Kosminės programos » JAV » Space Shuttle » STS 124

STS 124

2008 gegužės 29 dieną erdvėlaivio Discovery, skriesiančio pagal STS-124 programą,  ekipažas atvyko į Kenedžio kosminį centrą Kanaveralo iškyšulyje Floridos valstijoje. Kosminiame centre astronautai praeis baigiamąjį medicininį patikrinimą ir atliks priešstartines treniruotes.

2008 gegužės 30 diena. Likus 43 valandoms iki numatyto Discovery starto pagal STS-124 programą, pradėta atbulinė laiko atskaita. Startas numatytas naktį ir gegužės 31 dienos į birželio 1 dieną. Remiantis meteorologų pranešimais, gero oro tikimybė starto metu lygi 0,8. Kartu su septynias astronautais į TKS keliauja ir Buzz Lightayer. Tai Volto Disnėjaus populiaraus filmo „Žaislų pasaulis“, pasirodžiusio 1995 metais kino teatruose, herojus. Šis herojus Tarptautinėje kosminėje stotyje praleis keletą mėnesių ir bus panaudotas šviečiamosiose matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų programose. Šias programas kosminės stoties ekipažas atliks kartu su JAV mokytojais ir mokiniais.

2008 gegužės 31 diena. NASA specialistai pradėjo degalus pilti į Discovery pakabinamą kuro baką. Į jį bus pripumpuota beveik du milijonai litrų kuro. Discovery startas numatytas 2008-06-01 01:02 Lietuvos laiku. Likus 3 valandoms 30 minučių iki starto, į starto aikštelę 39A atvyko 7 astronautų įgula, pradėjo įsikurti laive ir ruoštis startui.

2008 birželio 1 diena. 1:02:12 Lietuvos laiku iš Kenedžio kosminio centro Kanaveralo iškyšulyje Floridoje startavo Discovery. Starto kompleksas 39A. Jo koordinatės 28,6083N; 80,6041E. Tai septyniasdešimtas skrydis iš šios starto aikštelės. Discovery į starto aikštelę atvežtas ant starto platformos MPL-3. Starto platformą į starto aikštelę nedideliu greičiu atgabeno 4 vikšriniai transporteriai. Tai 123 šatlo skrydis, skrydžio programa STS-124 skrydis ISS-1J]; išorinis pakabinamas kuro bakas ET-128; kietojo kuro greitintuvai – komplektas BI – 134 su varikliais RSRM-102. Tai 31 Discovery (OV-103) skrydis. Jo varikliai SSME1 Nr.2051, SSME2 Nr.2048, SSME3 Nr.2058. Borto programinės įrangos versija OI-32.

Skrydžio STS-124 emblema

Planuojama skrydžio trukmė – 14 parų.

Erdvėlaivio ekipažas:

Nyberg Karen Lujean, JAV, 1 – asis specialistas (1 – asis skrydis), Garan Ronald John, JAV, 2 – asis specialistas/ 2 – asis darbų kosmose specialistas (1 – asis skrydis), Kelly Mark Edward, JAV,  laivo vadas (3 – asis skrydis)

Ham Kenneth Todd, JAV, pilotas (1- asis skrydis),  Fossum Michael Edward , JAV, 3 – asis specialistas/1 – asis darbų kosmose specialistas (2 – asis skrydis į kosmosą), Hoshide Akihiko, Japonija, 4 – asis specialistas/ (1 – asis skrydis)

Chamitoff Gregory Errol (dešinėje), JAV, 5 – asis specialistas/TKS 17 – osios pagrindinės ekspedicijos 2 – asis borto inžinierius (1 – asis   skrydis)

STS-124 ekipažas išvyksta į starto aikštelę

    

STS-124 starto akimirkos

Atsiskyrė laivo pagrindinių variklių kuro bakas

Skrydžio programoje numatyta: nugabenti į TKS Japonijos mokslinio – tiriamojo modulio Kibo pagrindinę hermetišką sekciją PM ir manipuliatorių JEMRMS; pakeisti kosminės stoties antrąjį borto inžinierių; į Tarptautinę kosminę stotį nugabenti naujos įrangos ir kasdienio poreikio medžiagų; atlikti kosminės stoties išorėje Kibo modulio atvežtų elementų sumontavimo darbus.

  STS-124 skrydžio akimirkos iki susijungiant su TKS

2008 birželio 1 diena. Astronautas Mark Kelly, STS-124 vadas

2008 gegužės 31 diena. Praėjo nedaug laiko nuo pakilimo momento, misijos pilotas Ken Ham dar nespėjo nusirengti skafandro

2008 birželio 1 diena. Astronautė Karen Nyberg, misijos specialistė

2008 birželio 1 diena. NASA astronautas Greg Chamitoff (kairėje) ir JAXA astronautas Akihiko Hoshide

 2008 birželio 1 diena. Astronautai Ron Garan it Mike Fossum

2008 birželio 1 diena. Astronautė Karen Nyberg, skrydžio STS-124 specialistė, treniruojasi veloergometru

2008 birželio 1 diena. Astronautas Ken Ham, skrydžio pilotas

2008 birželio 1 diena. Japonijos kosmoso tyrimo agentūros (JAXA) astronautas Akihiko Hoshide (kairėje) ir NASA astronautas Mike Fossum

2008 birželio 1 diena. Pirmame nuotraukos plane astronautai pilotas Ken Ham, skrydžio specialistai Karen Nyberg, Mike Fossum, vadas Mark Kelly. Antrame plane – astronautai Greg Chamitoff ir Ron Garan. Jie abu yra skrydžio programos specialistai. Nuotraukoje nėra tik Japonijos kosmoso tyrimo agentūros (JAXA) astronauto Akihiko Hoshide

2008 metų birželio 1 diena

Sugedo šatlo kairiojo variklio traukos kontrolės atsarginė sistema. Šis gedimas neturėjo įtakos tolimesniam šatlo skrydžiui, kadangi pagrindinė sistema dirba puikiai. NASA specialistai mano, kad gedimas susijęs su elektronika. Skrydžio vadovai nustato įvykio priežastis.

2008 metų birželio 2 diena

Discovery ekipažas nusiuntė į skrydžių valdymo centrą termoizoliacinio sluoksnio nuotraukas. Termoizoliacinis sluoksnis nufotografuotas specialia kamera, sumontuota ant šatlo manipuliatoriaus. Dar anksti kalbėti apie Discovery termoizoliacinio sluoksnio tyrinėjimų rezultatus.

Šatlo termoizoliacinio sluoksnio tyrinėjimai specialia kamera pirmą skrydžio parą jau įprasta skrydžio praktika. Termoizoliacinio sluoksnio pažeidimai starto metu atitrūkusiais nuo išorinio kuro bako terminės izoliacijos putų gabalais gali turėti erdvėlaivio katastrofą sukeliančių priežasčių. Būtent dėl tokio pažeidimo 2003 metų vasario 1 dieną įskriejęs į tankiuosius atmosferos sluoksnius grįžimo į Žemę metu subyrėjo šatlas Columbia.

2008 metų birželio 2 diena

22:03 Lietuvos laiku Discovery susijungė su TKS. Erdvėlaivis prisijungė prie modulio Harmony pritaisyto hermetiško adapterio PMA-2. Discovery 200 metrų atstumu prieš susijungdamas apskrido TKS. Tuo metu kosminės stoties ekipažas fotografavo erdvėlaivio termoizoliaciją.

 2008 metų birželio 3 diena

Discovery starto metu buvo rimtai pažeista Kanaveralo iškyšulyje esančio NASA Kenedžio kosminio centro starto aikštelė Nr. 39A. Pats šatlas starto metu nenukentėjo. Erdvėlaivio paleidimo metu pažeista starto aikštelės liepsną nukreipiančio kanalo plytinė siena. Apie starto aikštelę daug išsibarsčiusių jos konstrukcijos nuolaužų.Dabar specialistams būtina nustatyti starto aikštelės pažeidimo laipsnį. Starto aikštelės pažeidimas gali nukelti į tolimesnį laiką šatlo Atlantis startą su Hablo kosminio teleskopo remonto specialistų grupe. Šatlo Atlantis startas numatytas šių metų spalio mėnesį.

2008 metų birželio 4 diena

Pirmasis išėjimas į atvirąjį kosmosą. Discovery ekipažo nariai Michael Fossum ir Ronald Garan išėjo į atvirąjį kosmosą ir Japonijos mokslinio – tiriamojo modulio Kibo atgabentą antrąją sekciją pernešė iš Discovery krovinių skyriaus į nuolatinę vietą Tarptautinės kosminės stoties sudėtyje. Iš kosminės stoties patalpų astronautai išėjo į atvirą kosminę erdvę 06-03  20:22 Lietuvos laiku ir sugrįžo atgal 06-04  03:10 Lietuvos laiku. Atviroje kosminėje erdvėje buvo  6 h 48 min.

Kiti du šio išėjimo į atvirą kosminę erdvę tikslai: 1. Discovery manipuliatoriaus sumontavimas. Jis buvo išmontuotas per praėjusį Discovery skrydį (misija STS-120) praeitų metų spalio mėnesį ir pritvirtintas prie Tarptautinės kosminės stoties. Manipuliatorius išmontuotas dėl vietos stokos Discovery krovinių skyriuje. Reikėjo mksimaliai atlaisvinti vietą, nes Kibo laboratorijos antrasis (didžiausias) modulis užima daug vietos šatlo krovinių skyriuje. 2. Saulės elementų baterijos plokštės sukiojimosi mechanizmo remontas. Astronautai išbandė keletą būdų, kaip išvalyti saulės elementų baterijų plokščių sukiojimosi mechanizmus nuo užsiteršimo.

Kitas išėjimas į kosminę erdvę numatytas birželio 5 dieną.

Astronautai Michael Fossum ir Ronald Garan išėjo į atvirą kosminę erdvę

Pirmasis išėjimas į atvirą kosminę erdvę. Astronautas Mike Fossum – pirmasis darbų atvirame kosmose specialistas. Jo skafandro šalme atsispindi įvairūs TKS elementai, Žemės horizontas ir astronautas Ron Garan

Pirmasis išėjimas į atvirą kosminę erdvę. Astronautas Ron Garan – antrasis darbų atvirame kosmose specialistas

2008 birželio 2 diena. Japonijos modulio Kibo antroji sekcija dar Discovery krovinių skyriuje.

2008 metų birželio 5

TKS ekipažas ir Discovery ekipažas oficialiai atidarė Japonijos modulį – mokslinę laboratoriją Kibo. Ji tapo Tarptautinės kosminės stoties dalimi. Pirmasis į laboratoriją įplaukė Japonijos astronautas Hoshide Akihiko. Šiandien mokslinė laboratorija tuščia, be mokslinės aparatūros. Tik dabar mokslininkų svajonės po truputį pradeda tapti realiomis. Jau šios vasaros pradžioje laboratorijoje prasidės mokslinės aparatūros montavimas, o rugpjūčio mėnesį – pirmieji eksperimentai. Keletas sakinių apie vieną iš būsimų eksperimentų.

Afrikos naguotos varlės taps vienu iš pirmųjų tyrimų serijos objektų Japonijos mokslinėje laboratorijoje Kibo. Tyrimai su varlėmis prasidės šių metų rugpjūčio mėnesį. Bus auginamos šios rūšies varlių ląstelės. Labai dažnai mokslininkai šių varlių ląsteles naudoja laboratoriniuose eksperimentuose nesvarumo sąlygomis. Kibo laboratorijoje bus paleistas specialus įrenginys, kurio pagalba specialistai augins ląsteles. Eksperimentų metu kosminėje laboratorijoje bus fiksuojami įvykstantys ląstelės medžiagoje genetiniai pasikeitimai. Gauti rezultatai bus sulyginti su analogiškų eksperimentų, atliktų Žemės sąlygomis, rezultatais. Tai leis Japonijos mokslininkams geriau išsiaiškinti gyvų organizmų evoliucinio vystymosi teoriją. Tyrinėtojai taip pat nusiteikę Kibo laboratorijoje atlikti kompleksinius fizikinių ir cheminių skysčių savybių tyrinėjimus, apimančius sudėties pasikeitimo, takumo ir klampumo lyginamąją analizę, o taip pat skysčių temperatūrą kosmose ir Žemėje.

Birželio 5 dieną astronautai Michael Fossum ir Ronald Garan kosminės stoties išorėje ant modulio Kibo antrosios hermetiškos dalies, atgabentos šio skrydžio metu ir prijungtos prie TKS, sumontavo dvi pagalbines video kameras. Taip buvo pasiruošta būsimam modulio Kibo pilnam surinkimui. Fossum ir Garan atliko paruošiamuosius darbus, kad būtų galima sekančio išėjimo į atvirą kosminę erdvę metu pakeisti seną skysto azoto, naudojamo TKS konstrukcijos atšaldymui, talpyklą nauja. Astronautai atliko vieną neplanuotą papildomą užduotį – apžiūrėjo TKS blogai besisukiojantį saulės elementų baterijos plokštės sukimosi mechanizmą. Astronautai puikiai atliko visas jiems skirtas užduotis.

2008 metų birželio 6

Astronautai Michael Fossum ir Ronald Garan antrą kartą išėjo į atvirą kosminę erdvę 19:04 Lietuvos laiku. Astronautai į kosminės stoties patalpas sugrįžo po 7 valandų ir 11 minučių. Astronautui Michael Fossum tai penktasis išėjimas į atvirą kosminę erdvę, o astronautui Ronald Garan – antrasis.

2008 metų birželio 11

Discovery astronautai ir TKS ekipažas iš abiejų pusių uždarė tunelį, jungiantį erdvėlaivį ir TKS. Ekipažai ruošiasi atsijungimui. Erdvėlaivio atsijungimas nuo stoties numatytas birželio 11 dieną 15:42 Lietuvos laiku. Discovery nusileidimas numatytas birželio 14 dieną šeštadienį 19:15 Lietuvos laiku. Prieš uždarant tunelį, jungiantį abu kosminius aparatus, įvyko atsisveikinimo ceremonija. TKS vadas Sergej Volkov angliškai padėkojo Discovery ekipažui už kartu turiningai praleistas devynias dienas ir už puikius kosminės stoties montavimo darbus, atliktus atviroje kosminėje erdvėje. Gregory Errol tapo antruoju TKS 17 – osios pagrindinės ekspedicijos borto inžinieriumi. Jis pakeitė astronautą Garrett Reisman, kuris grįžta į Žemę su Discovery įgula. Garrett Reisman rusiškai padėkojo kosmonautams Sergejui Volkovui ir Olegui Kononenko už kūrybišką ir jaukų bendrą darbą, bendrą gyvenimą. Kosmonautą Sergejų Volkovą pavadino geru žmogumi, geru ir gabiu kosminės stoties vadu. Kosmonautui Olegas Kanonenko dėkojo už humoro jausmą kiekvienoje sudėtingesnėje situacijoje, ypač kai sugenda kosminės stoties įrenginiai ir juos tenka atgaivinti, ir priversti vėl tarnauti. Garrett Reisman pasidžiaugė, kad jam pasisekė supažindinti rusų kosmonautus su amerikiečių kultūra. Ekspedicijos metu laisvalaikiu jie žiūrėjo amerikiečių filmus ir klausėsi amerikietišką muziką. Kalbos pabaigoje Garrett Reisman palinkėjo Tarptautinės kosminės stoties ekipažui kūrybingo darbo. 15:42 Lietuvos laiku Discovery atsijungė nuo TKS. Pagal tradiciją ir skrydžio programos reikalavimą, Discovery apskriejo TKS ir ją astronautai nufotografavo iš visų pusių. Pasigrožėkime šiais TKS vaizdais.

Apskriejęs TKS, Discovery nuo jos atitolo ir pradėjo apie tris paras truksiantį autonominį skrydį.

Šį kartą NASA specialistų nebaugino Discovery galimybės saugiai nusileisti. Jo korpuso termoizoliacinė apsauga nebuvo pažeista. Skrydžių valdymo centras patvirtino šatlo pasiruošimą nusileisti numatytu laiku šeštadienį. 2008-06-14 18:10:12 Lietuvos laiku buvo įjungti erdvėlaivio varikliai jo skriejimo greičiui sumažinti. Varikliai dirbo 2 minutes 34 sekundes ir sumažino kosminio lėktuvo greitį tiek, kad jis pradėjo artėti prie Žemės. 19:15:19 Lietuvos laiku šatlo užpakaliniai ratai palietė Kanaveralo iškyšulyje esančio  Kenedžio kosminio centro nusileidimo taką RW15. 19:15:30 nusileidimo taką palietė priekinis kosminio lėktuvo ratas, o 19:16:19 Lietuvos laiku kosminis lėktuvas sustojo. Erdvėlaivis Discovery ir jo astronautų Mark Kelly, Kenneth Ham, Karen Nuberg, Ronald Garan, Michael Fossum, Akihiko Hoshide  skrydis truko 13 parų 18 valandų 13 minučių ir 7 sekundes, o Garrett Reisman skrydis truko 95 paras 8 valandas 47 minutes 5 sekundes.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.