2003 metais Kinija, po JAV ir Sovietų Sąjungos (Rusija nuo 1991 m), įstojo į kosminį klubą – surengė pirmąjį orbitinį pilotuojamą skrydį. (Kosminiam klubui priklauso valstybės, kurios savo jėgomis ir lėšomis sukonstruota raketa į orbitinį skrydį apie Žemę sėkmingai išsiunčia ir sugrąžina žmogų). Tik jų atstovai kosmose turi naują pavadinimą nei mums įprasti astronautai ar kosmonatai. Kinijoje jie vadinami taikonautai arba yuhangyuans. Žodis kilęs nuo kinų kalbos žodžio taikong – kosmosas. Terminas taikonautai pirmą kartą panaudotas vienoje Singapūro interneto svetainių.
Pirmasis skrydis Shenzhou 5
Pagrindinis ekipažas: Yang Liwei; dubleris: Nie Haisheng; rezervas: Zhai Zhigang; startas: 2003 spalio 15 d. 9 val. CST (1 val. GMT); nusileidimas: spalio 16 d. 6 val. 23 min. CST (spalio 15 d. 22 val. 23 min GMT ); skrydžio trukmė: 21 val. 23 minutės; apie Žemę apskrieta 14 kartų.
2003 metų spalio 15 dieną startavo Shenzhou 5 su taikonautu Yang Liwei – 38 metų Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos papulkininkiu. Laivą 9 val. ryto vietos laiku iškelė raketa Long March CZ-2F, paleista iš Kinijos šiaurės vakaruose esančio Čančenze palydovų paleidimo centro (Gansu provincija). Tai didžiulis Kinijos pilotuojamos kosminės programos, pradėtos vykdyti nuo 1992 metų, pasiekimas.
Pirmasis Kinijos taikonautas Yang Liwei po skrydžio buvo pramintas Space hero
Raketos masė 479.8 tonų, aukštis 58.3 m. Kapsulė, kurioje buvo pirmasis kiniečių taikonautas, yra talpesnė nei originali sovietų Sojuz kapsulė: ilgis 8.9 m, skersmuo 2.5 m, masė 7.8 tonų ir 6 m3 erdvės.
Shenzhou-5 paruošimas
Yang Liwei sodinamas į Shenzhou-5
Shenzhou-5 startas
Shenzhou-5 vade – nuleiskite skafandro stiklą… O kam?
Shenzhou-5 vado Yang Liwei skafandras
Žemė pro Shenzhou-5 iliuminatorių
Skrydžio metu laivo kapsulėje taikonautas išskleidė mažą Kinijos vėliavą (0.15 x 0.10 m, svoris 10 gramų) ir didžiulę JTO vėliavą (1.8 x 1.2 m, svoris 330 gramų), tuo pabrėždamas šio skrydžio svarbą pasauliui. Abi veliavytės pagamintos iš neilono. Skrydžio orbita – 343 km aukštyje. Po 11 skrydžio valandų papulkininkis pasikalbėjo su žmona bei su savo aštuonmečiu sunūmi ir gerėjosi Žemės vaizdais, gerė kiniškų žolių arbatą, taip pat du kartus valgė ir tris valandas snustelėjo.
Darbas Shenzhou-5 laive
Po 14 apsisukimų apie Žemę ir 21 valandos 23 minučių skrydžio kapsulė su taikonautu nusileido Kinijos šiaurėje netoli Sizwangqi miesto. Nusileidimas buvo labai tikslus ir nuo nusileidimo taško buvo nukrypta tik 4.8 km. Papulkininkis Yang Liwei tapo 241 žmogumi, mačiusiu Žemę iš kosmoso.
Shenzhou-5 nusileido. Ramiai, išlipsiu pats…
Sakiau gi išlipsiu pats… ir išlipau
Po nusileidimo duotame interviu Xinhua naujienų tarnybai, papulkininkis sakė: “Tai iškilmiga diena mano tėvynės istorijai ir pati žymiausia diena mano gyvenime”.
Shenzhou-5 logotipas
Antrasis skrydis Shenzhou-6
Lyg supratusi savo atsilikimą nuo JAV ir Rusijos, Kinija 2005 metų spalio 12 dieną iš palydovų paleidimo centro – Čančenze paleidžia Shenzhou-6 su taikonautais Fei Junlong ir Nie Haisheng.
Pagrindinis ekipažas: Fei Junlong – vadas, Nie Haisheng – skrydžio inžinierius; dubleriai: Liu Boming – vadas, Jing Haipeng – skrydžio inžinierius; rezervas: Zhai Zhigang – vadas, Wu Jie – skrydžio inžinierius; startas: 2005 spalio 12 d. 9 val. CST (1 val GMT); nusileidimas: 2005 spalio 17 4 val. 33 min. CST (spalio 16 20 val. 33 min. GMT); skrydžio trukmė: 4 paros 19 val. 33 min.; apie Žemę apskrieta 75 kartai.
Fei Junlong
Nie Haisheng
Fei Junlong gimė 1965 kovo 5 dieną, Nie Haiseng – 1964 spalio 13 dieną.
Shenzhou 6 logotipas
Shenzhou-6 visi ekipažai
Ekipažas prieš Shenzhou-6 startą
Shenzhou-6 ekipažas laive
Shenzhou-6 startas
Shenzhou-6 ekipažas dirba
Skrydis 336 km aukštyje virš Žemės truko 5 dienas (115 val. 30 min.). Spalio 17 dieną nusileidimo kapsulė parašiutų pagalba minkštai bumbtelėjo Kinijos šiaurėje netoli Sizwangqi miesto
Shenzhou-6 nusileido. Vyrai, kaip iš viršaus Žemę graži…
Trečiasis skrydis Shenzhou-7
Pagrindinis ekipažas: Zhai Zhigang – vadas, Liu Boming – skrydžio inžinierius, Jing Haipeng – skrydžio inžinierius; dubleriai: Chen Quan – vadas, Fei Jun-long – skrydžio inžinierius, Nie Hai-sheng – skrydžio inžinierius; startas: 2008 rugsėjo 25 d. 21 val 10 min. 4 s. CST (13 val. 10 min. 4 s GMT); nusileidimas: 2008 rugsėjo 28 17 val. 38 min. CST (9 val. 38 min. GMT); skrydžio trukmė: 2 paros 20 val. 27 minutės; apie Žemę apskrieta 45 kartai.
Zhai Zhigang
Liu Boming
Jing Haipeng
Ekipažas pasiruošęs
Taikonautų žmonos
Taikonautai prieš skrydį Shenzhou-7 laive
Shenzhou-7 (Šventoji valtis 7) sėkmingą startą iš Čančenze kosmodromo, tiesiogiai transliavo Kinijos televizija
Rugsėjo 27 dieną išorinė kamera nufotografavo Saulės patekėjimą kosmose
Šeštadienį, rugsėjo 27 dieną, 11 val. 34 minutės – istorinė akimirka Kinijos kosmonautikos istorijoje – pirmą kartą kinų astronautas išėjo į atvirą kosmosą. 41 metų Zhai Zhigang išbandė naujos kartos skafandrą ir atvirame kosmose buvo 15 minučių. Taikonautas išskleidė Kinijos vėliavą ir pasveikino savo tautą ir žmones visame pasaulyje.
Zhai Zhaigang (kairėje) ir Liu Boming (dešinėje) dirba kosminėje erdvėje
Per tą laiką astronautas nuskrido 9165 km. Kinija yra trečioji šalis, gebanti su savo technika nusiųsti žmones į orbitą ir garantuoti saugų jų išėjimą į atvirą kosmosą. Zhai Zhigang Skafandras pagamintas Kinijoje
Pirmą kartą iš Kinijos erdvėlaivio paleidžiamas mikropalydovas BX – 1
Kinijos erdvėlaivis Shenzhou-7 grįžo į Žemę rugsėjo 28 dieną 12 val 37 min 40 s UT
Po tris dienas trukusio skrydžio kapsulė nusileido Vidinės Mongolijos stepėje ir ekipažas pats išlipo iš nuleidžiamojo modulio. Sugrižome sėkmingai
Spalio 16 d. parodoje “Didieji raudonieji vartai – 2008”, buvo demonstruojamas skafandras Feitian, kuriuo Kinijos taikonautas Zhai Zhigang pabuvojo atvirame kosmose
Kinijos liaudies bankas spalio 8 dieną išleido proginių auksinių ir sidabrinių monetų rinkinį, skirtą pirmojo Kinijos taikonauto išėjimui į atvirą kosminę erdvę
Ketvirtasis skrydis Shenzhou-9
Pagrindinis ekipažas: Jing Haipeng – vadas, Liu Wang – pilotas, Liu Yang – skrydžio inžinierius, pirmoji taikonautė; dubleriai: Nie Haisheng – vadas, Zhang Xiaoguang – pilotas, Wang Yaping – skrydžio inžinierius; startas: 2012 birželio 16 d. 18 val. 37 minutės 24 sek. CST (10 val. 37 min. 34 sek. GMT); nusileidimas: birželio 29 diena 10 val. 3 min. CST (2 val. 3 min GMT); skrydžio trukmė: 12 dienų 15 val. 26 min., apie Žemę apskrieta 200 kartų.
„Kosminis susijungimas, atliekamas rankiniu valdymu… yra milžiniškas išbandymas taikonautų gebėjimui įvertinti erdvinę padėtį, žvilgsnio ir rankų koordinacijai ir psichologiniams gebėjimams”, – Jing Haipeng sakė žurnalistams prieš startą.
Liu Wang
Liu Yang
Trys taikonautai – Jing Haipeng, Liu Wang ir Liu Yang pasiruošę kilti
Erdvėlaivio įgulai vadovauja kosmoso veteranas Jing Haipeng, jau dalyvavęs kosminiame skrydyje. Tuo tarpu Liu Wang, kuris kosminėje programoje dirba jau 14 metų, patikėta vadovauti susijungimo manevrams.
Taikonautė Liu Yang atliks medicinos eksperimentų bei kitokių bandymų
Ši misija truks dešimt dienų, per kurias įgula atliks bandymus ir rankiniu būdu valdomą susijungimą – techninių gebėjimų reikalaujantį manevrą, atliekamą dviem aparatams skriejant orbitoje dideliu greičiu.
Shenzhou 9 logotipas
Šalis į ambicingiausią misiją pasiuntė pirmąją taikonautę ir du vyrus erdvėlaiviu (dešinėje), kuris turėtų susijungti su stotimi Tiangong-1
Startą transliavo Kinijos valstybinė televizija
Susijungus ir perėjus į Tiangong-1 stotį
Liu Yang Tiangong-1 stotyje
Darbas orbitoje Tiangong-1 stotyje
Darbas Tiangong-1 stotyje
Sėkmingas nusileidimas gerai išbandytu būdu – parašiutais
Pirmieji orbitinės stoties Tiangong-1 taikonautai grižo
Shenzhou-9 misijos vadas J. Haipeng pridūrė, kad visi trys įgulos nariai gerai dirbs kartu po daugelį mėnesių trukusių intensyvių pratybų, per kurias jie šią misiją kai kada repetuodavo net po 16 valandų per parą. „Puikiausiai suprantame vienas kitą – … iš vieno žvilgsnio, vienos veido išraiškos, vieno judesio”, – aiškino jis. Kinijos pilotuojamųjų skrydžių programos atstovė Wu Ping žurnalistams sakė: “Erdvėlaivio įgula atliko jau daugiau nei 1 500 susijungimo pratybų”.
Tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė ne būsimas iššūkis, o faktas, kad į įgulą buvo įtraukta Liu Yang – patyrusi naikintuvų pilotė, turinti Liaudies išvadavimo armijos majorės laipsnį ir įtraukta į astronautų mokymų programą prieš dvejus metus. Kinija pirmąkart pasiuntė žmogų į kosmosą 2003 metais, o vėliau buvo surengti dar du pilotuojami skrydžiai, paskutinis – 2008 metais. Tačiau šių erdvėlaivių įgulose moterų nebuvo.
Pagal kosminę Kinijos programą siekiama įkurti nuolatinę kosminę stotį, kurioje įgula galėtų nepriklausomai gyventi kelis mėnesius – panašiai, kaip JAV stotyje Skylab, Sovietų Sąjungos stotyje Saliut – 6, Sovietų Sąjungos/Rusijos stotyje Mir ir Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS).
2012 metų birželio 24 dieną Kinijos erdvėlaivis Shenzhou-9 rankiniu būdu sėkmingai buvo prijungtas prie orbita skriejančio modulio Tiangong-1, ir tai buvo pirmasis toks kinų kosminio aparato prijungimas orbitoje, pranešė oficialioji naujienų agentūra Xinhua. Manevras buvo atliktas kiek daugiau nei savaitė nuo šio skrydžio į kosmosą, kuriame dalyvauja pirmoji kinų astronautė moteris, pradžios, po pirmadienį atlikto automatinio prijungimo.
“Pirmasis prijungimas rankiniu būdu užbaigtas normaliai”, – per tiesioginę valstybinės televizijos transliaciją paskelbė skrydžių kontrolės centras. Rankiniu būdu atliktas “kosminis pasibučiavimas” buvo pagrindinis šios Shenzhou-9 misijos tikslas; juo buvo išbandyta prijungimo technika, kuri yra labai svarbi kosmoso stoties statymui. Savo kosmoso stotį kinai planuoja pastatyti iki 2020 metų. Abu kosminiai aparatai pirmą kartą orbitoje susijungė automatiškai, birželio 18 dieną, o jau po kelių valandų trys Shenzhou 9 astronautai įžengė į eksperimentinį modulį Tiangong-1.
Penktasis skrydis Shenzhou-10
Pagrindinis ekipažas: Nie Haisheng – vadas pilotas, Zhang Xiaoguang – skrydžio inžinierius, Wang Yaping – misijos specialistė, antroji Kinijos taikonautė. Šie taikonautai buvo Shenzhou-9 dubleriai.
Nie Haisheng
Zhang Xiaoguang
Wang Yaping
Startas: 2013 metų liepos 11 diena 17 val. 38 min. 2 sek. CST (09:38:02 GMT), misijos trukmė – 15 parų.
Shenzhou 10 logo
Ekipažas prieš skrydį
Spaudos konferencija
Skrydžio valdymo centras
Startavo Szenzhou-10
Szenzohou-10 ekipažas stoties Tiangong-1 viduje
Antroji taikonautė Wang Yaping skaitė paskaitą Kinijos mokiniams
Tiangong-1 viduje
Sėkmingas nusileidimas Vidinėje Mongolijoje
Shenzhou-10 ekipažas po 15 dienų nesvarumo jaučiasi puikiai, nors pagal vidurinį taikonautą to nepasakytum…
ir aišku gelės…
Shenzhou-11
Kaip jau rašėme, Kinija tęsia įspūdingų šuolių į kosminės erdvės apie Žemę įvaldymą ir spalio 17 dieną 7:30 a.m. (23 val. 30 min UST) paleido erdvėlaivį Shenzhou-11 su dviejų taikonautų – Jing Haipeng ir Chen Dong – įgula. Numatyta skrydžio trukmė (33 paros; iš jų 30 parų orbitinėje stotyje Tiangong – 2) – bus pati ilgiausia Kinijos taikonautų misija.
Kinijos taikonautai Jing Haipeng (kairėje) ir Chen Dong spaudos konferencijoje prieš erdvėlaivio Shenzhou-11 startą
Shengzou 11 vadas Jing Haipeng ir inžinierius Chen Dong
Taikonautai stoties Tiangong-2 viduje
Stoties Tiangong-2, lekiančios 334×336 km orbita apie Žemę, viduje daug vietos
Erdvėlaivio Shenzhou-11 startas
Skrydžio laikas T+161 – atsiskyrė pirmosios pakopos 4 greitintuvai
Shenzhou 11 vadas Jing Haipeng (gimęs 1966 spalio 24 dieną), dalyvavęs Shenzhou 7 misijoje 2008 metais (trukmė 2 paros 20 val. 27 minutės) ir Shenzhou 9 misijoje 2012 metais (trukmė 12 parų 15 val. 26 min), buvo misijos Shenzhou 6 dubleris, į pirmąjį Kinijos taikonautų būrį įtrauktas 1998 lapkričio 19 dieną.
Shenzhou 11 inžinierius Shen Dong (gimęs 1978 gruodžio 12 dieną) įtrauktas į taikonautus 2009 metais, ir dideliam inžinieriaus Dong džiaugsmui, būtent pirmasis Kinijos taikonautas Yang Liwei buvo jį į antrąjį taikonautų palaiminęs žmogus.
Panašų kelią – į kosmosą siunčiami kariškiai – praėjo JAV ir Sovietų Sąjunga
Prieš įlipant į erdvėlaivį Shenzhou-11
Laukiant eilės prie erdvėlaivio
Taikonautai erdvėlaivio Shenzhou-11 viduje
Tiangong-2/Shenzhou-11 misijos logo
Kas rimtai laukia starto o kas tik …
Erdvėlaivis Shenzhou-11 (viršuje) ir stotis Tiangong-2 orbituoja apie Žemę 376 km x 387 km, 42.79° per 92.18 min. Fotografuota iš palydovo BX-2, lekiančio panašia orbita
Pagal si projekta ketinama sukurti ir isbandyti laiva „Federacija“ skrydziams „i Zemes orbita ir uz jos ribu, iskaitant ir Menuli“. Taip pat planuojama, kad sis laivas 2021 metais atliks bepiloti skrydi i orbita, o 2023 metais bus atlikti bepilociai ir pilotuojami skrydziai i Tarptautine kosmine stoti.