Kosminės programos » JAV » Apollo » Apollo 8

Apollo 8

Apollo 8, NASA – pirmoji NASA pilotuojama misiją į orbitą apie Mėnulį

Pasiruošimas Apollo 8 misijai

Apollo 8 misija startavo 1968 gruodžio 21 d. 7 val. 51 min. Trijų pakopų Saturn V raketos startas su ekipažu Frank Borman, William A. Anders ir James A. Lovell Jr. buvo NASA pirmas pilotuojamas lėkis link Mėnulio. Skrydis iki Mėnulio truko 66 val. 16 min 21 s, erdvėlaivis (techninis ir komandinis moduliai, be Mėnulio modulio) į orbitą apie Mėnulį įskriejo gruodžio 24, Kūčių vakarą, ir orbitavo 20 val. 10 min 13 s. Per tą laiką 10 kartų apskriejo Mėnulį. Astronautai patikrino erdvėlaivio įrangos veikimą, pirmą sykį fotografavo Mėnulio paviršių iš arti (ypač tikėtinus nusileidimo rajonus), transliavo TV reportažus ir stebėjo navigacinius orientyrus.

Pavojingiausias misijos manevras buvo atgalinis startas į Žemę, nes sugedus techninio modulio varytuvui, ekipažas orbituotų apie Mėnulį ir parskristi negalėtų. Varytuvas veikė pavydėtinai gerai ir po 57 val. 23 min 32 s, gruodžio 27 komandinis modulis įskriejo į Žemės atmosferos tankiuosius sluoksnius ir netrukus nusileido Ramiajame vandenyne. Erdvėlaivis per 6 parų 3 val 42 s trukmės misiją nuskrido 933 419 km ir pasiekė du to meto rekordus: lėkė 11.04 km/s greičiu ir nuo Žemės buvo nutolęs 377 349 km.
Tai buvo pirmasis NASA erdvėlaivis, pargabenęs į Žemę fotojuostą iš Mėnulio orbitos. Sovietų Zond-5 tai padarė tų pačių metų rugsėjį.

Apollo 8 NASA, crew members

James A. Lovell Jr., William A. Anders ir Frank Borman ruošiantis Apollo 8 misijai 1968 lapkritį

Logo, Apollo 8 NASA, Borman, Anders, Lovell

Vėliau misijų logotipuose atsirado ir Apollo užrašas

Apollo 8 ekipažas

Frank Borman – vadas, 2 skrydis. Pirmasis su Gemini-7.
James A. Lovell Jr. – komandinio modulio pilotas, 3 skrydis. Prieš tai dalyvavo Gemini-7 ir Gemini-12 misijose.
William A. Anders – Mėnulio modulio pilotas, 1 skrydis. Mėnulio modulis dar buvo gaminamas ir vietoje jo lėkė maketas.

Apollo 8 tikslai

Buvo numatyti modifikuotos NASA raketos skraidymo testai, raketos trečios pakopos galimybė Apollo erdvėlaivį išskraidinti iš Žemės orbitos į skrydžio orbitą link Mėnulio, išmėginti komandinio modulio įvairių dalių veikimą skrydžio link Mėnulio sąlygomis, televizijos transliacijos iš erdvėlaivio ir Mėnulio paviršiaus fotografavimas.

Apollo 8 link Mėnulio

NASA Apollo 8 LM model

Trečioji raketos Saturn V pakopa su Mėnulio modulio maketu. Fotografuota iš Apollo 8

Trečiajai pakopai ir erdvėlaiviui orbituojant apie Žemę, dvi valandas NASA Žemės tarnybos ir ekipažas tikrino sistemų funkcionalumą. Po sėkmingo sistemų patikrinimo, 2 val. 50 min 31 s po starto, įjungtas trečios pakopos varytuvas ir erdvėlaivis ėmė skrieti link Mėnulio. Varytuvas veikė 317 s. Jau įskriejus į orbitą link Mėnulio, F. Borman apsuko trečią pakopą ir erdvėlaivį geresnių fotografavimo sąlygų sudarymui. 3 val. 21 min po starto erdvėlaivis atsiskyrė nuo trečiosios pakopos ir skrido šalia vienas kito, o astronautai fotografavo trečią pakopą ir Mėnulio modulio maketą.

NASA Apollo 8, Earth

Pirmoji žmogaus iš 30 tūkst km atstumo padaryta Žemės nuotrauka. Tikėtinas autorius – W. Anders, Apollo 8 misija

Astronautai įjungė techninio modulio varytuvą ir nutolo nuo trečiosios pakopos per 300 m. Vėliau NASA (4 val 45 min po starto) paprašė dar kartą įjungti varytuvą ir nuo trečiosios pakopos nutolti saugiu atstumu. 11 skrydžio valandą, maždaug 96 tūkst. km atstumu nuo Žemės, atlikta pirmoji orbitos trajektorijos korekcija. 19 skrydžio valandą F. Borman pajuto pikinimą ir skrandžio skausmus. Kai kuriuos negalavimus jautė ir W. Anders bei J. Lovell. Išgerus po porą tablečių, Apollo 8 ekipažas pasijuto geriau.

32 skrydžio valandą, kai erdvėlaivis skriejo 255 tūkst km nuo Žemės, prasidėjo pirmasis TV seansas iš erdvėlaivio. Astronautų ir erdvėlaivio vidaus vaizdo kokybė buvo patenkinama, tačiau Žemės filmavimo teleobjektyvu kokybė buvo prasta. 66 skrydžio valandą, per antrą TV seansą, parenkant filtrus pavyko pagerinti vaizdo kokybę. Buvo parodytas Žemės iš 330 tūkst km atstumo vaizdas.
Po 55 val 38 min po starto erdvėlaivis įskriejo į Mėnulio traukos lauką, o 62 skrydžio valandą buvo atlikta antroji ir paskutinė korekcija trajektorijoje Žemė Mėnulis.

Apollo 8 – apie Mėnulį

68 val. 4 min po starto, astronautai gavo leidimą pereiti į selenocentrinę orbitą. Maždaug po 60 min, orbituojant kitoje Mėnulio pusėje, ~ 126 km aukštyje buvo įjungtas pagrindinis varytuvas. Erdvėlaivis, po 246.5 s varytuvo veikimo, perskrido į elipsinę selenocentrinę orbitą: periselis 113 km, aposelis 321 km, apskriejimo periodas 2 val. 10 min. Veikiant varytuvui F. Borman pulsas siekė 130 dūžių per minutę.

NASA Apollo 8, Moon

Priekiniame plane ~ 70 km Goklenijaus krateris. Nuotrauka iš Apollo 8 misijos

Astronautai fotografavo Mėnulio paviršių, atliko vizualinius ir navigacinius eksperimentus.

72 skrydžio valandą prasidėjo trečias TV seansas – astronautai rodė Mėnulį. 73 val. 35 min, astronautai 9 sekundėms įjungė erdvėlaivio varytuvą, o erdvėlaivio orbita pasikeitė į beveik apskritiminę su periseliu 112.1 km, aposeliu 112.7 km ir 2 val. apsisukimo periodu. Astronautai toliau fotografavo Mėnulį ir Žemę, atlikinėjo navigacinius eksperimentus. Orbituojant apie Mėnulį 6 kartą, F. Bormann įsakė nutraukti visą veiklą ir ilsėtis. NASA skrydžių valdymo centras tam pritarė.

Apollo 8 TV seansai

85 valandą 40 min. po starto buvo pradėtas ketvirtas TV seansas, kuris vietoje suplanuotų 20 min, truko 25 min, nes NASA labai domėjosi TV transliacijomis. Astronautai rodė Mėnulį ir komentavo vaizdus. Vėliau F. Borman pasakė, jog nori perskaityti pranešimą visai Žemei. Apollo 8 nariai paeiliui skaitė ištrauką iš pirmos biblijos dalies. Užbaigdamas seansą, F. Borman ištarė: „Viso ekipažo vardu mes baigiame transliaciją linkėdami ramios nakties, sekmės, linksmų šv. Kalėdų ir laimink, Dieve, visus ten, nuostabioje Žemėje”. Po šių žodžių erdvėlaivis pasislėpė už Mėnulio.

Apollo 8, Earthrise, NASA

Žemė pateka (Eartrise) virš Mėnulio horizonto. Apollo 8 nuotrauka

89 val. 19 min, besukant už Mėnulio 10 viją, įjungiamas pagrindinis varytuvas ir erdvėlaivis perskrenda į grįžimo Žemėn trajektoriją. Erdvėlaivio radijo signalas Žemėje buvo užfiksuotas laiku, tačiau balso ryšys atsirado tik po 6 min. Tai sukėlė paniką NASA skrydžio valdymo centre. Po radijo ryšio kontakto atstatymo, F. Borman pajuokavo (artėjo šv. Kalėdos): „Turėkite galvoje, jog čia, pas mus, yra Kalėdų Senelis”. Į tai valdymo centre esantis ir ryšį palaikantis (vėliau Apollo 16 bei STS-4 bei STS-51-C misijų astronautas) Ken Mattingly atsakė: „Na, Jums, be jokių abejonių, geriau matyti…”.

Apollo 8 atgal į Žemę

Skrisdami link Žemės, astronautai daug ilsėjosi. Juos veikė nervinė įtampa ir pervargimas, o W. Anders savo budėjimo metu užmigo 45 min. 105 skrydžio valandą, erdvėlaiviui skriejant 310 tūkst km nuo Žemės, buvo atlikta orbitos korekcija ir po to pradėtas penktasis TV seansas su Žeme. Astronautai komentuodami rodė Žemę ir erdvėlaivio įrangą. 128 skrydžio valandą įvyko paskutinis TV seansas, per kurį parodyta Žemę iš 180 tūkst km. Bendra TV seansų trukmė siekė apie 2 val.

NASA Apollo 8, Borman, Anders, Lovell, command module in USS Yorktown

Apollo 8 komandinis modulis lėktuvnešio USS Yorktown denyje

146 val. 31 min nuo techninio modulio (service module) atsiskyręs komandinis modulis (command module) varytuvais nutolo ir įskriejo į atmosferą, kur prapuolė radijo ryšys. 146 val. 54 min nuo starto išsiskleidė stabdymo parašiutai.
Komandinis modulis, po 147 val 11 s skrydžio, nusileido Ramiajame vandenyne 4° 56′ šiaurės platumos ir 165° 15′ vakarų ilgumos, per 5 km nuo lėktuvnešio Yorktown. Vandenyje komandinis modulis apsivertė dugnu aukštyn. Po balionų pripūtimo apsivertė kaip pridera, dugnu žemyn. Straigtasparnis nusileidimo vietą pasiekė iškart po nusileidimo ir švietė astronautams F. Borman, W. Anders, J. Lovell. Gelbėjimo operacija prasidėjo tik prašvitus, po 35 min nuo nusileidimo.
Astronautai atvėrė komandinio modulio liuką, juos pakėlė į sraigtasparnį. Į lėktuvnešį astronautai nugabenti praėjus 76 minutėms po nusileidimo. Po kurio laiko į lėktuvnešį pakėlė ir komandinį modulį. NASA pirmoji pilotuojama Apollo 8 misija link Mėnulio buvo užbaigta sėkmingai.

NASA ir rezultatai

Po įvairių gerų rezultatų, skrydį NASA paskelbė labai sėkmingu: detaliai ištyrinėtas Mėnulio paviršius pasirenkant astronautų nusileidimo vietas, komandinis modulis patvirtino įvairių sėkmingų manevrų galimybę toli nuo Žemės, patvirtinta saugių skrydžių link Mėnulio ir atgal galimybė, gauta daug reikšmingos informacijos. Bene pats svarbiausiais pasiekimas buvo NASA kosminės programos populiarumo didėjimas ir JAV ir pasaulyje.