Mercury, Ham, Enos, šimpanzė – NASA Mercury pilotuojamos programos pradininkai
Mercury šimpanzė Ham
Komanda ruošiasi Mercury Redstone 2 misijai, svarbiausias dalyvis šimpanzė Ham – centre.
Šimpanzė Ham (1956 rugpjūtis – 1983 sausio 10) – pirmoji JAV astronautė. 1960 metų gruodyje buvo treniruojama atlikti paprasčiausias užduotis – reaguoti į šviesą ir garsą.
Žymusis šimpanzės Ham rankos paspaudimas – Ralph A. Brackett, lėktuvnešio USS Donner vadas, spaudžia leteną po 16 minučių suborbitinio skrydžio
Raketa Redstone su šimpanze Ham į suborbitinį skrydį iš Canaveral iškyšulio paleista 1961 metų sausio 31 d. Skrydis truko 16 min. 39 sek, pasiektas 251 km aukštis, nuskrieta 679 km. Skrydžio metu kabinoje nukrito oro slėgis, tačiau Ham buvo su skafandru ir nieko blogo nenutiko. Šimpanzė atliko užduotį – reaguodama į mėlynos šviesos žybsnį, ne vėliau kaip per 5 sekundes, turėjo paspausti svirtį. Jei to nepadarytų, šimpanzė gautų elektros smūgį į padus. Šimpanzė Ham sėkmingai tai atliko, tik reakcija buvo 1 sekunde vėlesnė nei Žemėje.
Taip buvo patvirtinta jog ir nesvarume galima atlikti įvairias užduotis. Erdvėlaivis Mercury nusileido į Atlanto vandenyną ir buvo sėkmingai pakeltas į gelbėjimo laivo denį, o gyva ir žvali šimpanzė Ham iškelta iš Mercury. Po šio skrydžio jau buvo galima į suborbitinį skrydį leisti ir žmogų.
Vėliau tapo aišku, jog skrydžio metu perkrovos buvo trimis G didesnės, nei planuota, o aukštis 68 km nei planuota. Nusileista 771 km į šalį nuo numatytos vietos vandenyne. Kai po 2 val. 30 min. gelbėtojai pasiekė Mercury kapsulę, ji buvo perpus panirusi o viduje buvo 360 litrų vandens. Gelbėtojai jaudindamiesi atidarė liuką, o ten – gyva šimpanzė Ham. Pakeliui į bazę, šimpanzė Ham visą laiką buvo įsikibusi į šimpanzės dresuotojo vyr. seržanto Edy Ditmer ranką.
Po skrydžio šimpanzė Ham 17 metų gyveno Vašingtono zooparke, po to – Šaurės Karolinos zooparke, nuolat dalyvavo TV laidose ir filmavosi viename filme.
Ham dubleriu buvo šimpanzė Mini, vienintelė patelė, dalyvavusi kosminių skrydžių programoje. Po Mercury programos pabaigos, šimpanzė Mini dalyvavo Karinių Oro Pajėgų tyrimuose. Iš kosminių skrydžių eksperimentatorių šimpanzė Mini gyveno ilgiausiai – 41 metus. Šimpanzė susilaukė 9 vaikų ir mirė 1998 metais kovo 14 dieną
Šimpanzė Mini palaidota šalia šimpanzės Ham tarptautinėje kosmoso šlovės salėje (International Space Hall of Fame), Alamoghordo mieste.
Mercury šimpanzė Enos
Šimpanzė Enos buvo nupirkta 1960 balandžio 3 dieną retų gyvūnų fermoje Majamyje. Šimpanzė Enos praėjo kosminių skrydžių mokymų programą JAV Karinių Oro Pajėgų (KOP) Kentukio universitete ir KOP Holloman bazėje. Bendra treniruočių trukmė – virš 1250 valandų. Šimpanzės Enos treniruotės buvo intensyvesnes nei Ham treniruotės, mat Enos turėjo skristi ilgiau ir ištverti didesnes perkrovas.
Šimpanzė Enos ruošiamia skrydžiui erdvėlaiviu Mercury Atlas 4
Į treniruotes buvo įtrauktos psichomotorinės treniruotės ir skrydžiai lėktuvu.
Šimpanzė Enos pateko į ekipažą likus 3 dienoms iki skrydžio, o NASA 1961 metų rugsėjo 13 dieną (du mėnesiai iki Enos skrydžio) atliko bandomąjį skrydį erdvėlaiviu Mercury Atlas 4. Pagal pilną Enos skrydžio programą buvo atlikta ekipažo imitacija.
Raketa Redstone startavo 1961 lapkričio 29 dieną. 5 metų ir 3 mėnesių amžiaus šimpanze Enos atliko pirmąjį JAV orbitinį skrydį apie Žemę apskriedama 2 kartus. Pirmas apsisukimas apie Žemę užtruko 1 val. 28 min. 30 s, buvo suplanuoti 3 apsisukimai. Laivas nepateko į numatytą orbitą ir nutarta grąžinti laivą į Žemę nebaigus antrojo apsisukimo. Po nusileidimo ir erdvėlaivio pakėlimo į gelbėjimo laivo denį, šimpanzė Enos lakstė po denį, džiaugėsi ir spaudė ranką gelbėtojams. Šis skrydis buvo JAV piloto John Glen pirmojo orbitinio skrydžio repeticija.
1962 metų lapkričio 4 dieną šimpanzė Enos mirė nuo dizinterijos. Tuomet dar nebuvo medikamentų, galinčių pasipriešinti dizinterijos virusui. Medikai Enos stebėjo du mėnesius iki mirties. Patologai Enos organizme nerado pakitimų, atsiradusių dėl kosminio skrydžio, kurie galėjo sukelti mirtį.
Šimponautai Enos (kairėje) ir Ham 6571-ojoje aeromedicininių tyrimų laboratorijoje, Hollomano oro pajėgų bazėje, Naujojoje Meksikoje, po jų skrydžių į kosmosą. Abi sėdi krėsluose, panašiuose į naudojamus Mercury erdvėlaiviuose
Tęsinys – Gemini programa