Kosminės programos » Sovietų Sąjunga/Rusija » Voshod

Voshod

Erdvėlaivių Voshod pilotuojami skrydžiai

Voshod-1

Voshod-1 logo Voshod-1 Erdvėlaivio Voshod 1 ekipažas: vadas V. Komarov, pilotas K.Feoktistov ir gydytojas B.Jegorov Voshod-1dubleriaiErdvėlaivio Voshod 1 dubleriai: vadas B. Volynov, pilotas G. Katys ir gydytojas A. Sorokin

Startas – 1964 metų spalio 12 dieną iš Baikonuro kosmodromo. Ekipažas V. Komarov, K.Feoktistov ir B.Jegorov. Pirmą kartą kosmose viename erdvėlaivyje buvo „sukišti” trys kosmonautai. Tai buvo propogandinis skrydis, kuris tęsėsi 24 valandas 17 minučių, nedavęs naujų techninių sprendimų ir mokslinių rezultatų, mat 1964 metais kosminio skrydžio trukmė jau buvo virš 4 parų (4 paros 23 val. 7 min. – V. Bykovskij skrydis su Vostok – 5). Nepaisant trumpo skrydžio, ekipažas atliko mokslinius ir medicininius tyrimus. Tiesiog trys kosmonautai skriejo visą parą vienviečiame erdvėlaivyje. Erdvėlaivis buvo pavojingai modernizuotas: ekipažas be skafandrų, o avarinio gelbėjimo įranga (suveikianti esant nekorektiškam startui ir išgelbėjanti ekipažą) buvo išmontuota. Skrydis buvo nekomfortiškas ir su kliūviniais. Viena iš jų – ekipažo, kuriame turėjo būti kosmonautas, gydytojas ir inžinierius – parinkimas. Ekipažas ir dubleriai buvo sukeisti likus savaitei iki skrydžio.

Skrydžio metu savo postą prarado Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiov ir buvo daug svarstymų, ar ilginti misiją. Tačiau nei N. Chruščiov pašalinimas, nei tariamas K. Feoktisov pykinimas kosmose nebuvo trumpo skrydžio priežastis. Vienintelė priežastis – ankštos įgulos gyvenimo sąlygos. Nusileidus kapsulei, ekipažas pats išlipo ir laukė gelbėjimo komandos.

Voshod – 2

Voshod-2 logo

Erdvėlaivis Voshod-2 prieš startą

Voshod-2Erdvėlaivio Voshod – 2 ekipažas: vadas P. Beliajev ir pilotas  A. Leonov Voshod-2dubleriaiErdvėlaivio Voshod – 2 dubleriai: vadas D. Zaikin ir pilotas J. Chrunov

Voshod-2rezervasRezervinis erdvėlaivio Voshod – 2 ekipažas: vadas V. Gorbatko ir pilotas P. Kolodin

Erdvėlaivis su ekipažu P. Beliajev ir A. Leonov startavo 1965 metų kovo 18 dieną 7 val. UT iš Baikonuro kosmodromo, nusileido Uralo kalnuose (180 km į šiaurės rytus nuo Permės, į vakarus nuo Bereznikų) 1965 metų kovo 19 dieną 9 val. 2 min UT, skrydžio trukmė 26 val. 2 min ir 18 sekundžių, apie Žemę apskrieta 18 kartų, orbitos aukštis: 173 – 498 km. Erdvėlaivyje Voshod-2 buvo dvi vietos kosmonautams ir pripučiamas oro šliuzas Volga. Starto metu 250 kg šliuzas sudėtas į specialią 0,77 m ilgio ir 0,7 m diametro dėžę. Kosmose šliuzas pripučiamas iki tokio dydžio – išorinis diametras 1,2 m, vidinis – 1 m, ilgis 2,5 m. Kai erdvėlaivis pasukdavo į nusileidimo orbitą, šliuzą atskirdavo nuo laivo ir palikdavo kosmose.

1964 metų birželyje Voshod – 2 ekipažas buvo toks: vadas P.Beliajev ir pilotas A. Leonov, dubleriai V. Gorbatko ir J. Chrunov. Vėliau į pasiruošimą buvo įtrauktas ir A. Zaikin. Specialiai išėjimui į kosminę erdvę buvo sukurtas skafandras Berkut, o treniruotės su šiuo skafandru vyko lėktuve Tu-104 (nesvarume, atsiradusiame dėl parabolinės skrydžio trajektorijos), kurio salone buvo sumontuotas naturalaus dydžio Voshod-2 modelis.

1965 metų vasario 9 dieną buvo nutarta: skrenda P. Beliajev ir A. Leonov, dubleriai – A. Zaikin ir J. Chrunov, V. Gorbatko buvo atsarginis dubleris. Prieš pat skrydį skafandrais apsivilko P. Beliajev, A. Leonov ir J. Chrunov, taigi jis ir buvo dubleris galintis pakeisti ir vadą ir pilotą.  A. Leonov tapo pirmuoju žmogumi išėjusiu 24 minutėms į atvirą kosminę erdvę. Įšėjimas buvo tiesiogiai transliuojamas per Sovietų Sąjungos televiziją.

Išėjimo pabaigoje kilo bėdos su grižimu į erdvėlaivį: skafandras buvo per daug išsipūtęs ir tiesiog netilpo į grižimo liuką. Tuomet A.Leonov, pažeisdamas instrukciją, į liuką lindo ne kojomis priekin, bet galva į priekį. Jei būtų veikęs pagal instrukcijas, būtų neįtilpęs į šliuzą ir užtroškęs dėl oro stygiaus.

Atsirado daugybę problemų nusileidimo metu: sugedo erdvėlaivį stabdantis variklis ir automatininio nusileidimo sistema. Tad tai buvo pirmasis rankinis nusileidimas, deja, nekorektiškas. Nusileidimo kapsulė bumptelėjo 1000 km arčiau apskaičiuotos nusileidimo vietos į tankų mišką su giliu sniegu. Ekipažas per dvi laukimo paras išseko gūdžiame miške su kaukiančiais vilkais. Gelbėjimo komanda ekipažą rado, tačiau negalėjo jų paimti – aplink tankus miškas ir helikopteriai negalėjo nutupti.

Gelbėjimo komanda iškirto medžius ir paruošė aikštelę nutupimui. Nusileidimo kapsulę iš miško paemė tik po savaitės. Gelbėjimo operacija užtruko dukart ilgiau nei pats skrydis. Su visomis problemomis, šis skrydis buvo Sovietų Sąjungos kosminės programos ir S.Koroliov gulbės giesmė.

Laivas buvo specialiai pritaikytas išėjimui į atvirą kosmosą, kairėje pusėje – pripučiamas išėjimo šliuzas

A. Leonov – pirmasis žmogus kosminėje erdvėje

Erdvėlaivių Voshod nepilotuojami skrydžiai

Starto data Erdvėlaivis Trumpas aprašas
1964 spalio 6 d. Kosmos 47 Sėkmingas erdvėlaivio bandomasis skrydis
1965 vasario 22 d. Kosmos 57 Erdvėlaivio Voshod – 2 nepilotuojamas skrydis baigėsi sprogimu DŽP orbitoje
Kovo 7 d. Kosmos 59 Šliuzinės kameros, skirtos išeiti į atvirąjį kosmosą, testai nepilotuojamo skrydžio metu
1966 vasario 22 d. Kosmos 110 Šunys Veterok ir Ugolok erdvėlaiviu Vostok aplink Žemę skriejo 21 parą ir sėkmingai sugrįžo

Mokslininkai A. Kiseliov ir B. Jegorov apžiūri šunis Veterok ir Ugolok po skrydžio palydovu Kosmos – 110

Ugolok sugrižo iš kosmoso ir laukia kaulų

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *