Kosminės stoties Mir techninio aprūpinimo modulis „Kvant-2” (77 KCД Nr.17101, ЦМ-Д; ЦМ-Д – целевой модуль-дооснащения) startavo 1989 lapkričio 26 dieną 13:01:41 Grinvičo laiku Baikonuro kosmodrome iš 200 – osios aikštelės 39 – ojo paleidimo įrenginio raketa „Proton-K” („Протон-К”). Modulį suprojektavo ir pagamino Chruničevo centras (ГКНПЦ имени М. В. Хруничева; Государственный космический научно-производственный центр имени М. В. Хруничева). Kvant-2 buvo skirtas papildyti orbitinę stotį Mir įrengimais, moksline aparatūra, o taip pat sudaryti kosmonautams išėjimo į atvirąjį kosmosą sąlygas. Be to modulio Kvant-2 viduje buvo gabenami į orbitę stotį Mir kroviniai. Kuras, kuris liko modulio bakuose po modulio susijungimo su stotimi Mir, buvo panaudotas orbitinio komplekso orbitos korekcijoms ir jo orientacijų erdvėje pakeitimui. Standratinė modulio Kavnt-2 padėtis – orbitinės stoties Mir Z ašis.
Modulio Kvant-2 masė (be raketos Proton-K trečiosios pakopos) – 19.5 tonų, ilgis – 12.4 m, diametras 4.35 m, hermetiško korpuso tūris – 59 m³.
Modulis Kvant-2 buvo hermetiškas korpusas, susidedantis iš trijų skyrių:
* prietaisų krovinių, kuriame buvo išdėstyta pagrindinė dalis prietaisų ir aptarnavimo sistemų agregatų, orbitinio komplekso papildomų įrengimų ir gabenami kroviniai;
* prietaisų mokslinio, kur sutelkta mokslinė aparatūra;
* specialaus šliuzo su būtina įranga ir instrumentais, skirtais darbui atvirame kosmose. Šliuzo dangtis buvo 1 m skersmens ir atidaromas į išorę.
Prietaisų krovinių skyriuje už perėjimų liuko ant „grindų” buvo modulio valdymo postas ir to posto operatoriaus darbo vieta, modulio borto komplekso valdymo sistemos aparatūra. Taliau prietaisų-krovinių skyriaus koridoriuje po „grindų” panelėmis buvo išdėstytos vandens regeneravimo iš šlapimo ir iš kondensato sistemos, modulio burerio baterijos. Kairiajame borte iš karto už liuko buvo higienos sekcija su dušo kabina ir praustuvu. Dešiniajame borte buvo išdėstyti sistemos „Rodnik” („Родник”) prietaisai, deguonies gavimo iš vandens elektrolizės būdu sistema „Elektron-V” („Электрон-В”) ir biotechninis kompleksas „Inkubator-2” („Инкубатор-2”).
Prietaisų moksliniame skyriuje buvo išdėstyti išorinės pasukamosios platformos АСП-Г-М valdymo pultai, spektrų fotoaparatas МКФ-6МА, įrengimai, skirti pasiruošti darbui atviroje kosminėje erdvėje. Specialaus šliuzo skyriuje buvo skraidanti kosmonauto kėdė (priemonė kosmonautui judėti atvirame kosmose), buvo saugomi du skafandrai „Orlan DMA” („Орлан-ДМА”). Specialus šliuzo skyrius baigėsi išėjimo į atvirąją kosminę erdvę liuku, kurio skersmuo 1 m.
Lygiagrečiai išilginei modulio ašiai viename kūgio formos modulio gale buvo sumontuotas aktyvusis susijungimo įrenginys ССВП-А. Šalia jo pritvirtintas modulių automatinio perjungimo sistemos manipuliatorius. Ant prietaisų krovinių skyriaus išorinio paviršiaus buvo išdėstyti modulio variklių sistemos blokai: du skrydžio orbitos korekcijos ir suartėjimo su stoties „Mir” baziniu bloku variklių blokai (trauka 417 kgs) ir keturi mažos traukos variklių blokai. Į kiekvieną iš šių keturių blokų įėjo po penkis modulio priartėjimo prie orbitinio komplekso bazinio bloko ir stabilizacijos variklius (trauka 40 kgs) ir po keturis tikslios stabilizacijos variklius (trauka 1,3 kgs). Visų modulio „Kvant-2” variklių kuras – nesimetrinis dimetilgidrazinas (degalai) ir azoto tetraoksidas (oksidatorius). Kuras buvo patalpintas aštuoniuose cilindro formos bakuose. Bakai sumontuoti prietaisų krovinių skyriaus išorėje po šiluminio rėžimo aprūpinimo sistemos radiatoriais. Be to ant prietisų-krovinių skyriaus išorės buvo pritvirtinta: balionai su heliu, saulės baterijų orientacijos davikliai, judėjimo (skriejimo) valdymo sistemos saulės ir infraraudonųjų spindulių davikliai ir kiti prietaisai, naudojami modulio judėjimo (skriejimo) valdymui. Ant prietaisų-krovinių skyriaus išorės buvo pritvirtintos antenos šių sistemų: komandų radijo linijos, telemetrinės kontrolės, komandų matavimo sistemos „Kub-kontur” („Куб-контур”) ir radiotechninės susijungimų sistemos „Kurs” („Курс”).
Prietaisų mokslinio skyriaus išorėje buvo sumontuoti šeši girodinai, du vandens atsargų bakai, kurių bendra talpa 300 litrų, dvi reguliuojamosios saulės elementų baterijos, kurių plotas 53,2 m² ir galia 6,9 KW. Ant specialaus šliuzo skyriaus išorinio paviršiaus išdėstyti suspausto oro rutuliai balionai, skirti išėjimo į atvirąją kosminę erdvę sistemai, optinis žvaigždžių daviklis, aikštelė tvirtinti eksponuojamiems atvirame kosmose įrenginiams. Be to ant specialaus šliuzo skyriaus išorinio paviršiaus buvo pritvirtinta automatinė girostabilizuojanti platforma АСП-Г-М.Ant jos sumontuotas video spektrinis kompleksas, sudarytas iš juodai baltos ir spalvotos televizijos kamerų, infraraudonųjų spindulių spektrometro ИТС-7Д, rentgeninio spinduliavimo analizatoriaus АРИЗ, daugelio kanalų spektrometro МКС-М2. Šio video spektrinio komplekso darbas galėjo būti valdomas trimis rėžimais: operatoriaus iš skrydžio valdymo centro specialiai paruoštos darbo vietos, kosmonauto iš modulio, o taip pat automatiškai pagal sudarytą programą.
Iš išorės modulis buvo apsuptas ekrano-vakuuminės šiluminės izoliacijos.