Kosminės programos » JAV » Apollo » Apollo 16

Apollo 16

Apollo 16 buvo dešimtoji misija Apollo kosminės programos misija, administruojama NASA, ir penktoji bei priešpaskutinė, nusileidusi Mėnulyje. Tai buvo antroji iš „Apollo“ „J“ misijų su ilgesniu buvimu Mėnulio paviršiuje, daugiausia dėmesio skiriant mokslui ir naudojant Mėnulyje važiuojančią transporto priemonę.

Apollo 16 missionPagrindinis Apollo – 16 ekipažas 1972 sausį: Mėnulio modulio pilotas Thomas K. Mattingli II, vadas John W. Young ir Mėnulio modulio pilotas Charles M. Duke Jr.

Apollo 16 missionApollo 16 logo

ap16 YoungApollo-16 vadas John Young 1971-10-01. Tai jo ketvirtasis skrydis

ap16 Charles M. DukeApollo-16 mėnulio modulio pilotas Charles M. Duke 1970-10-01. Tai pirmasis skrydis šiam astronautui

ap16-MattinglyApollo-16 komandinio modulio pilotas Thomas K. Mattingly 1970 spalio 1, tai pirmasis jo skrydis

Tokia ekipažo sudėtis oficialiai buvo paskelbta 1971 metų kovo 3 dieną, iškart po pasibaigusio Apollo-14 ekipažo, kurie grįžo į Žemę vasario 9 dieną, trijų savaičių trukmės karantino. Iki numatyto Apollo-16 starto buvo likę daugiau nei vieneri metai.

Raketa Saturn-V SA-511, starto aikštelė 39A, esanti Floridoje kosminiame Kenedžio centre, startas 1972 balandžio 16 17:54:00 UTC, nusileidimas 1972 balandžio 27 19:45:05 UTC, misijos trukmė 265 val. 51 min, 5 sek.

1971-12-13. Erdvėlaivio Apollo – 16 orbitinio modulio pilotas Ken Mattingly kreipiasi į susirinkusiuosius stebėti raketos Saturn V su erdvėlaiviu Apollo – 16 kelionę iš vertikalaus surinkimo pastato  starto aikštelę 39A

Erdvėlaivio Apollo-16 startas 1972-04-16

Smalsuoliai Saturn V – Apollo – 16 startą stebėjo 3,5 mylios (apytiksliai 5633 metrų) atstumu nuo starto aikštelės 39A

Pirmasis – 1972 balandžio 20 diena

Mėnulio modulis Orion

Misijos vadas J. Young, atlikdamas šuolį, saliutuoja JAV vėliavai

Misijos piloto Ch. Duke pagarba JAV vėliavai

ALSEP

Specialus mokslinių prietaisų kompleksas Mėnulio paviršiuje ALSEP (angliškai ALSEP – Apollo Lunar Scientific Experiments Paskage – Apollo Mėnulio mokslinių eksperimentų paketas). Jį sudarė seismometras, magnetometras, spektrometras Saulės vėjui tyrinėti, jonų detektorius ir įelektrintų dalelių detektorius. Šių prietaisų pagalba buvo tyrinėjamas Mėnulio seisminis aktyvumas, jo magnetinis laukas, Saulės vėjo dalelių sudėtis ir dujų sudėtis Mėnulio paviršiuje. Per centrinį telemetrijos bloką visi gauti duomenys buvo perduodami į Žemę. Didelė dalis sumontuotų prietaisų tęsė darbą ir po astronautų išskridimo.

Pasyvusis Mėnulio seismometras

Pasyvaus Mėnulio seismometro keturi didelio jautrumo davikliai registravo Mėnulio paviršiaus išorines vibracijas (pavyzdžiui tas, kurias sukelia astronautų veikla Mėnulio paviršiuje), laisvuosius svyravimus ir potvynių – atoslūgių reiškinius jo plutoje.  Trys tarpusavyje statmeni jutikliai registravo ilgo periodo (nuo 0,5 sekundės iki 250 sekundžių trukmės) svyravimus, o ketvirtasis jutiklis – trumpo periodo vertikalius svyravimus, kurių trukmė kito nuo 0,05 s iki 20 s. Terminės apsaugos apdangalas apsaugojo prietaiso jautriuosius elementus, o 1,5 metrų skersmens paviršiaus sritis apsaugojo nuo Mėnulio paros temperatūros svyravimų.

Mokslinių prietaisų ALSEP telemetrinės aparatūros blokas

Mokslinių prietaisų ALSEP telemetrinės aparatūros blokas perduodavo informaciją spiraline S diapozono antena, sumontuota ant kardaninės pakabos. Antena privalėjo tiksliai būti nukreipta į antžemines radijo stotis dėl dvipusio radijo ryšio su Žeme., kad perduotų gautus duomenis ir gautų komandas, valdančias prietaisų darbą. Bet kuris telemetrijos blokas Mėnulyje galėjo per parą perduoti iki 9 milijonų mokslinių prietaisų parodymų.

Mėnulio magnetinio lauko matuotojas (magnetometras)

Šis prietaisas matuoja tris statmenas Mėnulio magnetinio lauko komponentes ir Saulės vėjo sąveiką su Mėnulio magnetiniu lauku. Remiantis šio eksperimento rezultatais ir erdvėlaivio Explorer-35, skriejusio aplink Mėnulį elipsine orbita,išmatuotais magnetinio lauko kitimo rezultatais, mokslininkai nustatė temperatūros pasiskirstymą Mėnulio plutoje.

Radioizotopinė jėgainė SNAP-27

Radioizotopinės jėgainės SNAP-27 kuras radioaktyvusis plutonis. Ši jėgainė yra ALSEP prietaisų elektrinė. Šiluminė energija, kurią įrenginyje išskiria plutonis su pagalba 442 švino – telurio termoelementų, paverčiama elektros energija. Eksploatacijos pradžioje gaminamos elektros srovės galia 74 W, po to ji palaipsniui mažėja, bet jos pakanka keletą metų prietaisų darbui ir telemetrinės informacijos perdavimui.

Orion startas nuo Mėnulio paviršiaus

AS16 startas nuo Menulio 1AS16 startas nuo Menulio 2Vaizdai pakilus nuo Mėnulio paviršiaus pro Orion iliuminatorių

AS16 startas nuo Menulio 3AS16 startas nuo Menulio 4Mėnulio kabina Orion artėja prie erdvėlaivio komandinio modulio Casper. Orion pasisuka prieš susijungimą su Casper kad nusifotografuoti. Mėnulio kabinos kairėje pusėje matome iš dalies atplyšusias išorines temperatūros izoliacines plokštesAS16 startas nuo Menulio 5Orion prieš susijungimą su CasperAS16 startas nuo Menulio 6Tolstančio Mėnulio vaizdas pro Casper iliuminatorių skrydžio į Žemę metu

Komentarai apie “Apollo 16”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal