Goddard Robert Hutchings – amerikiečių profesorius, fizikas ir išradėjas, kuriam priskiriami nuopelnai už pirmosios pasaulyje skystuoju kuru varomos raketos, kurią 1926 m. kovo 16 d. jis sėkmingai paleido į orą, sukūrimą.
„Sunku pasakyti, kas yra neįmanoma – vakarykštės dienos svajonė yra viltis šiandien ir rytojaus realybė”,- R. Goddard
Robert H. Goddard, 1882 m. spalio 5 d. – 1945 m. rugsėjo 10 d. – JAV išradėjui, inžinieriui, fizikui, mokslininkui, profesoriui ir mokytojui, – yra yra priskiriami nuopelnai už pirmosios pasaulyje skystuoju kuru varomos raketos sukūrimą. Robert ir jo komanda nuo 1929 m. iki 1941 m. paleido 35 raketas, kurios pakilo į maždaug 2,6 km aukštį bei pasiekė 885 km/h greitį.
Būtent amerikiečio teoriniai darbai ir inžineriniai sprendimai, pagreitino technologijų plėtrą ir kosminiai skrydžiai tapo realybe. Teorinis darbas, 1919 m išleista monografija „A Method of Reaching Extreme Altitudes” (Metodas ekstremaliausiems aukščiams pasiekti) 1919 metais, tapo XX a. astronautikos klasika.
Patentai
Iš 214 R. Goddard patentų, 131 patentą R. Goddard gavo po mirties. Tuo pasirūpino žmona Eshter, paruošusi dokumentus patentams gauti. Beje, žmona mėgo fotografuoti vyro pomėgį – raketų konstravimą. Iš visų 214 patentų išskiriami du: 1914 rugpjūčio 7 d. „Rocket apparatus” (Kelių pakopų kieto kuro raketa, patento Nr. US1102653 A) ir rugpjūčio 14 d. „Rocket aparatus” (Skysto kuro raketa, patento Nr. US1103503 A). Jie yra vieni iš svarbiausių kosminių skrydžių teorijoje bei praktikoje. R. Goddard raketų konstrukcijose sėkmingai pritaikė trijų ašių valdymą, giroskopą bei traukos kontrolę, o tai leido veiksmingai kontroliuoti raketos lėkį.
Du svarbiausieji R.Goddard patentai
Sulaukęs 16 metų ir perskaitęs Herbert G. Wels fantastinį kūrinį „Pasaulių karas” („The war of worlds), R. Goddard susidomėjo kosmoso tyrimais. 1899 spalio 19 d., savo kieme įsikoręs į vyšnią nupjauti sauso vainiko, įsivaizdavo „kaip būtų nuostabu sukurti prietaisą, kuriuo galėčiau pasiekti Marsą, kai išlipsiu iš medžio”, – rašė jis dienoraštyje. Vėliau šią dieną R. Goddard visada minėdavo.
R. Goddard šeimos namas Vorčesteryje
Raketų tyrimai
1917 metais Vašingtono Smitsono institutas R. Goddard paskyrė 5 000 JAV dolerių stipendiją raketų tyrimams atmosferoje. Clark universitetas leido naudotis laboratorijomis, taip pat parėmė finansiškai. Dirbdamas šiame universitete R. Goddard 1915 m paleido pirmą kieto kuro raketą. Deja, rezultatai buvo prasti, mat tik 2 % kuro energijos virto judesiu. Eksperimentams laboratorijomis leido naudotis ir Vorčesterio Politechnikos Institutas (Worcester Polytechnic Institute).
Daktaras R. Goddard, Worčesterio miestelio Klarko universitete ruošia raketą. R.Godardas universitete apgynė doktorantūrą ir dėstė fiziką (1915-1916 metai)
R. Goddard Vorčesterio politechnikos institute 1908 metais baigė fizikos bakalauro studijas, 1911 metasi gavo fizikos magistro, o 1911 metais daktaro laipsnį. Ten ir dėstė, tapo labai populiariu fizikos profesoriumi.
Robert Goddard šalia žymiausio išradimo – skystuoju kuru varomos raketos. 1926 m. kovo 16 d., Naujoji Anglija
R. Goddard pirmoji skysto kuro raketa (benzinas ir skystas deguonis) paleista 1926 kovo 16 d. Kartu dalyvavo jo komandos šefas Henry Sachs, R. Goddard žmona Esther ir Percy Roope. Vėliau R. Goddard užrašė: „Atvažiavome į Auburn, tetos Effie fermą apie 1 valandą dienos, raketą paleidome 2 val. 30 minučių. Per 2,5 sekundės raketa pakilo į 12,5 metrų aukštį ir nusileido ant žemės. Likučius parvežėme į laboratoriją”.
1926 metai, skysto deguonies bakas. E. Goddard nuotrauka
R. Goddard prie raketos Roswell dirbtuvėse, New Mexico valstijoje 1935 m. spalyje
Prie raketos paleidimo bokšto 1935 rugsėjo 23 d. Naujosios Meksiikos valstijoje, netoli Roswell, New Mexico stovi (iš kairės į dešinę): Albert Kisk, R. Goddard brolis ir darbininkas, Harry F. Guggenheim; R. Goddard; pulkininkas Charles A. Lindbergh ir N.T. Ljungquist, darbininkas
Klaida ir atsiprašymas
Garsus JAV lakūnas, Charles Lindbergh, rėmė R. Goddard idėjas ir darbus, padėjo 1930 m gauti stipendiją iš D. ir F. Guggenheimų fondo. Tuomet R. Goddard su žmona Eshter persikėlė į Rosvelą, tęsė mokslinius tyrimus bei raketų konstarvimo darbus ir išvengė spaudos ir savo kolegų kritikos. Po 1919 metų monografijos „Metodas ekstremaliausiems aukščiams pasiekti” R.Goddard aršiai kritkikavo. Ypač aršus buvo 1920 sausio 13 d. „The New York Times” tekstas. Tik 1969 liepos 11, po erdėlaivio Apollo 11 nusileidimo Mėnulyje, The New York Times atsiprašė R. Goddard ir pripažino savo klaidą.
Prieš raketos paleidimo bokštą stovi (iš dešinės į kairę) Harry F. Guggenheim, R. Goddard ir Charles A. Lindbergh. 1935 rugsėjo 23
R. Goddard raketa prieš startą 1935 metais (Roswell, New Mexico). Charles A. Lindbergh nuotrauka
Robert konstruoja raketas,1940 metai (Roswell, New Mexico)
R. Goddard 7,5 metrų raketa paleidimo bokšte, 1940 metais (šalia Roswell, New Mexico). N.T. Ljungquist prieš raketą, A.W. Kisk dirba prie raketos, C. Mansur viršuje prie raketos
Įvairūs pirmieji
Robert pirmasis Amerikoje matematiškai išnagrinėjo raketų variklių praktinį panaudojimą dideliems aukščiams ir net Mėnulį pasiekti (1912), gavo JAV daugiapakopės raketos patentą (1914), Bandymais įrodė, jog raketos variklis veikia vakuume ir jam nereikia oro atsistūmimui (1915-1916), sukūrė skysto kuro raketų lengvajį siurblį degalams (1923), sukonstarvo ir išbandė skysto kuro raketą (1926 kovo 16 diena). 1929 išbandė naudingo krovinio pakėlimą raketoje ir iškėlė barometrą, termometrą bei fotoaparatą. 1932 metais raketos variklio išmetamosiose dujose panaudojo mentės raketos valdymui bei sukonstravo giroskopą raketos stabilumui skrydyje užtikrinti. 1935 įrodė, jog skysto kuro raketų ugnis veržiasi greičiau nei garsas sklinda ore. 1937 metais paleido raketą su kardanine pakaba giroskopo mechanizmui valdyti.