NASA viltys
Apollo 1 astronautų žūtis vos nepalaidojo NASA vilčių pasiekti Mėnulį iki dešimtmečio pabaigos.
Apollo 1 įgula: (iš kairės) Virgil „Gus” Grissom, Edward H. White II, Roger B. Chaffee
Apollo 1 įgula: (iš kairės) Edward H. White II, Virgil „Gus” Grissom ir Roger B. Chaffee
Apollo programos vykdymo metu skrydžiuose nežuvo astronautai, tačiau Žemėje eksperimentų metu įvyko tragiškas įvykis. Apollo 1 astronautus Gus Grissom, Edward White II ir Roger Chaffee pražudė, kaip iš pradžių manyta, nepavojingas valdymo modulio eksperimentas 1967 sausio 27 dieną. Kabinoje dėl kibirkšties prasidėjusio gaisro metu užduso, o vėliau sudegė trys astronautai.
Apollo 1 komandinis modulis po gaisro
Tyrėjai nustatė, kad tragedija įvyko dėl kelių klaidų: kabinoje buvo naudojamas grynas deguonis, degūs „Velcro“ diržai ir įgulą įkalinęs į vidų atsidarantis liukas. Prieš bandymą trys astronautai pasidalino savo abejonėmis dėl kabinos saugumo ir nusifotografavo, tarsi melsdamiesi, prie erdvėlaivio modelio.
Po Mėnulio nuleidžiamojo modulio testų, 1967 metų vasario 27 dieną NASA paruošė 213 puslapių saugumo instrukciją. Joje buvo visko labai daug, išskyrus gaisro atvejus. Pagal projektą, Apollo erdvėlaivio kabina buvo užpildyta grynu 1,14 kg/cm2 slėgio deguonimi (esant net mažesniam, 0.35 atmosferų slėgiui, grynas deguonis labai gerai palaiko degimą, eksperimento metu slėgis buvo per 1 atmosferą) ir gaisro atveju, ugnies plitimas yra neišvengiamas.
Dėl gryno deguonies panaudojimo kvėpavimui, jo slėgis buvo sumažintas, o erdvėlaivio hermetiška konstrukcija buvo lengvesnė. Astronautų gyvybės užtikrinimo sistema buvo paprastesnė ir lengvesnė, o pasiruošimas išeiti į atvirą kosminę erdvę tapdavo trumpesnis ir paprastesnis. NASA jau turėjo gryno deguonies panaudojimo astronautų kvėpavimui praktiką iš pilotuojamų skrydžių Mercury ir Gemini programose.
Apollo 1 liukas
Apie tokį atvejį nebuvo pagalvota. Eksperimentų metu kilo gaisras, gelbėtojai pripuolę prie liuko, iškart atšoko. Liukas buvo pernelyg karštas. Atvėrus kabiną, 2 nariai iš 27 startinės komandos narių apsinuodijo smalkėmis. Liuką atvėrė tik po 5 minučių. Trys astronautai sudegė. Komisija nustatė, jog astronautai žuvo dėl apsinuodijimo degimo produktais po 14 sekundžių nuo gaisro pradžios.
NASA sprendimai
NASA vidaus priežiūros tarnyba 1967 balandžio 5 d. paskelbė 10 suvestinę ataskaitą. „Nors valdyba negalėjo įtikinamai nustatyti konkrečių „Apollo 204“ gaisro priežasčių, ji nustatė nelaimę sukėlusias sąlygas: uždara kabina, kurioje, esant slėgiui, naudojama deguonies atmosfera; didelis degių medžiagų kiekis kabinoje; pažeidžiama elektros instaliacija; pažeidžiamas aušinimo vamzdynas su degiu ir ėsdinančiu aušinimo skysčiu; nepakankamos sąlygos ekipažui išsigelbėti; nepakankamas gelbėjimo ar medicininės pagalbos tarnybų pasiruošimas.
Išsiaiškinusi sąlygas, dėl kurių kilo nelaimė, valdyba iškėlė klausimą apie tokių sąlygų atsiradimą. Atidžiai išnagrinėjusi šį klausimą, valdyba daro išvadą, kad, susitelkusi ties daugeliu sunkių kelionių kosmose problemų, „Apollo“ komanda nesugebėjo skirti pakankamai dėmesio tam tikriems kasdieniškiems, bet ne mažiau svarbiems ekipažo saugumo klausimams. Valdybos tyrimas atskleidė daugybę projektavimo ir inžinerijos, gamybos ir kokybės kontrolės trūkumų”.
Po šio incidento buvo vykdomas ir kongreso tyrimas, dėl kurio galėjo būti nutraukta visa Apollo programa. Galų gale buvo nuspręsta padaryti tam tikrus procedūrų bei technologinius pakeitimus, pagerinusius ateities misijų sėkmės tikimybę. „Daugelio žmonių manymu, jeigu nebūtų to gaisro, tai nebūtume sėkmingai pasiekę Mėnulio“, – sakė J. Hansen. Tyrimų metu paaiškėjo, jog Apollo komandinio modulio gamintojas North American Aviation (Mercury bei Gemini erdvėlaivius gamino McDonnell kompanija) nerekomendavo atlikti testų, esant padidintam deguonies slėgiui modulio viduje. NASA tokius bandymus atliko su Mercury bei su Gemini erdvėlaiviais, tas pats buvo atliekama su Apollo erdvėlaiviu.
Apollo 1 ir NASA vėluoja
Apollo 1 tragiškas įvykis sustabdė Apollo programos vykdymą maždaug pusantrų metų. Erdvėlaivio konstrukcijoje buvo rasta 1400 įvairių taisytinų dalykų. Tai kaštavo ~ 15 mln USD (1967 metų kainomis).
Siekiant išvengti katastrofos pasikartojimo, buvo imtasi šių priemonių: atmosfera erdvėlaivyje (starto metu) buvo pakeista į 60 % deguonies ir 40 % azoto; Erdvėlaivio liukas buvo pakeistas (atsidarantis į išorę); visos degios medžiagos buvo pakeistos nedegiosiomis. Neilonas buvo pakeistas stiklo pluošto audiniu; laidai buvo padengti nedegia teflono izoliacija; pašalintos 1407 elektros instaliacijos problemos.
Apollo 1 pavadinimas buvo suteiktas jau po katastrofos. Erdvėlaivis Apollo arba CSM-012 turėjo kilti 1967 vasarį ar kovą raketa Saturn 1B arba AS-204.