Columbia erdvėlaivis subyrėjo viršutiniuose atmosferos sluoksniuose 2003 vasario 1 – praėjus 17 metų po Challenger tragedijos.
Columbia įgula: (iš kairės) David Brown, Rick Husband, Laurel Clark, Kalpana Chawla, Michael Anderson, Williamas McCool, Ilan Ramon
2003 metų vasario 1 dieną – praėjus 17 metų po Challenger tragedijos – Space Shuttle programą ištiko dar viena nelaimė – misijos STS-107 pabaigoje, grįžtant į Žemę viršutiniuose atmosferos sluoksniuose subyrėjo erdvėlaivis Columbia.
Ši nedidelė izoliacinė detalė krisdama pramušė erdvėlaivio Columbia sparną
Pramuštas sparnas
Vasario 1 dieną, po 16 parų skrydžio, erdvėlaivis Columbia rengėsi grįžti į Žemę. NASA prarado ryšį su laivu maždaug 14.00 Grinvičo laiku, likus keliolikai minučių iki planuoto nusileidimo 14 val. 16 min. (9:16 a.m. EST) Kenedžio kosminiame centre Floridoje. Liudininkai nufilmavo degančias laivo dalis lekiančias 5,6 km/s greičiu maždaug 65 km aukštyje. Visi 7 įgulos nariai žuvo.
Dar laivui Columbia esant Žemės orbitoje, kai kurie inžinieriai kalbėjo apie galimus sparno pažeidimus, bet NASA vadovybė į tai nekreipė dėmėsio.
NASA mokslininkai kelis mėnesius ieškojo katastrofos priežasčių ir padarė išvadą: katastrofą sukėlė laivo kairiojo sparno apatinės dalies šiluminės izoliacijos suirimas dėl starto metu į tą vietą pataikiusio krintančio šiluminės izoliacijos gabalo nuo deguonies kuro bako. Karštos dujos, patekusios į sparno vidų, perkaitino šasi ratų pneumatiką ir pradėjo irti. Po to pradėjo irti laivo sparno konstrukcija ir ekipažas išsigelbėti neturėjo jokių šansų.
Tyrimo metu išaiškėjo: tragediją lėmė erdvėlaivio Columbia starto metu atitrūkęs skysto kuro baką dengiančios medžiagos gabalas. Jis nestipriai (taip buvo manoma tuoj po starto) pažeidęs erdvėlaivio termozioliacinę apsaugą. Manoma, jog septyni įgulos nariai išgyveno pradinio erdvėlaivio subyrėjimo akimirką, tačiau greitai neteko sąmonės ir žuvo liepsnose, dideliu greičiu stabdant viršutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Iš Columbia leidimosi chronologijos
8:58:00 EST (EI+831) – Laivo sparnų priekinių briaunų įprastinė temperatūra 1580 °C.
8:58:20 EST (EI+851) – Columbia kerta Naujosios Meksikos ir Teksaso valstijų ribą. Greitis 19,5 Ma, aukštis 64 km. Maždaug tuo metu nuo laivo nukrito viena iš termoizoliacinių plokštelių. Po katastrofos ieškant nuolaužų, ši plokštelė buvo surasta labiausiai į vakarus nutolusiame rajone Teksaso valstijoje, į šiaurės vakarus nuo Laboko.
8:59:15 EST (EI+906) – MMACS pranešė skrydžio valdymo vadui, kad telemetrija nerodo slėgio abiejose kairiojo sparno ratų padangose. CAPCOM operatorius pranešė laivo ekipažui, kad skrydžių valdymo centras apie tai žino ir nagrinėja to priežastis, o taip pat ir apie paskutinį laivo įgulos pranešimą, kuris buvo nesuprantamas.
8:59:32 EST (EI+923) – Užrašytas paskutinis laivo vado atsakymas: „Roger, uh, bu – [nutrūko ties pusę žodžio] …“. Tai buvo paskutinis ryšys su laivu, o skrydžio valdymo centras gavo paskutinius laivo telemetrijos duomenis.
…
9:16 EST – Numatytas tūpimo laikas.
Columbia katastrofos metu pasikartojo keletas 1986 Challenger katastrofos klaidų: neatsižvelgta apie įspėjimus. Plačiau apie šią katastrofą.