1966 metais, po S. Koroliov mirties, jį pakeitė V. Mišin. S. Koroliov vėliau buvo įvardintas Sovietų kosmonautikos galva, o V. Mišin – tik rankos.
1967 metais teko išmėginti naujos konstrukcijos raketą su nauju erdvėlaiviu Sojuz. Jis nebuvo užbaigtas: iš 7 testinių skrydžių, 2 sykius nesuveikė parašiutų sistema, minkštai nuleidžianti erdvėlaivį į Žemę. Ir kitos erdvėlaivio sistemos buvo nebaigtos. Dvejus metus nebuvo skrydžių, politikai spaudė, artėjo Gegužės 1-oji ir V. Mišin sutiko rizikuoti.
Paleidus Sojuz 1, po paros turėjo startuoti Sojuz 2 su trimis kosmonautais, kurie orbitoje pereitų iš vieno erdvėlaivio į kitą ir nusileistų Žemėn.
Po katastrofos tapo žinoma, jog V. Komarov ir kiti žmonės žinojo apie didžiulę erdvėlaivio Sojuz 1 skrydžio riziką. V. Komarov sutiko skristi, kitaip būtų skridęs jo dubleris J. Gagarin, o pirmajam kosmonautui buvo uždrausta kilti į kosmosą ir skraidyti lėktuvais.
1967 balandžio 23 dieną sėkmingai startavo raketa su erdvėlaiviu Sojuz 1. Galite išklausyti V. Komarov balso įrašą iš skrydžio.
Pilotas – pirmasykį Žemėje į antrą kosminį skrydį pakilęs kosmonautas V. Komarov. Skrydis normalus, V. Komarov puikiai atlieka numatytus erdvėlaivio testus, tik…neišsiskleidžia viena Saulės baterija ir po kurio laiko pradeda trūkti energijos, o erdvėlaivis skrieja šiek tiek kitaip nei numatytą suartėjimo su erdvėlaiviu Sojuz 2 protokole. Apie erdvėlaivio Sojuz 2 paleidimą ir suartėjimą teko pamiršti, o Žemėje, skrydžių valdymo centre sprendžiama ką gi daryti?
Leidžiamės. Vėl bėdos: sutrinka automatinė sistema, įvedanti erdvėlaivį į viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius. V. Komarov erdvėlaivį orientuoja rankiniu būdu ir tai atlieka puikiai. Prasideda nusileidimas, tik tai balistinis nusileidimas, su didžiulėmis perkrovomis ir erdvėlaivis teškiasi į Žemę 500 km/val. greičiu.
Kosmonautas buvo gyvas iki smūgio į Žemę, tik kontrolės centras kosmonauto žodžių įrašinėti negalėjo, nors, matyt, V. Komarov paskutinėmis gyvenimo sekundėmis įsiutęs keikė inžinierius už jų klaidas. Išsitėškęs erdvėlaivis užsidegė. Skrydžo trukmė – 1 para 2 valandos 48 minutės.
Vėliau paaiškėjo tai, kas buvo žinoma iš anksto: parašiutų sistema. Mažojo parašiuto, išskleidžiančio pagrindinį parašiutą, stropai susipynė ir pagrindinis parašiutas (jo stropuose buvo ir radijo antenos, tik jos neveikė, neišsiskleidus parašiutui) liko konteineryje ir neišsiskleidė. Tai buvo vieša informacija, o realybė buvo šiek tiek kitokia. Parašiuto konteineris buvo per mažas. Žemėje, kišdami į konteinerį kišdami parašiutą, jį kalte įkalė. Konteineris balistinio nusileidimo metu nuo karščio aptirpo, išsiskyrė dervos ir sulipdė pagrindinį parašiutą.
Išankstiniai parašiutinės sistemos bandymai to neatskleidė: mat imituodavo ne balistinį, o normalų erdvėlaivio Sojuz nuleidžiamosios kapsulės nusileidimą.