Kosminės programos » Sovietų Sąjunga/Rusija » Saliut » Saliut-3

Saliut-3

Almaz-2 (Saliut-3) – stotis startavo 1974 metų birželio 26 dieną, liepos 3 dieną į stotį išskrido erdvėlaivis Sojuz-14 su kosmonautais Pavel Popovič ir Jurij Artiuchin. Po skrydžio programos įvykdymo, įgula liepos 19 dieną sugrįžo į Žemę.

Saliut-3 Almaz-2

Almaz-2 (Saliut-3) surinkimas. NPO Mashinostroyeniya nuotrauka

Susijungti nepavyko

Kitas ekipažas – Genadij Sarafanov ir Lev Diomin – į stotį išskrido rugpjūčio 26 dieną. Susijungti su stotimi nepavyko ir rugpjūčio 27 dieną erdvėlaivis sugrįžo į Žemę.  Rugsėjo 23 dieną iš stoties į Žemę parskraidinta kapsulė su fotojuosta ir kitomis medžiagomis. Stoties skrydis buvo užbaigtas 1975 metų sausio 25 dieną. 

R-23M Almaz Saliut R-23M Almaz Saliut

Aviacinė patranka HC-23 arba R-23M išmėginta kosmose

Šio skrydžio metu 1975 metų sausio 24 dieną pirmą ir vienintelį kartą išmėginta aviacinė patranka НС-23, šaudanti 200 gramų kulkomis net 3 km atstumu. Toks pragariškas ginklas sugebėdavo per 60 sekundžių įšauti 950 kartų ir taip sudoroti žvalgybinį palydovą, O jos lėkdavo net 600 m/s (2160 km/h) greičiu. Idant nusitaikyti į palydovą, tekdavo sukti visą stotį, o amortizacijos kompensavimui įjungdavo stoties variklius. Orbitinėje stotyje Almaz-3 ginklas buvo išmontuotas, nes šių stočių nepuolė.

Stotis startavo 1974 metų birželio 26 dieną, liepos 3 dieną į stotį išskrido erdvėlaivis Sojuz 14 su kosmonautais Pavel Popovič ir Jurij Artiuchin. Po skrydžio programos įvykdymo, įgula liepos 19 dieną sugrįžo į Žemę. Kitas ekipažas – Genadij Sarafanov ir Lev Diomin – į stotį išskrido rugpjūčio 26 dieną. Susijungti su stotimi nepavyko ir rugpjūčio 27 dieną erdvėlaivis sugrįžo į Žemę.  Rugsėjo 23 dieną iš stoties į Žemę parskraidinta kapsulė su fotojuosta ir kitomis medžiagomis. Stoties skrydis buvo užbaigtas 1975 metų sausio 25 dieną. 

Agat privalumai

Pagrindinė kosmonautų P. Popovič ir J.Artiuchin užduotis – įvairių Žemės regionų fotografavimas naudojant Agat-1 teleskopą ir plačiajuostį fotoaparatą АСА-34Р. Kitos – nekarinės paskirties užduotys – vandens užterštumo ir vandens ledo stėbėjimas.

Kosmonautai stotyje turėjo dušą, bėgimo takelį, magnetofoną su kasetėmis muzikai klausytis, magnetinius šachmatus ir mažą biblioteką. Buvo išmėgintas Priboj įrenginys – iš stoties atmosferos kondensuojantis vandenį. Šis įrenginys kiekvieną dieną kondensuodavo apie 1 litrą vandens.

Šio skrydžio metu 1975 metų sausio 24 dieną pirmą ir vienintelį kartą išmėginta aviacinė patranka НС-23, šaudanti 200 gramų kulkomis net 3 km atstumu. O jos lėkdavo net 690 m/s (2160 km/h) greičiu. Toks pragariškas ginklas sugebėdavo per 60 sekundžių įšauti 600 kartų ir taip sudoroti žvalgybinį palydovą. Idant nusitaikyti į palydovą, tekdavo sukti visą stotį, o amortizacijos kompensavimui įjungdavo stoties variklius. Orbitinėje stotyje Almaz – 3 ginklas buvo išmontuotas, nes šių stočių nepuolė.

Stoties specifikacijos: ilgis – 14.55 m, maksimalus diametras – 4.15 m, gyvenamoji erdvė – 90 m³, startinė masė – 18.9 tonų, raketa – Proton, Saulės baterijų ilgis – 10 m, baterijų plotas – 28 m²,  Saulės baterijų skaičius – 2, susijungimo įrenginių – 1, misijų skaičius – 2, variklių skaičius – 2.

Visos aukščiau paminėtos stotys buvo I-os kartos obitinės stotys: turėjo tik vieną susijungimo įrenginį, stotyje galėjo dirbti tik vienas 3 kosmonautų ekipažas, stoties egzistavimo orbitoje trukmė – iki 180 parų, Saulės baterijų panelių padėtis nereguliuojama pagal Saulę, orbitos aukštis – 270 km.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *