Asmenybės » Aleksej Leonov

Aleksej Leonov

Leonov Aleksej – legendinis Sovietų Sąjungos kosmonautas, du kartus skridęs į kosmosą erdvėlaiviais Voshod – 2 ir Sojuz – 19.

Aleksej Leonov (Алексей Леонов) – lakūnas kosmonautas, pirmoji Karinių Oro Pajėgų atranka, 2 skrydžiai, bendra trukmė 7 paros 33 min. 8 sek., pirmasis žmogus, išėjęs į atvirą kosminę erdvę, buvimo atviroje erdvėje trukmė – 12 min.

Gimė 1934 metų gegužės 30 dieną Kemerovo srities Tisulsko rajone, Listviankoje, Rusijoje.

Išsilavinimas
1953 metais baigė 10 klasių Kaliningrado 21 –oje mokykloje. 1955 metais baigė 10-ąją Karo aviacijos pradinio mokymo mokyklą Kremenčiuge (įstojo pagal komunistinio jaunimo rinkimą), 1957 metais baigė Čugujevo Karo aviacijos lakūnų mokyklą. Nuo 1961 metų rugsėjo iki 1968 vasario mokėsi Žukovo vardo Karo oro inžinierių akademijoje pagal „Atmosferinių kosminių aparatų ir jų variklių konstrukcija bei eksploatacija“ specialybę. Po baigimo, gavo lakūno inžinieraius kosmonauto kvalifikaciją. 1981 metais gavo technikos mokslų daktaro laipsnį.

Bankai ir kita veikla

Nuo 1991 metų dirbo vienu iš kompanijos Četek vadovu ir firmos Četek-Kosmos direktoriumi, nuo 1993 metų dirbo investicinio fondo Alfa-Capital, investicinės kompanijos Bering-East ir kompanijos East-Capital prezidentu. Nuo 1997 metų dirba Alfa banko viceprezidentu, nuo 2009 metų tapo Alfa banko direktorių tarybos pirmininko pirmojo pavaduotojo patarėju, taipogi dirbo konditerijos kompanijoje CladKo.

Karyba

Nuo1957 metų spalio 30 dienos – Kijevo karinės apygardos 69-osios oro armijos 10-ojo Gvardijos aviacijos naikintuvų divizijos 113-ojo naikintuvų pulko lakūnas, nuo 1959 metų gruodžio 14 dienos – sovietų karinės grupės Vokietijoje 294-ojo avacinės žvalgybos pulko vyresnysis lakūnas. Po išstojimo iš kosmonautų būrio, nuo 1982 metų sausio iki 1991 metų rugsėjo dirbo Kosmonautų parengimo centro direktoriaus pirmuoju padejėju. 1991 metų rugsėjo 12 dieną pagal Sovietų Sąjungos Gynybos ministerijos įsaką, nuo 1992 metų kovo 23 dienos atleistas iš karo tarnybos dėl amžiaus.
Kariniai laipsniai: leitenantas (1957 10 30), vyresnysis leitenantas (1960 03 28), kapitonas (1961 07 10), majoras (1964 01 11), papulkininkis (1965 03 18), pulkininkas (1966 11 09), aviacijos generolas-majoras (1966 11 09), nuo 1992 metų kovo 9 dienos – aviacijos generolas-majoras atsargoje (kariniai laipsniai pateikiami pagal Sovietų Sąjungos, vėliau Rusijos karinių laisnių sistemą).

Veikla kosmonautų būryje

1961 metų balandžio 4 dieną gavo karinių oro pajėgų (KOP) kosmonauto kvalifikaciją, nuo 1963 metų sausio 16 dienos – karinių oro pajėgų KPC kosmonautų būrio kosmonautas. Nuo 1966 metų kovo 14 dienos – 1-ojo KPC kosmonautų būrio – kosmonautas-instruktorius, nuo 1966 birželio 25 dienos – 1-ojo KPC kosmonautų būrio direktoriaus pavaduotojas. Nuo 1969 kovo 21 dienos – vyresnysis kosmonautas-instruktorius., nuo 1970 metų vasario 17 dienos – KPC skraidymų paruošimo direktoriaus pavaduotojas, nuo 1974 metų balandžio 30 dienos – KPC kosminio paruošimo direktoriaus pavaduotojas. 1976 metų kovo 30 dieną paskirtas kosmonautų būrio vadu, nuo 1982 metų sausio 26 dienos iki 1991 metų rugsėjo buvo KPC skraidymų ir kosminio paruošimo direktoriaus pirmuoju padejėju.

Kosminis pasiruošimas

1960 metais kovo 7 dieną, pagal Karinių oro pajėgų įsaką Nr. 267, paskirtas KPC karinių oro pajėgų kosmonautų būrio klausytoju-kosmonautu, o nuo 1960 metų kovo 16 iki 1961 kovo 30 lankė bendrojo kosminio pasiruošimo programą ir 1961 metų balandžio 3 dieną ją baigė sėkmingu egzaminų laikymu.
1963 metais (balandis – gegužė) ruošėsi kaip pilotas-dubleris pagal Vostok-5 dviejų kosminių laivų bendro skrydžio programą.
Nuo 1964 metų rugpjūčio 15 iki 1965 metų vasario 25 dienos ruošėsi pagal Voskhod-2 antrojo piloto programą išėjimui į kosminę erdvę (kartu su Pavel Beliajev) ir atliko 12 skrydžių lėktuvu TU-104LL ir 6 skrydžius lėktuvu IL-14.

Pirmasis skrydis

1965 metų 18-19 kovo skrydis kosminiu laivu Voshod – 2 kartu su P. Beliajev. Pirmasis išėjimas į kosminę erdvę, trukmė 12 minučių. Nuo erdvėlaivio buvo nutolęs nuo jo 5,35 m atstumu. Skrydžio metu buvo kelios kritinės situacijos: neveikė automatinė nusileidimo valdymo sistema, išėjimo į atvirą kosmosą metu slėgis skafandre buvo per didelis, iki galo neužsidarė erdvėlaivio liukas (deguonies sekimo sistema pradėjo kelti slėgį erdvėlaivio viduje ir tik atsitiktinai nekilo gaisras, panašuis į Apollo-1 gaisrą Žemėje). Nusileidimas buvo koreguojamas rankiniu būdu ir pataikyta palei Permę. Ekipažą aptiko snieguotame miške po 4 val., tačiau tik po 2 parų juos paėmė.
Skrydžio trukmė – 1 para 2 val. 17 sek.

Nuo 1967 metų sausio 10 dienos iki 1967 metų vasario 8 dienos dalyvavo Mėnulio apskriejimo kosminiu laivu L-1 programos pasiruošime, vėliau toje pačioje hrupėje buvo ekipažo vadas (kartu su Oleg Makarov).

SKBerkutMinkštas Berkut skafandras su nuimamu tvirtu šalmu ir atvira ventiliacine sistema, skirtas išėjimui į kosminę erdvę ir Voshod – 2 įgulos gelbėjimui, įvykus kabinos išsihermetinimui. Skafandrus 1965 kovo mėn. naudojo Voshod – 2 ekipažas A.Leonov ir P. Beliajev. Skafandro masė – 20 kg. Jame buvo 60 litrų deguonies, šiuolaikiniuose skafandruose telpa 360 litrų.

LeonovEVAALeonovPirmasis išėjimas truko 12 minučių

A.Leonov pasakoja: „Kosmose skafandras išsiputė tiek, kad rankos išėjo iš pirštinių, o kojos iš batų. Nieko negalima buvo valdyti. Skafandras Žemėje buvo išmėgintas kitokiomis slėgio sąlygomis nei kosmose. Šiaip ne taip pervedžiau skafandrą į sumažinto slėgio režimą. Aš buvau pirmasis ir iškart nuo laivo nutolau 5 m. Dar ir dabar daug kas bijo tiek atsitraukti. O juk reikėjo dirbti su specialiu tvirtinimo lynu, reikėjo jį suvynioti ir t.t. Labai pavargau fiziškai. Vienintelis dalykas ko nepadariau – nenufotografavau miniatiūrine Ajaks kamera laivo iš šono. Ši kamera tilpo sagoje ir ją man davė paties Valstybės Saugumo Komiteto vado įsaku. Kamera valdė distancinis troselis, tačiau dėl skafandro deformacijos, negalėjau troselio pasiekti. Užtat pavyko su kino kamera C-97 nufilmuoti 3 minučių trukmės filmuką. Mane iš lavo nuolat sekė dvi TV kameros, tačiau jų vaizdo kokybė buvo menka. Iš šių medžiagų vėliau sumontavo gerą siužetą.

Atgal į laivą

Kai reikėjo grįžti atgal į šliuzą, aš į jį netilpau, todėl įlindau į kamerą galva į priekį, o ne kojomis, kaip numatė instrukcija. Blogiausia prasidėjo šliuzo viduje, nes jame vis tiek reikėjo apsisukti kojomis į priekį. Šliuzo diametras 1 m, skafandro plotis prie pečių 0,68 m. Kol apsisukau, slėgis pašoko iki 190 mm”. Per tas 12 minutes atvirame kosmose širdies ritmas pakilo iki 134 tvinksnių per minutę, kūno temepratūra pakilo iki 380 C, kosmonautas neteko 7 kg kūno masės, prakaitas užliejo visą kūną. Iš skafandro batų buvo išpilta 6 litrai prakaito.
Grižus į patį laivą, iškart nusiėmiau šalmą, o prakaitas žliaugte žliaugė. O dar pradėjo labai stipriai augti slėgis, mat išėjimo liukas neužsidarė iki galo, o skafandro lynas užkliudė slėgio didinimo mygtuką. Slėgis nuo 160 mm pakilo iki 460 mm. Būtų užtekę menkiausios kibirkšties ir butume sudegę laive kaip Bondarenko treniruotėse. Vėliau pats slėgis uždarė liuką ir viskas normalizavosi. Tačiau „malonumai” tuo nesibaigė.

Atsirado daugybę problemų nusileidimo metu: sugedo kosminį laivą stabdantis variklis, sugedo automatinio nusileidimo sistema. Tai buvo pirmasis rankinis nusileidimas, jis buvo nekorektiškas. Nusileidimo kapsulė nusileido 1000 km arčiau apskaičiuotos nusileidimo vietos į tankų mišką su daug sniego. Ekipažas per dvi laukimo paras išseko gūdžiame miške, kur kaukė vilkai. Gelbėjimo komanda ekipažą rado, tačiau negalėjo jų paimti – aplink tankus miškas ir helikopteriai negalėjo nutupti.
Tuomet gelbėjimo komanda iškirto medžius ir paruošė aikštelę nutupimui. Nusileidimo kapsulę iš miško paemė tik po savaitės. Gelbėjimo operacija užtruko dukart ilgiau nei pats skrydis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *