Kosminės programos » JAV » Apollo » Apollo 14

Apollo 14

Apollo 14 buvo aštuntoji JAV „Apollo“ programos misija, trečioji, pasiekusi Mėnulį. Ši buvo paskutinė iš „H“ misijų su dviejų parų buvimu Mėnulyje ir NASA prestižo gelbėjimas.

Apollo 14 ekipažai

Pagrindinis ekipažas: Alan Bartlett Shepard – skrydžio vadas (Mercury – 3 pilotas), Stuart Allen Roosa – laivo komandinio modulio pilotas, Edgar Dean Mitchell – laivo Mėnulio modulio pilotas

Apollo 14, NASA, MėnulisApollo 14 ekipažas (iš kairės): St. Roosa, A. Shepard ir  E. Mitchell

Dubleriai: Eugene A. Cernan – skrydžio vadas (Mercury – 3 pilotas), Ronald E. Evans – laivo komandinio modulio pilotas, Joe H. Engle – laivo Mėnulio modulio pilotas

Apollo 14, NASA, Mėnulis 1971 metų sausio 22 diena. Apollo 14 dubleriai (iš kairės): Joe Engle, Gene Cernan ir Ronald Evans. Jie buvo pirminis erdvėlaivio Apollo-17 ekipažas

Apollo 14 patch, NASA

Apollo 14 logo

Apollo 14 trumpai

Apollo 14 (komandinis modulis – Kitty Hawk, Mėnulio modulis – Antares), raketa – Saturn V. Startas: 1971 sausio 31 dieną, nusileidimas 1971 vasario 9 dieną. Skrydžio trukmė: 9 dienos, 2 minutės. Nusileidimo vieta Mėnulyje: Fra Mauro, koordinatės: 3.64544°S, 17.47139°W. Ekipažas Mėnulio paviršiuje pastatė ALSEP ir kitus mokslinius prietaisus, Mėnulyje buvo 33 val. 30 min., 67 valandas skrieja aplink Mėnulį, 34 kartus apskriejo Mėnulį, atliko 2 išėjimus ant Menulio paviršiaus, bendra jų trukmė 9 val. 25 minutės. Į Žemę atgabenta 42 kg Mėnulio grunto, jo surinkimui ir atvežimui panaudotas rankinis Mėnulio vežimėlis.

Pasiruošimas misijai

Apollo 14, NASA, Mėnulis1970 metų sausio 12 diena. Laivo Apollo 14 komandinio modulio ir Mėnulio modulių susijungimo bandymai Apollo 14, NASA, Mėnulis

1970 metų sausio 16 diena. Laivo Apollo 14 Mėnulio modulio nusileidimo pakopa leidžiama į vakuuminę patalpą testams Apollo 14, Moon testing

1970 vasario 13 d. Al. Shepard geologinėje treniruotėje Meksikoje naudojasi ranka traukiamais Mėnulio ratukais MET1970 metų vasario 14 diena: imami Mėnulio grunto pavyzdžiai  1970 balandžio 10. Astronautai A. Shepard ir E. Mitchell geologinių pratybų ir žygio Mėnulio paviršiumi treniruotėje 1970 liepos 15. Pagrindinis ekipažas – Mitchell, Roosa ir Shepard – treniruojasi laivo komandinio modulio ekipažo kabinoje 1970 liepos 21. Astronautai E. Mitchell (kairėje) ir A. Shepard (dešinėje) darbo Mėnulio paviršiuje treniruotėje Kenedžio kosminiame centre 1970 gruodžio 8. Poilsio minutėlė tarp treniruočių. Astronautų nuotaika puiki

1970 gruodžio 14. Vadas A. Shepard pasiruošęs skristi nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus treniruokliu LLTV (Lunar Landing Training Vehicle) 1970 lapkričio 9. Misijos pagrindinis ekipažas – astronautai E. D. Mitchell, A. B. Shepard, Jr. ir St. A. Roosa – pozuoja raketos Saturn V kelionės į starto aikštelę metu

Apollo 14 skrydžio programa

Mėnulio modulio nusileidimas ~ 48 kilometrų atstumu šiauriau Fra Mauro kraterio (turėjo nusileisti Apollo – 13 Mėnulio kabina); Mėnulio paviršiaus tyrinėjimai 120 metrų atstumu nuo nusileidimo iki Koun kraterio; 34 kg uolienų surinkimas; Mokslinės aparatūros paviršiuje pastatymas ir pajungimas: pasyvūs seismometrai, trys aktyvūs seismometrai ir 21 pirotechninio užtaiso sprogdinimo registracijos prietaisai, keturi įrenginiai su granatomis, kurios po pusmečio buvo susprogdintos iš Žemės ir geofonais registruojami Mėnulio grunto svyravimai; jonų detektoriai, jonizacinis manometras neutroninės atmosferos tankio matavimui, temperatūros ir tankio variacijų įvertinimas; įelektrintų dalelių detektorius, registruojantis Saulės protonus ir elektronus, lazerinis atšvaitas;

Mokslinių eksperimentai. Lokalių Mėnulio struktūrų magnetinio lauko stiprumo ir matmenų matavimas, Mėnulio grunto mechaninių savybių matavimas. Fotografavimas tamsoje, siekiant surasti šviesos šaltinius kūgyje, kurio kampas išilgai linijos Žemė – Saulė lygus 200, iš priešingos nuo Saulės Žemės pusės; Ruloninės aliuminio folijos – Saulės vėjo inertinių dujų branduolių gaudyklės – pastatymas; Moksliniai tyrimai komandinio modulio ekipažo kabinoje: paviršiaus elektromagnetinių savybių matavimas, registruojant atsispindėtas elektromagnetines bangas. Mėnulio gravitacinio lauko skirtumų išilgai pagrindinio bloko skrydžio trajektorijos tyrimas, registruojant signalų Doplerio poslinkį. Mėnulio paviršiaus sričių, įdomių selenologams bei būsimų Apollo misijų nusileidimo vietų fotografavimas. Mėnulio orientyrų koordinačių patikslinimas skenuojančiu teleskopu; Televizijos seansai;

Eksperimentai nesvarumo sąlygomis skrendant iš Žemės į Mėnulį ir jų teletransliacija; biologijos junginių skystoje terpėje elektroforezės bandymai; šilumos pernešimo studijos; skysčio elgsenos nesvarume studijos; skysčių takumo proceso nagrinėjimas; Fosfenų – regėjimo pojūčių, sukeliamų neįprastais akims dirgikliais – stebėjimai; Seisminių virpesių, sukeliamų nukritus ant Mėnulio paviršiaus raketos Saturn V trečiajai pakopai S-IVB, tyrimai, virpesiai registruojant seismometru, paliktu Apollo – 12 astronautų; Seisminių virpesių, kuruos sukels Mėnulio modulio ekipažo kabinos kritimas ant Mėnulio paviršiaus, tyrimai.

Buvimas paviršiuje

Laivo Apollo 14 skrydžio programa numatė, kad astronautai Mėnulyje bus 33 val. 31 min. ir 8 val. 35 min. dirbs Mėnulio paviršiuje. Visas skrydis turėtų trukti 216 val. 38 min. Erdvėlaivio komandinio modulio šaukinys – Kitty Hawk, masė 29 tonos 229 kilogramai. Jis sudarytas iš ekipažo kabinos, (5 tonos 758 kg) ir tarnybinio skyriaus (kuro atsargos, varikliai – 23 tonos 471 kg).

Apollo – 14 komandinis modulis Kitty-Hawk, Mėnulio modulis – Antares, masė 15,277 tonų Apollo – 14 Mėnulio modulis Antares, erdvėlaivio Apollo masė 44,506 tonų

Laivo modernizavimas

Laivo Apollo – 14 komandinio modulio tarnybinis skyrius buvo modernizuotas. Jo masė padidėjo 290 kg ir tai atsiejo 15 milijonų JAV dolerių. Buvo modernizuota ir raketos Saturn V antroji pakopa S-II, siekiant išvengti išilginių Pogo svyravimų. Skysto deguonies padavimo į centrinį S-II skysto kuro variklį vamzdyje sumontuota sfera, pilna helio. Sfera turėjo slopinti svyravimus. Sumontuoti prietaisai, registruojantys Saturn V antrosios pakopos svyravimus. Jie išjungtų pakopos centrinį skystojo kuro variklį, atsiradus didelės amplitudės svyravimams. Visų penkių skystojo kuro variklių mišinio sudėties reguliavimo sistemos elektriniai vožtuvai buvo pakeisti dviejų pozicijų vožtuvais su pneumatine pavara.

Erdvėlaivio Apollo-14 antroji pakopa S-II vežama į vertikalaus surinkimo pastatą 1971 sausio 19 d. Apollo – 14 pagrindinis ekipažas eina į erdvėlaivį starto aikštelėje. Bus atliekamas atbulinės laiko atskaitos testas ir imituojamos visos priešstartines operacijas, išskyrus patį startą 1971 sausio 19 d. astronautai važiuoja į bandomąjį startą 100 metrų aukštyje link erdvėlaivio… 1971 sausio 26 d. paskutinės treniruotės prieš skrydį. Apollo – 14 vadas A. Shepard pozuoja prie Mėnulio modulio treniruoklio Kennedy kosminiame centre 1971 sausio 29 d. Apollo – 14 ekipažas susitikimas prieš skrydį 1971 sausio 31 d. abu ekipažai pusryčiauja prieš startą Skrydžio vadas A. Shepard starto dieną   1971 sausio 31 d. astronautai rengiasi skafandrais 1971 sausio 31 d. astronautai išlydimi į starto aikštelę

1971 sausio 31 d. ekipažas atvyko į starto aikštelę. Nuo autobusiuko iki nuo starto aikštelės lifto liko keli žingsniai. Vadas A. Shepard žvalgosi į dangų

Startas

Prieš Saturn V ir Apollo – 14 virš Kenedžio iškyšulio praūžė stiprus lietus su griaustiniu ir sulaikė startą 40 minučių. Startas įvyko 1971 metų sausio 31 d. 21 val 3 min 2 sek UT iš Kenedžio kosminio centro 39A starto aikštelės.

Raketos Saturn V ir erdvėlaivio Apollo – 14 startas

Saturn V trečioji pakopa S-IVB su Apollo – 14 sėkmingai pakilo į 186/192 km aukščio laukimo elipsinę dirbtinio Žemės palydovo orbitą. Laukimo orbitos inklinacija 31,12º, apskriejimo apie Žemę periodas 88,18 minutės. Praėjus 2 val. 28 min. ir 49 s po Apollo – 14 starto, kai buvo apskrieta 1,5 orbitos, pakartotinai 5 min. 52 s buvo įjungtas Saturn V trečiosios pakopos S-IVB variklis ir trečioji Saturn V pakopa su Apollo – 14 pradiniu 10.83 km/s greičiu pasuko į skrydžio link Mėnulio trajektoriją. Ji leido be papildomų korekcijų, apskriejus Mėnulį mažiausiu įmanomu 4000 km atstumu, sugrįžti į Žemę.

Saturn V trečioji pakopa S-IVB su Mėnulio moduliu Antares

Nusileidimas

Mėnulio modulis atsijungė nuo laivo komandinio modulio 1971 vasario 5 dieną 4:50:43 UT. Laivo komandinis modulis skriejo dirbtinio Mėnulio palydovo orbita. Orbitos mažiausias atstumas iki Mėnulio 108,2 km. Orbitos didžiausias atstumas iki Mėnulio 314,1 km, apskriejimo periodas 120 min.

Laivo Mėnulio modulis nusileido ant Mėnulio paviršiaus 1971 vasario 5 dieną 9:18:11 pasauliniu laiku. Nusileidimo vietos koordinatės Fra Mauro rajone: 3.64544°S, 17.47139°W.

Pirmasis išsilaipinimas

Iš Mėnulio modulio ekipažo kabinos ant paviršiaus prasidėjo 1971 vasario 5 d. 14:42:13 pasauliniu laiku. Astronautas A. Shepard išėjo iš ekipažo kabinos 14:54, o sugrįžo atgal 19:22. Astronautas E. Mitchell išėjo iš ekipažo kabinos 14:58, o sugrįžo atgal 19:18. Pirmasis astronautų išsilaipinimas Mėnulio paviršiuje pasibaigė vasario 5 d. 19:30:50 pasauliniu laiku.

Laivo Apollo – 14 vadas A. Shepard Mėnulio paviršiuje

Apollo – 14 vadas A. Shepard (kairėje) ir Mėnulio modulio Antares pilotas E. Mitchell (dešinėje) pozuoja šalia JAV vėliavos Mėnulio modulio pilotas E. Mitchell filmuoja paviršių panoramine kamera Mėnulio modulis Antares ALSEP prietaisų sprogstamųjų medžiagų paketas

Mėnulio pasyvusis seismometras PSE.

Labai jautrių keturių daviklių pagalba registruojamos Mėnulio paviršiaus vibracijos, laisvieji virpesiai ir potvynių – atoslūgių reiškiniai Mėnulio plutoje. Trys tarpusavyje statmeni jutikliai registruoja ilgo periodo virpesius (periodas nuo 0,5 s iki 250 s) o ketvirtasis jutiklis – trumpo periodo vertikalius svyravimus (periodas nuo 0,05 s iki 20 s). Šiluminis apvalkalas apsaugo jautrius prietaiso elementus nuo temperatūros svyravimų Mėnulio paros metu. Prietaiso skersmuo 1,5 m.

ALSEP/PSE CPLEE CPLEE/ALSEP/MET

Tolimesnis objektas – mokslinių prietaisų komplekto ALSEP telemetrinės aparatūros blokas

Jis perduoda telemetrinę informaciją spiraline antena. Ji privalo būti tiksliai nukreipta į antžemines radijo stotis, kad būtų galima užmegsti abipusį radijo ryšį su Žeme, norint perduoti gautus duomenis ir priimti komandas, valdančias prietaisų darbą. Bet kuris telemetrijos blokas Mėnulyje per parą gali perduoti iki 9 milijonų mokslinių prietaisų parodymų.

Nuotraukos pirmame plane astronauto šešėlis ir radioizotopų energijos įrenginys SNAP-27. Jo kuras – radioaktyvus plutonis ALSEP elektros energijos šaltinis. Eksploatacijos pradžioje įrenginio elektrinė galia 74 W, ji po truputį mažėja. Galios pakanka prietaisų darbui ir informacijos perdavimui keliems metams.

CCIG – matuoja energiją ir masę teigiamų jonų, susidarančių jonizuojantis Mėnulio paviršiaus dujoms dėl Saulės vėjo ir ultravioletinių spindulių

1971 vasario 5 d. – MET vėžės paviršiuje, toliau – modulis Antares

Antrasis išsilaipinimas

Astronautai į gruntą įstatė storą vamzdį ir vaikščiodami nepasiklys. Horizonte matomas Mėnulio modulis Mėnulio panorama Mėnulio modulio pilotas E. Mitchell vaikšto Mėnulio panorama Astronautas E. Mitchell Rankomis stumiami ratukai su moksliniais prietaisai ir Mėnulio grunto pavyzdžiais Uolėtas Mėnulio vietovaizdis Gnomonas – vertikalus stiebas, pagal kurio šešėlį nustatoma vietos vidurdienio momentas ir dienovidžio kryptis. Žemėje naudojamas kaip Saulės laikrodis Mėnulio modulio ekipažo kabina, šalia jos – Žemės pjautuvėlis Saulės vėjo gaudyklė Astronautas A. Shepard ranka traukia vežimėlį Horizonte Mėnulio modulis Mažyčiai krateriai ir uolos Ranka traukiamų Mėnulio ratukų vėžė su astronauto batų atspaudais išliks paviršiuje kelis milijonus metų  Šviesios spalvos akmuo. Astronautų maršruto stotis C1 Akmenys Stambios uolos Dideli akmenys. Ant vieno – geologo plaktukas ir maišelis smulkioms uolienomsDideli akmenys Astronautai sugrįžo iš žygio. Modulio nuotrauka iš astronautų sustojimo H. Kairėje – A. Shepard Po antrojo išsilaipinimo. Vaizdas iš modulio ekipažo kabinos. Suraskite golfo lazdą ir kamuoliuką (su jais žaidė A. Shepard)

Prieš startą. Pro iliuminatorių tolumoje matyti kompleksas ALSEP, o kairėje prie modulio – išmestos dvi astronautų gyvybės užtikrinimo sistemos kuprines su vandens bei oro atsargomis ir ryšio su Žeme įranga.

Šiukšlės

Jas astronautai nešiojosi ant pečių. Prieš startą į Žemę, šios kuprinės išmetamos, o astronautai būna apsirengę skafandrais, juos hermetina ir prijungia prie Mėnulio kabinos oro tiekimo sistemos, išhermetina ekipažo kabiną, atidaro išėjimo ant Mėnulio paviršiaus duris, pro jas išmeta nereikalingus daiktus, uždaro ekipažo kabinos duris ir kabiną pripildo deguonimi. Taip sumažinama ekipažo kabinos masė ir jai su dviemis astronautais pakilti į dirbtinio Mėnulio palydovo orbitą, kur jų laukia komandinis kosminio laivo modulis Kitty Hawk, reikia mažiau kuro.

TV kamera atsukta į Mėnulio modulį – filmuojamas antrasis išlipimas ant Mėnulio paviršiaus ir jų sugrįžimas

Startavusi nuo paviršiaus Mėnulio modulio ekipažo kabina 1971 vasario 6 d. 20:35:40 pasauliniu laiku susijungė su kosminio laivo komandiniu moduliu.

Prieš startą iš Mėnulio vaizdas pro iliuminatorių. Gerai matomi rankiniai ratukai Startas iš Mėnulio paviršiaus. Akimirkos vaizdas per iliuminatorių

Pakilusius nuo Mėnulio paviršiaus pasitinka komandinis modulis Kitty Hawk

Nusileidimas

Skrydžio trukmė 9 paros 1 min 58 s. Kosminio laivo komandinio modulio ekipažo kabina nusileido į vandenį vasario 9 d. 21 val. 5 min. pasauliniu laiku. Nusileidimo vietos koordinatės: 27º 1″ S 172º 39″ W.

Laivo komandinio modulio ekipažo kabinos nusileidimas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje

Ekipažo kabina su astronautais sėkmingai plūduriuoja Atlante, netrukus juos išgriebs lėktuvnešio New Orlean įgula Apollo 14 mission

Prasideda Apollo-14 astronautų išlaipinimo iš pagrindinio modulio ekipažo kabinos operacija

Gelbėjimas

Lėktuvnešio New Orlean narai – gelbėtojai sraigtasparniu skrieja prie nusileidusios ir ant automatiškai išsipūtusių oro pagalvių plūduriuojančios ekipažo kabinos. Sraigtasparniui priartėjus ir neaukštai pakibus virs vandens paviršiaus, narai – gelbėtojai iš jo šoka į vandenį ir, dezinfekavę ekipažo kabinos išorę, prie jos prikabina ir išpučia dvi gekbėjimo valtis, iš kurių astronautai bus pakelti į tą patį sraigtasparnį.

Tada narai – gelbėtojai atidaro ekipažo kabinos duris ir į ją įmeta 3 specialias kaukes, kurios apsaugo astronautų nosį ir gerklę nuo aplinkos, kad jie neužkrėstų aplinkinių Žemėje nežinomais virusais. Nusirengę skafandrus ir užsidėję apsaugines kaukes astronautai iškeliami iš ekipažo kabinos į vieną iš dviejų pripučiamų valčių.

Astronautas E. Mitchel išlipa iš kabinos. Jam padeda gelbėtojų komandos narys Apollo 14 mission

Abu astronautai gelbėjimo valtyje

Apollo 14 mission

Kosminio laivo Apollo-14 ekipažas sėdi vienoje iš dviejų pripučiamų valčių. Naras  gelbėtojas uždaro ekipažo kabinos duris Apollo 14 mission

Astronautas St. Roosa keliamas į sraigtasparnį Apollo 14 mission

Astronautai krėslu keliami iš valties į sraigtasparnį ir skraidinami į lėktuvnešį New Orlean Apollo 14 mission

Astronautai, prieš patenkant į mobilią karantino patalpą, su specialiomis kaukėmis.

Karantinas

Priemonių tikslas – apsaugoti Žemės gyventojus nuo galimų naujų bakterijų. Tai paskutinis skrydis, po kurio astronautai praėjo karantiną.

Apollo 14 mission

Misijos astronautai uždaryti mobilioje karantino patalpoje, kuri astronautus priėmė lėktuvnešyje 1971 vasario 9 d. Susitikimas su korespondentais ir lėktuvnešio komanda Apollo 14 mission

1971 vasario 12 d. Ellington karinių oro pajėgų bazėje astronautus aplankė jų šeimos Apollo 14 mission

1971 vasario 18 d. astronautai E. Mitchell ir A. Shepard apžiūri atskraidintus Mėnulio grunto pavyzdžius Apollo 14 mission 1971 kovo 2 d. Apollo-14 vadas A. B. Shepard atstovų Palatai pasakoja apie skrydžio esminius momentus ir ekipažui paskirtos užduoties atlikimą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal