Indija „kosminio kelio“ paieškas pradėjo 1962 m., kai Atominės Energijos Departamentas (DAE) įkurė Indijos kosminių tyrimų nacionalinį komitetą (INCOSPAR). Pradiniai tikslai: meteorologiniai ir atmosferiniai tyrimai, panaudojant skysto kuro variklių zondavimo raketas. Kosmoso tyrimai plečiami ir 1969 m. rugpjūčio 15 d. gimsta Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO). Jos veiklą toliau kuruoja DAE. 1972 metais prasideda modernesnis ir ambicingesnis kosminės programos etapas, o ISRO ima kuruoti kosmoso departamentas (DOS).
1975 m. balandžio 19 dieną ISRO su Sovietų Sąjungos pagalba (Intercosmos programa) paleidžia 360 kg pirmąjį DŽP Aryabhatta.
1979 metais paleidžiamas pirmasis eksperimentinis Indijos Žemės stebėjimo palydovas Bhaskara-1. Abiejų palydovų sėkmė buvo paskatinimas tęsti savarankišką Indijos kosmoso programą. Bandymas nebuvo sėkmingas. Tiesa, bendradarbiavimo su Sovietų Sąjunga kuriant leidžiant DŽP, atsisakyta.
1980 metais, liepos 18 dieną iš Šarikotos paleidimo centro savos gamybos raketa SLV-3 sėkmingai iškeliamas DŽP Rohini 1. Pirmasis šios klasės palydovo paleidimas 1979 metų rugpjūčio 10 dieną buvo nesėkmingas: palydovas į numatytą orbitą “neįkopė”.
1983 metų rugpjūtyje raketa SLV-3 sėkmingai iškeltas televizijos retransliacinis palydovas Rohini 3 sukelia Indijos gyventojų susižavėjimą: TV laidas Indijoje galėjo matyti 70 % gyventojų. Iki Rohini 3 vos 20 % indų džiaugėsi TV laidomis.
1984 metais Indija su Sovietų Sąjungos erdvėlaiviu Sojuz-T11 į kosmosą išskraidina ir savo šalies kosmonautą Rakesh Sharma.
Iki XX a. pabaigos Indija sukūrė ir sėkmingai leido savo palydovus raketomis SLV, ASLV, GSLV, PSLV. 1999 metais sėkminagi paleidusi kitų šalių palydovus – Korejos palydovas KITSAT-3 ir Vokietijos DLR-TUBSAT – ISRO įsiveržia į komercinių paslaugų tiekimo sritį.
Aplink Venera skriejancio Japonijos kosminio zondo daryta nuotrauka atskleidzia nauju detaliu apie paslaptingos planetos gyvenima.