EKA – Europos Kosmoso Agentūra, jos įkūrimo istorija nuo Antrojo Pasaulio karo iki XX amžiaus
Po II-ojo pasaulinio karo žymiausieji Vakarų Europos mokslininkai dirbo JAV arba Sovietų Sąjungoje. 1957 pabaigoje, po pasaulio patirto pirmojo sato sukelto, Vakarų Europos mokslininkai Edoardo Amaldi ir Pierre Auger pradeda diskusijas apie žemyno pastangų vienijimą kosmoso tyrimų srityje. Diskusijose dalyvauja 8 valstybių mokslininkai.
1964 metų kovo 20 dieną 10 Vakarų Europos valstybių (narės steigėjos – Belgija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlanai, Ispanija, Švedija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė) CERN pavyzdžiu įkūrė Europos Kosmoso tyrimų orgnazaciją (European Space Research Organisation – ESRO) ir nuo 1968 iki 1972 metų, naudodami JAV raketas, paleido 7 tyrimo palydovus. Atskirai buvo įkurta ir Europos Paleidimų Plėtojimo Organizacija (European Launch Development Organization – ELDO).
1975 metais narės steigėjos sujungia ESRO ir ELDO į Europos Kosmoso Agentūrą arba EKA (European Space Agency – ESA).
2016 metų pavasarį EKA priklausė šios šalys: Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Vengrija, Vokietija. Dar 5 Europos valstybės – Bulgarija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Slovėnija – yra pasirašiusios EBVS (Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas) ir ESA narėmis taps artimiausiais metais.
EBVS dokumentas
Informuojame, kad 2014 spalio 7 Paryžiuje pasirašytas Respublikos Vyriausybės ir Europos kosmoso agentūros Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas, ratifikuotas Lietuvos Respublikos 2015 birželio 4 įstatymu Nr. XII-1753, skelbtas Teisės aktų registre 2015 m. liepos 22 d., i. k. 2015-11554, įsigaliojo 2015 m. rugsėjo 28 d.
Dar 5 valstybės yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį, tai Izraelis, Kipras, Malta, Turkija ir Ukraina.
EKA tikrieji nariai (22 valstybės) ir būsimieji nariai (5 valstybės)
Pagrindiniai EKA projektai: Ariane – raketų šeimos kūrimas ir eksploatavimas, SpaceLab – daugkartinio naudojimo kosminė laboratorija (naudojama tik su Space Shuttle kosminiu keltu), Columbus – TKS modulis (pradžioje sumanytas kaip savarankiška kosminė stotis), ATV – automatinis krovininis laivas, Giotto – Halio kometos tyrimo erdvėlaivis, Huygens – Cassini – Saturno tyrimo erdvėlaivis (kartu su NASA), SMART-1 – Mėnulio tyrimo erdvėlaivis, Rosetta – 67P/Churyumov–Gerasimenko kometos tyrimo erdvėlaivis, Mars Express – Marso tyrimo erdvėlaivis, Venus Express – Veneros tyrimo erdvėlaivis, BepiColombo – būsimas Merkurijaus tyrimo erdvėlaivis (kartu su JAXA), Darwin – kosminis infraraudonasis teleskopas, Gaia – žvaigždžių tyrimo teleskopas, Metop – meteorologiniai palydovai, Galilejo – palydovinio ryšio navigacinė sistema, Hermes – daugkartinio naudojimo erdvėlaivis (uždarytas projektas), YES ir YES2 – jaunų inžinierių palydovai, Vega – Rusijos raketa, naudojama Kuru kosmodrome. Projektų būta ir daugiau, kai kurie jų jau uždaryti.
EKA būstinė yra įsikūrusi Paryžiuje.
EKA būstinė Paryžiuje
Kiti EKA padaliniai:
Europos Kosmoso Tyrimų ir Technologijų centras (European Space Research and Technology Centre – ESTEC), Noordwijke, Nyderlanduose
Europos Kosmoso Operacijų centras (European Space Operations Centre – ESOC) Darmštadte, Vokietijoje
Žemės stebėjimo centras (ESA centre for Earth Observation – ESRIN) Frascati, netoli Romos
Europos Astronautų centras (European Astronauts Centre – EAC) Cologne, Vokietijoje
Europos Kosmoso Astronomijos centras (European Space Astronomy Centre – ESAC) Madride, Ispanijoje
Gajanos Kosminis centras (Guiana Space Centre – CSG) Kuru, Prancūzijos Gajanoje
Europos kosmoso saugumo ir švietimo centras (European space Security and Education Centre – ESEC) Redu, Belgijoje
Kosmoso Operacijų ir Telekomunikacijų centras (European Centre for Space Applications and Telecommunications – ECSAT), Harwell, Oksfordširde, Jungtinėje Karalystėje
ESA taipogi turi Žemės stebėjimo stočių įvairiose pasaulio dalyse.
ESA didžiausią dėmesį skiria Žemės stebėjimo programoms ir naudingojo krovinio iškėlimo į orbitą apie Žemę sistemoms. 2016 metais biudžetas yra 5.25 mlrd €.
ESA 2016 metų biudžetas pagal kryptis