Saliut – 4

Stotis Saliut – 4 ruošiama skrydžiui

Žemiau lentelėje pateikiame orbitinės stoties ekipažus ir skrydžių trumpą aprašą

Erdvėlaivio  Sojuz 18-1 startas buvo sėkmingas. 261 skrydžio sekundę turėjo atsiskirti antroji pakopa, tas neįvyko. Raketa ėmė siūbuotis ir tuomet suveikė avarinė gelbėjimo sistema, atskyrusi kapsulę su kosmonautais, kurie nusileisdami patyrė 20,6 g perkrovas. Suborbitinis skrydis truko per 21 minutę, aukštis 192 km. Normalios perkrovos, kosmonautams treniruojantis centrifūgoje, siekia apie 10 g.

Leidžiantis jau tapo aišku: nusileidimo vieta nežinoma. Vadas V.Lazarev paprašė O.Makarov įvertinti galimą nusileidimo vietą. Šis atsakė: Kinija arba Ramusis vandenynas ir nusiekiekė, taip įvertindamas nesėkmingą misiją. Kosmonautų pakalbius Žemę girdėjo. Juos girdėjo ir variklių konstruktorius V.Gluško.

Aparatas nusileido snieguotuose kalnuose Kazakstane, maždaug 829 km iki Kinijos sienos ir nuo 1200 metrų aukščio Teremok kalno šlaito ėmė riedėti žemyn. Už medžių užsikabino parašiutas ir sustabdė. Iki tarpeklio karšto buvo likę 152 metrai.

Kosmonautai išsiropštė į sniegą, apsirengė gelbėjimo kombinezonus. V.Lazarev nesuvokdamas kur esą (nusileido gal Kinijoje), pagal instrukciją, sudegino dalį būsimų eksperimentų orbitoje dokumentų. Oro temperatūra buvo -7 C°.

Gelbėtojų malūnsparnis, mėgindamas pasiekti kosmonautus ir išlaipinti gelbėtojus ant Uba upės ledo, sukelė sniego griūtį. Teko gelbėti gelbėtojus. Viskas pavyko ir gelbėtojai liko gyvi.

Anksčiau už gelbėtojus, į kosmonautų tūpimo vietą malūnsparniu atskrido geologai, vienas jų pasiekė nusileidimo kapsulę. Tik kitos dienos rytą karinių oro pajėgu malūnsparnis kosmonautus evakavo iš sniegyno. Malūnsparnio vadas atsisakė kartu su kosmonautais išgabenti ir geologą. Po diskusijų (kosmonautų gelbėjimo instrukcijos tą draudė daryti)  ir O.Makarov griežto nesutikimo (paliekate geologą – lieku ir aš), į malūnsparnį priėmė ir geologą. Kosmonautai buvo nugabenti į Žvaigždžių miestelį, nusileidimo aparatas išgabentas vėliau.

Kosmonautų ruošimo centro direktorius, V.Šatalov užtikrino, jog abu kosmonautai yra sveiki ir gali vėl skraidyti. Vėliau paaiškėjo, jog V.Lazarev sveikata dėl milžiniškų perkrovų stipriai pakitusi. Informacija apie šį skrydį buvo paviešinta tik 1983 metais (Sovietų Sąjungos armijos žurnalas „Krasnaja Znamia”), mat visi skrydžiai Sovietų Sąjungoje buvo sėkmingi, o skrydžiai turėjo tik sėkmingus numerius.

O.Makarov vėliau į kosmosą skrido 2 kartus erdvėlaiviais Sojuz -27 ir Sojuz T-3, V.Lazarev tai buvo paskutinis skrydis.