Kosminės programos » JAV » Apollo » Apollo 7

Apollo 7

Apollo 7, NASA, Saturn – pirmoji pilotuojama Apollo misija

Apollo 7 ekipažas

Walter M. Schirra Jr. – vadas, 3 skrydis, iki tol dalyvavo misijose Mercury-Atlas 8 ir Gemini 6A;
R. Walter Cunningham – Mėnulio modulio pilotas, pirmas ir vienintelis skrydis;
Donn F. Eisele – komandinio modulio pilotas, pirmas ir vienintelis skrydis. Vėliau buvo komandinio modulio pilotu dubleriu Apollo 10 misijoje, o 1972 metais paliko NASA.

Apollo 7 crew membersApollo 7 misijos ekipažas (iš kairės į dešinę): D. F. Eisele, W. M. Schirra Jr. ir W. Cunningham

W. Schirra buvo pirmasis JAV astronautas nuo 1961 metų, kai NASA pradėjo pilotuojamų skrydžių programą. Astronauto karjeroje W. Schirra dalyvavo 3 misijoje. D. F. Eisele ir W. Cunningham Apollo 7 misija buvo vienintelė jų karjeroje. Netrukus astronautai paliko NASA.

Apollo 7 patch

Apollo 7 misijos logo

14.7 tonų Apollo 7 erdvėlaivis buvo sudarytas iš komandinio (command) ir techninio (service) modulių. Mėnulio modulio nebuvo. Jo konstravimas ir gamyba vėlavo. Erdvėlaivio Apollo 7 iškėlimui naudota raketa Saturn 1B (AS-205). Misijos tikslas buvo atlikti komandinio ir techninio modulių visapusiškus testus geocentrinėje orbitoje ir patikrinti stebėjimo įrangą Žemėje.

Apollo 7 misijos užduotys

Raketos antros pakopos ir prie jos prisijungusio erdvėlaivio orientavimas raketos orientacijos varytuvais, kuriuos valdo astronautai; atliekant rankinę orientaciją, imituoti raketos antros pakopos ir erdvėlaivio orientaciją perėjimo į Mėnulio trajektoriją orbitoje; atlikti erdvėlaivio ir raketos antros pakopos suartėjimą iki 1-2 m, taip imituojant komandinio modulio suartėjimą su Mėnulio moduliu; atlikti vizualinius stebėjimus, fotografuoti ir naviguoti pagal žvaigždes bei Žemės orientyrus skriejant geocentrinėje orbitoje; išmėginti erdvėlaivio įrangą; atlikti TV transliacijas iš erdvėlaivio (pirmą kartą JAV pilotuojamoje misijoje); patikrinti 14 antžeminių ir 3 sekimo stočių jūrų laivuose darbą;

Dauguma užduočių turėjo būti atliktos per pirmąsias tris 11 parų skrydžio paras ir jei skrydis būtų avariniu būdu užbaigtas po 3 parų, NASA vadovybė galėtų paskelbti misiją buvus sėkminga. Aišku, jei pagrindinės užduotys per tris paras būtų atliktos sėkmingai. NASA numatytos užduotys buvo atliktos ir misija pavyko puikiai.

Erdvėlaivis Apollo 7 startavo 1968 spalio 11 dieną, 15 val. 2 min 45 s (GMT) ir raketa Saturn IB iškėlė erdvėlaivį į 89.7 min periodo geocentrinę orbitą.

Apollo 7 start

Saturn IB raketa kelia erdvėlaivį Apollo 7

Apollo 7 skrydis ir Saturn pakopa

Trečią skrydžio valandą astronautai įjungė erdvėlaivio ir antros pakopos atsijungimo sistemą, vėliau įjungė erdvėlaivio pagalbinius varytuvus. Apollo 7 erdvėlaivis nuo antrosios pakopos nutolo ~ 15 m. W. Schirra pasuko erdvėlaivį ir astronautai galėjo fotografuoti priartėjusią pakopą ir susijungimo mazgą. Toks grupinis skrydis truko 15 min, mažiausias atstumas iki antros pakopos buvo vos 1,2 m. Antros pakopos susijungimo mazgo 4 dengiančios dalys turėjo išsiskleisti 450 kampu, viena panelė išsiskleidė 300 kampu. NASA skrydžio valdymo centras į tai nekreipė dėmesio, nes vėlesniuose skrydžiuose panelės buvo numetamos.

Apollo 7 Saturn IVB

Raketos Saturn antrosios pakopos 1 panelė neišsiskleidė reikiamu kampu

Po grupinio skrydžio užbaigimo, po pagalbinių variklių įjungimo, erdvėlaivis perskrido į kitą, nei antroji pakopa, orbitą. 4 skrydžio valandą erdvėlaivio orbita vėl pakoreguota ruošiantis vėliau numatytam suartėjimui su antrąja pakopa, skriejančiai už 150 km. 15 skrydžio valandą erdvėlaivio orbita buvo vėl koreguota.

26 skrydžio valandą prasidėjo erdvėlaivio ir antros pakopos suartėjimo eksperimentas: erdvėlaivis Apollo 7 priartėjo prie antrosios pakopos per 20 m ir 20 min skrido kartu. Vėliau erdvėlaivis pagalbiniais varytuvais perskrido į kitą orbitą (perigėjus 226 km, apogėjus 300 km), o astronautai stebėjo antrą pakopą iš 550 km atstumo.

Prieš suartėjimo eksperimentus, turėjo vykti pirmasis TV seansas iš erdvėlaivio, tačiau W. Schirra prašymu jis buvo atidėtas, nes ekipažas ruošėsi suartėjimui. 45 skrydžio valandą astronautai išlindo iš skafandrų ir persirengė lengvais kombinezonais.

Apollo 7 stebėjimai ir įrangos gedimai

Apollo 7 Israel Jordan Syria Lebanon

Apollo 7 fotografuotas Artimųjų Rytų regionas – Israelis, Jordanija, Sirija, Libanas, Negyvoji jūra ir Jordano upė

Spalio 13 dieną pagal skrydžio progamą buvo atliekami įvairūs eksperimentai bei stebėjimai ir nuo tos dienos ekipažas pradėjo dirbti po16 val. ir ilsėtis 8 val. per parą. W. Schirra ir R. Cunningham ilsėjosi, D. Eisele tuo metu budėjo, vėliau keitėsi. 4 skrydžio parą buvo atliktas pirmas TV 10 min. seansas. Vėlesnių seansų trukmė panaši, o vaizdas per komercinius palydovus buvo perduodamas į Europą.

Spalio 14 dieną išsijungė įranga, aprūpinanti erdvėlaivį elektros srovė ir R. Cunningham ją įjungė rankiniu būdu. Skrydžio vadovai nutarė nužeminti Apollo 17 orbitą iki 167 km perigėjaus ir 295 km apogėjaus, įjungdami pagrindinį varytuvą 9 sekundėms. Tai sudarė galimybę vėliau išskridimą iš orbitos atlikti pagalbiniais varytuvais, jei dingus nuolatinei srovei neveiktų pagrindinis varytuvas.

Spalio 15 dieną atliktas antrasis TV seansas. Ekipažas ėmė jausti peršalimo požymius, o purvini iliuminatoriai trukdė normaliems stebėjimams. Įjungus pagrindinį erdvėlaivio varytuvą, buvo imituojama trajektorijos Žemė Mėnulis korekcija, o orbitos apogėjus pažemintas iki 290 km.

Šeštoji Apollo 7 misijos diena

Šeštą ir septintą skrydžio parą buvo vykdomi TV transliacijos į Žemę.

Apollo 7 Hurricane Gladys

Astronautai Meksikos įlankoje stebėjo bei fotografavo uraganą Gladys (nuotraukoje) ir taifūną Gloria

Spalio 18 dieną buvo įjungtas pagrindinis varytuvas. Atliktas bandymas rankiniu būdu valdyti varytuvo traukos vektorių, jeigu neveiktų automatinės sistemos. Varytuvas veikė 66 sekundes, o orbitos apogėjus padidėjo iki 450 km. Pirmasias 36 sekundes varytuvą valdė automatinė sistema, po to rankiniu būdu traukos vektorių valdė W. Schirra.

Spalio 19 dieną vyko 5 TV seansas. Valdymo centras pastebėjo didesnį astronautų dirglumą. Ekipažas atliko beveik visas užduotis ir tiesiog dykinėjo, todėl buvo pasiūlyta ilgiau pamiegoti.

Spalio 20 dieną, imituojant orbitos korekciją trajektorijoje Mėnulis Žemė, įjungtas pagrindinis varytuvas pažemino apogėjų iki 435 km. Astronautams buvo pasiūlyta atlikti papildomus eksperimentus, nenumatytus programoje. Apollo 7 vadas W. Schirra atmetė dalį eksperimentų, pareiškęs, jog šie iki galo neparengti.

Spalio 21 dieną, siekiant nusileisti į vandenį numatytame rajone, įjungtas pagrindinis varytuvas. Atliktas paskutinis TV seansas. Viso jų buvo 7, o bendra trukmė siekė ~ 90 min. Per TV seansus astronautai rodė erdvėlaivio vidaus sandarą, valdymo pultą, per iliuminatorius rodė įvairius Žemės regionus, o taip pat rodė ir save. Kai kurie TV seansai, pasak NASA, panašėjo į klounadą, nes astronautai demonstravo judėjimą nesvarume, įvairius plaukojančius objektus erdvėlaivyje, maisto ruošimo procesą ir erdvėlaivio valdymo operacijas. NASA rekomendavo astronautams rimčiau elgtis TV transliacijose.

Nusileidimas

Spalio 22 astronautai turėjo leistis į vandenyną. Astronautai buvo peršalę, buvo bijoma ausų būgnelių sprogimo ar skausmo ausyse dėl padidinto slėgio erdvėlaivyje. NASA leido astronautams apsivilkti skafandrus, o galvas apsaugoti kombinezonais. Taip tikėtasi išvengti ausų užgulimo. Nusileidimo rajone siautęs uraganas Gladys galėjo sutrukdyti normaliam nusileidimui. Laimei, uraganas nusuko šonan. 260 skrydžio valandą įjungus pagrindinį varytuvą, pradėtas nusileidimas iš orbitos. Astronautai pradėjo techninio bei komandinio modulių atsiskyrimo operacijas. Komandinis modulis paniro į atmosferą ~ 120 km virš Teksaso valstijos.

Nusileidimas įvyko spalio 22 dieną 11 val 11 min 48 (GMT). Nusileidimo taško paklaida buvo 5 km toliau ir 4.3 km į šoną, nuo lėktuvnešio Essex erdvėlaivis nusileido per 12 km. Apollo 7 misijos trukmė 260. val 9 min. 3 s.

Apollo 7 U.S.S. Essex

Astronautai lėktuvnešio Essex denyje (iš kairės): vadas W. Schirra, komandinio modulio pilotas D. Eisele ir Mėnulio modulio pilotas W. Cunningham. Šalia jo NASA Gelbėjimo grupės vadovas D. Stullken

Neatsiskyręs parašiutas bei bangos, komandinį modulį apvertė dugnu aukštyn. Po vandeniu paniro metrinių bangų radijo švyturys. Kol buvo pripūsti 3 balionai, atvertę modulį dugnu žemyn, 15 min su moduliu ryšio nebuvo. Helikopteris modulį aptiko po 22 min nuo nusileidimo momento. Ekipažas pakeltas į helikopterį ir po 56 min. nuo pūkštelėjimo jau buvo lėktuvnešio denyje. Gelbėjimo operacijos TV reportažas buvo tiesiogiai rodomas per palydovus JAV ir Europoje. Kitą dieną astronautus nuskraidino į Kanaveralo iškyšulį, kur jie tris dienas rašė skrydžio ataskaitas. Komandinį modulį perdavė gamintojams vėlesniems testams.

NASA ir skrydžio rezultatai

Buvo atlikti sėkmingi komandinio ir techninio modulių, pripažintų tinkamais skrydžiui į Mėnulį, bandymai. Apollo 7 misijoje gauti medicininiai biologiniai duomenys, kartu su ankstesniais iš Gemini misijų, tapo planuojamų Mėnulio misiju pagrindu. Pirmoji JAV trijų astronautų misija, pirmasis Apollo erdvėlaivio komandinio bei techninio modulių (Command Service module – CSM) skrydis, pirmasis skrydis su Apollo skafandrais, pirmasis skrydis su pilna ekipažo palaikymo įranga, pirmoji tiesioginė TV transliacija iš kosmoso skrydžio metu su ekipažu. NASA komentaras buvo trumpas: 101 % sekmė.
NASA vadovai išsakė viltį, jog sėkminga Apollo 7 misija, atstatė visuomenės pasitikėjimą JAV kosmine programa ir pagerino santykius su Kongresu. Apollo programos vykdymas po misijos vėl sugrįžo į planuotą grafiką – iki 1970 metų sėkmingai nuskraidinti astronautus į Mėnulį ir parskraidinti atgal.

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal