Kosminės programos » EKA – Europos Kosmoso Agentūra » ATV J. Vern 2008

ATV J. Vern 2008

Prancūzų rašytojo Žiulio Verno laiškai, dvi jo rankraščių reprodukcijos, jo piešto astronomijos žemėlapio kopija, o taip pat rašytojo knyga „Iš Žemės į Mėnulį“, išleista devynioliktame amžiuje, pabuvos Tarptautinėje kosminėje stotyje. Juos atgabens pirmasis europiečių krovininis erdvėlaivis, pavadintas rašytojo vardu. Be šių vertybių erdvėlaivis gabens į TKS 7670 kg įvairių krovinių, tarp kurių 860 kg kuro, 270 kg vandens, 20 kg deguonies balionuose, 500 kg maisto produktų, 80 kg drabužių, 136 kg mokslinės aparatūros, skirtos europiečių laboratoriniam moduliui Columbus. Nors būsimas automatinio krovininio laivo (ATV – Automated Transfer Vehicle) Jule Verne skrydis bus pirmasis, Europos kosminės agentūros darbuotojai nesibijo dėl brangių rankraščių saugumo, nes tvirtai tiki krovininio erdvėlaivio patikimumu.

2008 metų kovo 9 diena
6 val 3 min. 4 sekundės Lietuvos laiku iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje ELA3 starto aikštelės, pagal Arianespace kompanijos komandas, startavo raketa Ariane-5 ES (V181) su krovininiu laivu Jules Verne. Startas buvo sėkmingas. Po 1 h 6 min ir 42 s laivas atsiskyrė nuo raketos. Krovininis laivas išvestas į apytiksliai 260 km aukščio apskritiminę orbitą, su ekvatoriaus plokštuma sudarančią 51,6 laipsnių kampą.


Krovininis laivas Jules Verne sukurtas kooperuojantis kelioms Europos firmoms. Erdvėlaivio kūrimo darbams vadovavo kompanijos EADS Astrium specialistai. Šio erdvėlaivio paskirtis – nugabenti į TKS būsimų eksperimentų įrangą, mokslinius prietaisus, kosminės stoties atsargines dalis, o taip pat maisto produktus, orą, vandenį stoties pagrindinei ekspedicijai.

Erdvėlaivis Jules Verne po dvieju manevrų paaukštino savo orbitą iki 303 km aukščio. Manevrai atlikti panaudojus erdvėlaivio variklių sistemą. Ji pirmą kartą buvo įjungta 2008 kovo 13 dieną 14 val. 20 min. Lietuvos laiku, o antrą kartą – 15:01 Lietuvos laiku. Jules Verne borto sistemos manevrų metu funkcionavo puikiai.

2008 metų kovo 19 diena

ESA krovininis laivas Jules Verne 2008 kovo 19 dieną pakilo į TKS orbitą ir su TKS turi susijungti su balandžio 3 dieną. “Jules Verne” užėmė parkavimosi orbitą. Jos aukštis apie 360 kilometrų virš Žemės paviršiaus ir nuo TKS yra apytiksliai 200 km atstumu. Šiame orbitos taške krovininis erdvelaivis “Jules Verne” bus iki kovo 27 dienos, kai Endeavour atsijungs nuo TKS ir ruošis sugrįžti į Žemę.

Atlikti šie “Jules Verne” darbai: testuoti įrenginiai, reguliuojantys slėgį, patikrinta variklių sistema. Visi įrenginiai funkcionuoja normaliai. Kovo 28 ir 30 dienomis bus atlikti du testai siekiant parodyti Rusijos ir JAV partneriams laivo galimybes prisijungti prie TKS.

Krovininis laivas privalės aplenkti TKS. Šis manevras būtinas norint išvengti erdvėlaivio ir stoties susidūrimo. Kosminio laivo apskriejimą aplink stotį, kai atstumas tarp jų bus mažesnis kaip 12 metrų, valdys kosminės stoties ekipažas. S.Koroliovo mieste esantis centrinio mokslinio tiriamojo instituto skrydžių valdymo centras atliks situacijų išsamią analizę.

2008 kovo 27 diena

Europos kosmoso agentūros specialistai pradėjo ruoštis krovininio laivo Jules Verne ir TKS suartėjimo treniruotėms, kurios numatytos šeštadienį. Kovo 27 dieną krovininis laivas buvo pervestas iš parkavimosi orbitos į orbitą, iš kurios jis šeštadienį “eis į susitikimą” su orbitine stotimi. Kad pakeisti orbitą, buvo keletą kartų įjungti krovininio laivo “Jules Verne” varikliai. Pirmas variklių įjungimas įvyko kovo 27 dieną 07:58 Lietuvos laiku. Per sekančias 30 minučių varikliai buvo įjungti dar tris kartus. Be kovo 27 dienos treniruočių, Europos kosmoso agentūros specialistai, padedant Rusijos Skrydžių valdymo centro specialistams iš Koroliovo miesto, kovo mėnesio pačiomis paskutinėmis dienomis atliks dar vieną Jules Verne ir TKS sujungimo treniruotę. Šių kosminių aparatų susijungimas numatytas balandžio 2 dieną.

2008 metų kovo 29 diena

Prasidėjo Europos kosmoso agentūros specialistų treniruotė, skirta sėkmingam krovininio laivo Jules Verne ir TKS sujungimui. Erdvėlaivio varikliai buvo įjungti 16:19 Lietuvos laiku ir jis po truputį pradėjo artėti prie kosminės stoties. Jeigu neatsitiks jokių staigmenų, tai iki 17:51 Lietuvos laiku laivas prie stoties priartės ne didesniu kaip 3 km atstumu. Jei pasiseks, tai Jules Verne bus priartintas prie kosminės stoties dar arčiau. Manevravimai arti kosminės stoties tęsis iki 19:29 Lietuvos laiku. Po to krovininis laivas bus „atitrauktas“ 39 kilometrų atstumu nuo TKS. Tokiu atstumu kosminiai aparatai skries iki kovo 31 dienos. Šią dieną dar kartą bus bandoma demonstruoti kosminių aparatų suartėjimą. Šių kosminių aparatų susijungimas suplanuotas balandžio 3 dieną.

ESA krovininis laivas Jules Verne artėja prie TKS

Pirmoji erdvėlaivio Jules Verne galimybių demonstracija buvo sėkminga. Manevruodamas 2008 metų kovo 29 dieną Jules Verne sėkmingai priartėjo prie TKS iki 3,5 km ir tam tikram laikui tokioje padėtyje „pakibo“. Tarp Jules Verne ir kosminės stoties buvo nustatytas radijo ryšys tarpusavio ryšio radijo linija. Vykdant kosminių aparatų suartėjimo eksperimentą, Rusijos Skrydžių valdymo centras valdė Tarptautinės kosminės stoties orientaciją. Kosminės stoties ekipažas kontroliavo procesą radiotechninės sistemos „Kurs“ pagalba.

Pirmojo Jules Verne priartėjimo prie TKS vaizdai

2008 kovo 31 diena
Atliktas antrasis ESA laivo Jules Verne suartėjimo testas su TKS. Pagal komandas, siunčiamas iš Prancūzijos Tulūzos mieste esančio skrydžių valdymo centro, krovininis laivas pradėjo etapais suskirstytą susijungimą su Tarptautine kosmine stotimi. Iš pradžių erdvėlaivis pakartojo kelią, kurį atliko per pirmąjį demonstracinį suartėjimą su kosmine stotimi kovo 29 dieną. Jis priartėjo prie kosminės stoties ir „pakibo“ 3,5 kilomentrų atstumu nuo jos. Sekantis susijungimo etapas tęsėsi iki momento, kada Jules verne prie kosminės stoties priartėjo iki 250 metrų. Kiekviename etape skrydžio valdymo centrų specialistai analizavo borto sistemų darbą ir parametrų režimus krovininio erdvėlaivio ir Tarptautinės kosminės stoties judėjimo atžvilgiu. Toliau Jules Verne artėjo prie TKS ir buvo likę tik 19 metrų. Gavęs pilno pasiruošimo susijungimui patvirtinimą, Jules Verne skrydžio valdymo centras, pagal susitarimą su Rusijos skrydžių valdymo centru (Maskvos sritis, S.Koroliovo miestas), davė sutikimą baigiamosioms suartėjimo operacijoms iki 11 metrų atstumo prie modulio „Zvezda“ agregatinio skyriaus susijungimo įrenginio.
Visų operacijų su Europos krovininiu erdvėlaiviu metu Rusijos kosminių Skrydžių valdymo centras valdė TKS orientaciją, palaikės ryšį su kosminės stoties ekipažu ir pateikė konkretų kosminės stoties vektorių, būtiną krovininio erdvėlaivio prijungimui prie kosminės stoties. Tarptautinės kosminės stoties ekipažas ir skrydžio valdymo centrų specialistai kontroliavo suartėjimo procesą televizijos kamerų, sumontuotų ant „Zvezda“ modulio pagalba ir radiotechninės sistemos „Kurs“ pagalba. Atlikus visas suplanuotas operacijas laivas Jules Verne buvo atitrauktas nuo kosminės stoties saugiu atstumu ir perjungtas į autonominio skrydžio rėžimą. Jo susijungimas su Tarptautine kosmine stotimi numatytas balandžio 3 dieną 18:40 Lietuvos laiku.

Pirmoji TKS orbitos korekcija krovininio erdvėlaivio Jules Verne varikliais bus atlikta balandžio viduryje. TKS orbitos pakėlimas – viena iš pagrindinių ESA krovininių laivų užduočių.
ATV erdvėlaiviai krovinius į Tarptautinę kosminę stotį gabens iki 2015 metų. Gabenamų krovinių sudėtis bus aptariama visų Tarptautinės kosminės stoties partnerių. Tai labai svarbu, nes JAV šatlai nustos skraidyti 2010 metais ir visas kosminės stoties aprūpinimas maistu, oru, moksliniais prietaisai, įvairia įranga, kasdieninio poreikio buitinėmis priemonėmis priklausys tik nuo Europos kosmoso agenturos serijos ATV automatinių krovininių transporto laivų, nuo Rusijos automatinių krovininių transporto laivų “Progress” ir nuo Japonijos krovininių laivų, kurie dabar yra kuriami.

2008 metų balandžio 3 dieną 18:45 Lietuvos laiku ESA krovininis erdvėlaivis Jules Verne automatiniu rėžimu sėkmingai susijungė su Tarptautine kosmine stotimi prie Rusijos modulio “Žvezda”. Jules Verne pristatė i kosminę stotį 7,6 tonas įvairių krovinių. Erdvėlaivis sudėtine kosminės stoties dalimi bus apie pusmetį. Praėjus pusei metų jis bus prikrautas nebereikalingų medžiagų, įvairiausių šiukšlių, susikaupusių kosminėje stotyje, ir paskandintas Ramiajame vandenyne.

ATV „Jules Verne” susijungė su Tarptautine kosmine stotimi (piešinys)
Po šešių darbo mėnesių „Jules Verne” „sugrįžta” į Žemę

NASA ir ESA krovininiai laivai

Jule Verne automatinio erdvėlaivio laivo  paleidimas privertė NASA atkreipti dėmesį į savo sunkią padėtį: po pustrečių metų, kai pasibaigs Tarptautinės kosminės stoties montavimo orbitoje darbai, JAV nebeturės nuosavų erdvėlaivių, galinčių atgabenti astronautus ir krovinius į kosminę laboratoriją, kuriai išleista apie 100 milijardų dolerių. Pasak dienraščio, iki to laiko trys NASA daugkartinio naudojimo laivai jau bus nurašyti dėl didelių eksploatavimo kaštų ir nepakankamo saugumo, o jų pakeisti nebus kam mažiausiai iki pat 2015 m.
Taigi, mažiausiai 5 metus Jungtinės Valstijos priklausys nuo svetimų technologijų rengiant skrydžius į kosminę stotį, kurių didžiąją dalį apmokėjo JAV mokesčių mokėtojai. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad vienintelė valstybė, pajėgianti pristatyti žmones į orbitinę stotį – Rusija. Ji gaus puikią galimybę derėtis ir reikalauti ko nors mainais už savo paslaugas, be to, nereikia pamiršti, kad Amerikos ir Rusijos santykiai pastaruoju metu vis labiau prastėja.
Beje, jau išsakomi nuogąstavimai, kad JAV ne tik bus priverstos mokėti milijardus dolerių, bet ir praras savo prestižą, o taip pat neteks poveikio Rusijai svertų tokiose srityse, kaip bendra kova su Irano branduoline programa.
NASA administratorius Michaelas Griffinas pripažįsta, kad jam ši situacija kelia „didžiausią apgailestavimą ir didžiausią susirūpinimą“. Didžiąją tų 5 metų dalį, aiškina jis, „mes stipriai priklausysime nuo rusų, ir Jungtinėms Valstijoms tai bus siaubinga padėtis. Aš esu susirūpinęs – tiesą sakant, ne aš vienas“, – sakė jis dienraščiui.
Floridos valstiją JAV Senate atstovaujantis senatorius Billas Nelsonas, pirmininkaujantis NASA veiklą kontroliuojančiam pakomitečiui, kalba dar atviriau. „Tai tikra Amerikos interesų išdavystė, – tvirtina jis. – Pirmą kartą nuo pirmojo Žemės palydovo laikų JAV nebeturės esminio pranašumo kosmose. Aš esu šokiruotas, kad mes neužkirtome kelio tokiai rimtai grėsmei mūsų nacionaliniam saugumui“.

Griffinas praėjusią savaitę papasakojo Nelsono komisijai, kad NASA, suvokdama tokią perspektyvą, bendradarbiauja su jauna bendrove „SpaceX“, bandydama paspartinti privataus erdvėlaivio, pajėgiančio prisiimti dalį užduočių, susijusių su astronautų pristatymu į orbitą, kūrimą. Billas Nelsonas ir Luizianos valstiją atstovaujantis senatorius Davidas Vitteris davė NASA formalią rekomendaciją tęsti darbą šia kryptimi.
Tačiau „SpaceX“, nors ir siekia šio tikslo, visgi kol kas nesugebėjo sėkmingai išvesti į orbitą net krovininį laivą – ar beverta kalbėti apie pilotuojamus skrydžius, kuriems keliami kur kas aukštesni reikalavimai, rašo „Washington Post“. Nepaisant to „SpaceX“ įkūrėjas Elonas Muskas dienraščiui pareiškė, kad jo bendrovė pajėgs iki 2011 m. pabaigos pagaminti pilotuojamą erdvėlaivį, jei NASA sutiks vykdyti 2006 m. sutartį dėl transporto paslaugų. Tokiu atveju „SpaceX“ imtųsi visomis jėgomis ir maksimaliu greičiu vykdyti savąją pilotuojamų kosminių skrydžių programą, žada E. Muskas.
bdquo;Ar egzistuoja rizika, kad mums nepasiseks? Taip, egzistuoja, – pripažįsta Muskas, vienas interneto mokėjimų sistemos „PayPal“ kūrėjų. – Bet jei JAV paliks Rusiją be konkurentų, ji užsitikrins astronautų pristatymo į kosminę stotį monopolį ir galės diktuoti savo sąlygas. Ar mokesčių mokėtojai nori, kad visi pinigai iškeliautų į Rusijos, o ne Amerikos bendrovę, kurioje dirba amerikiečiai?“ – klausė jis.

ESA krovininio erdvėlaivio paleidimas – pirmasis iš šešių planuojamų, kuriuos ruošia bendrovė „Arianespace“ mainais į didelės europietiškos laboratorijos pristatymą į Tarptautinę kosminę stotį. Ją atgabenti turi JAV daugkartinio naudojimo erdvėlaivis.
Pasak dienraščio, lapkritį ES ketina nuspręsti, ar verta pradėti pilotuojamų kosminių skrydžių programą. Jei sprendimas būtų teigiamas, ES gali patekti į klubą, kuriam šiuo metu priklauso tik JAV, Rusija ir Kinija.
„Arianespace“ valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius Jeanas-Yvesas Le Gallas tvirtina, kad jo bendrovė norėtų vaidinti svarbesnį vaidmenį vykdant tiekimus į orbitinę stotį, jei, žinoma, pirmasis skrydis bus sėkmingas. Jis pripažįsta, kad automatinio krovininio laivo gamyba ir eksploatavimas (dydžiu jis primena dviaukštį Londono autobusą) yra brangesnis, nei konkurentų iš Rusijos paslaugos. Tačiau Le Gallo manymu situacija gali pasikeisti, jei Rusija taptų monopoliste kosminių pervežimų srityje. Bet kuriuo atveju europiečiai susidūrė su daugybe kliūčių, kai pabandė parduoti savo paslaugas NASA, rašo „Washington Post“. Viena iš jų – JAV galiojančios taisyklės, suteikiančios privilegijas vietinėms bendrovėms, tokioms, kaip, pavyzdžiui, „SpaceX“.
Mes manome, kad galime tapti svarbia sprendimo, kurio reikia kosminei stočiai, dalimi ir atsvara rusams, jeigu mums būtų suteikta galimybė“, – aiškina Le Gallas.
Nepaisant rimto susirūpinimo, sukelto artėjančios NASA priklausomybės nuo Rusijos, Griffinas tvirtina, kad bendradarbiavimo su Maskva patirtis yra teigiama. Rusai padėjo astronautams, įstrigusiems stotyje po „Columbia“ katastrofos, o vėliau tęsė ekipažų ir krovinių gabenimą į kosminę stotį. Šiuo metu galioja 780 mln. dolerių vertės ilgalaikis kontraktas su rusais.
NASA vadovo teigimu naujoji sutartis su rusais turėtų būti pasirašyta iki kitų metų pradžios. Pasak jo, Rusijai prireiks 3 metų, kad pagamintų reikiamą kiekį vienkartinių, tačiau itin patikimų „Sojuz“ ir „Progres“ erdvėlaivių, rašo „Washinton Post“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *