžius į iš pagrinde buvusių TKS moduliu sukurtą naują nacionalinę orbitinę stotį, vadinamą kosmine baze. Esant tokiai situacijai Roskosmos‘-ui svaičiotis apie bazes Mėnulyje ar kitus skrydžius kur nors aukščiau virš žemos orbitos aplink Žemę tiesiog nerimta. Iš čia seka, kad TKS skrydžio programos pabaiga 2024 – iais arba 2028 – iais gali žymėti Rusijos pilotuojamos kosmonautikos pabaigą. Na o labai optimistiniu atveju tai galėtų būti itin didelė pertrauka tarp buvusių ir būsimų Rusijos pilotuojamų skrydžių.
Rusijos pilotuojamos kosminės technikos „šedevras“ – nacionalinė orbitinė stotis, sudaryta iš TKS Rusijos segmento universalaus laboratorinio modulio Nauka, jungiamojo modulio Pričal ir mokslinio energetinio modulio. Naujoji stotis turėtų turėti kintamų matmenų modulį ir modulį išėjimui atvirą kosmą. Kosmonautai į stotį keliautų Soyuz erdvėlaiviais arba Federacija, jei ji bus
Roskosmos vis dar rusena viltis surinkti sumažintą (tik su vienu moksliniu energetiniu moduliu) TKS Rusijos segmentą
Aptarnavimo modulis (pirmasis TKS modulis) Zaria, jo antrininkas – universalus laboratorinis modulis Nauka ir mokslinis energetinis modulis
Modulio Nauka charakteristikos
masė starto metu – 21200kg,
hermetiškas tūris – 70 kubinių metrų,
mokslinės įrangos talpa – 6 kubiniai metrai,
energija mokslinei įrangai iki 2,5 kwt,
modulio išorėje darbo vietų skaičius – 16,
modulio eksploatacijos laikas – 10 metų.
Universalus laboratorinis modulis Nauka Valstybiniame M. Chruničevo moksliniame gamybiniame centre. Nesibaigiantys modulio surinkimo ir modernizavimo darbai
Universalus laboratorinis modulis surinkimo ir testavimo metu tarp įstaigų keliauja geležinkeliu specialiame konteineryje. Tokiame konteineryje jis turėtų atkeliauti ir į Baikonuro kosmodromą
Jungiamasis modulis Pričal
Eskizinis modulio Pričal projektas patvirtintas korporacijoje Energija 2011 – 01 – 13 jos mokslinės tarybos posėdyje. Modulis Pričal yra erdvėlaivio Progress M-UM (Прогресс-М-УМ) sudedamoji dalis (tarsi orbitinis erdvėlaivio modulis), kuris lieka prijungtas prie TKS, o agregatinis modulis (kuro bakai, variklių sistema atjungiama (atskiriama) nuo atgabento modulio. Planuojama, kad į orbitą modulį Pričal su pasiskolintu iš erdvėlaivio Progress energetiniu bloku iškels raketa Soyuz-2 iš Baikonuro kosmodromo. Tokiu pat būdu į TKS atkeliavo du jos moduliai Pirs (2001 rugsėjo 17) ir Poisk (2009 lapkričio 12). Pirmiausia universalus laboratorinis modulis Nauka turėtų prisijungti prie TKS nadyro susijungimo įrenginio vietoje Pirs modulio. Tik tada prie jo jungtųsi mazginis jungiamasis modulis Pričal.
Pričal charakteristikos
masė starto metu – 4750 kg,
masė TKS sudėtyje – 3890 kg,
masė į TKS modulio viduje atgabentų krovinių – 700 kg,
modulio sferinio korpuso skersmuo – 3,300 m,
hermetiškas tūris – 19 m3,
susijungimo įrenginių kiekis – 6.
Prie modulio Pričal galės gungtis tiek pilotuojami erdvėlaiviai Sojuz MS, tiek krovininiai erdvėlaiviai Progress M. Vienas iš susijungimo įrenginių transformuojamas (keičiamas). Modulio eksploatacijos laikas – 30 metų.
Perspektyvos
Kai baigs drabą TKS planuojama jungiamąjį mazginį modulį Pričal ir dar du naujus Rusijos modulius – universalų laboratorinį modulį Nauka ir mokslinį – energetinį modulį atjungti nuo TKS ir jie taps naujos Rusijos nacionalinės orbitinės stoties pagrindu.