Sojuz erdvėlaivis, su 1-3 kosmonautais, kosmose gali skrieti nuo 3 parų iki 200 parų (kartu su obitine stotimi), bendra erdvėlaivio masė 7,17 tonų. Bepilotis erdvėlaivis Sojuz pirmąkart į kosmosą buvo paleistas 1966 m. lapkričio 28 d. Pirmasis pilotuojamas skrydis 1967 metų balandžio 23 dieną buvo nesėkmingas: besileidžiant į Žemę žuvo kosmonautas V. Komarov.
Pagrindiniai erdvėlaivio Sojuz startai vykdomi iš Baikonuro kosmdoromo, iki 2015 metų vidurio pilotuojamas erdvėlaivis kilo 125 kartus: 2 – nelaimingi su ekipažo žūtimi (jau minėtas 1967 metų Sojuz – 1 skrydis ir 1971 metų Sojuz – 11 skrydis). 2 startai baigėsi avarijomis, įgula liko gyva. Vieno starto metu panaudota avarinio gelbėjimo sistema. Skaičiuojant erdvėlaivių ir raketų nešėjų sistemų saugumą, statistika visuomet (iki 2015 metų vidurio tikra taip) yra Sojuz pusėje: nuo pirmųjų Sojuz startų žuvo 4 kosmonautai, JAV programose žuvo 17 astronautų. 1967 metais vykdant Apollo 1 testus, žuvo 3 astronautai, o vykdant Šatlų programą – žuvo 14 astronautų: 1986 metais 7 astronautai ir 2003 metais – 7 astronautai. Be Baikonuro startų, nepilotuojami Sojuz startuoja iš Plesetsko kosmodromo (Rusija) ir Gajanos kosminio centro (Prancūzų Gajana). Iki 2015 metų vidurio Sojuz erdvėlaivis buvo perkonstruotas 8 sykius, paskutinė modifikacija vadinasi Sojuz TMA-MC.
Erdvėlaivio Sojuz – 19 sandara
Galima paminėti Kinijos erdvėlaivį Shenzhou – 5, kuris stebėtinai panašus į erdvėlaivį Sojuz.
Erdvėlaivį Sojuz pradėtas projektuoti dar esant S.Koroliov. 1976 metais Sovietų Sąjunga pradėjo daugkartinio erdvėlaivio Buran programą, tęsdama ir erdvėlaivių Sojuz naudojimą (Kai JAV pradėjo daugkartinio kosminio kelto kūrimą, pilotuojamus skrydžius nutraukė). Sojuz buvo sudėtinė erdvėlaivio Voschod dalis, vykdant Mėnulio programą „Luna“. Sojuz erdvėlaivis padėjo sėkmingą pagrindą kitoms pilotuojamoms misijoms. Vėliau buvo vykdoma programa Saliut ir statoma orbitinė stotis Mir. Dar vėliau, nuo 1998 metų Rusija prisidėjo prie TKS programos įgyvendinimo.
Sojuz ir Apollo erdvėlaivių palyginimas
Charasteristika | GE Apollo D-2 | Sojuz A |
Masė, kg | ||
Visas erdvėlaivis | 5450 – 6800 | 5100 – 5880 |
Nusileidimo modulis | 2322 | 2500 |
Kuras | 300 – 400 | 400 – 830 |
Ilgis, m | ||
Orbitinis modulis | 2.94 | 3.30 |
Nusileidimo modulis | 2.62 | 2.83 |
Aptarnavimo modulis | 2.76 | 2.16 |
Visas laivas | 8.32 | 7.84 |
Diametras, m | ||
Orbitinis modulis | 2.11 | 2.34 |
Nusileidimo modulis | 2.91 | 2.30 |
Aptarnavimo modulis | 3.13 | 2.42 |