Sergej Koroliov (Сергей Королёв) – sovietų mokslininkas ir konstruktorius, dirbęs raketų konstravimo ir kosmonautikos srityse, pagrindinis raketų, pilotuojamų erdvėlaivių bei dirbtinių Žemės palydovų konstruktorius. Be šio žmogaus neįsivaizduojama sovietinė kosmonautika. Jei po 1957 metų spalio 4 dienos (pirmasis dirbtinis Žemės palydovas) ar po 1961 metų balandžio 12 dienos sekusio pasaulinio ažioatožo ir populiarumo, Sovietų Sąjunga būtų atskleidusi S.Koroliov asmenybę, jam būtų įteikta Nobelio premija… Tuometis Sovietų Sąjungos vadovas Nikita Chruščiov dukart atmetė Nobelio premijos komiteto siūlymus nominuoti žmogų, kuris vadovavo Sputnik ir pirmojo žmogaus paleidimo į kosmosą programoms, pareiškęs, kad tai visų sovietų žmonių pasiekimas.
Kai JAV prezidentas išrėžė savo garsiąją kalbą apie JAV siekį nuskristi į Mėnulį, išsilaipinti ir parskristi atgal iki šeštojo dešimtmečio pabaigos, tuomet S.Koroliov pasiūlė tuometiniam Sovietų sąjungos vadovui S.Chruščiov imtis Mėnulio programos. S.Koroliov sulaukė klausimo iš S.Chruščiov: „Kiek tai mums kainuos?”. S.Koroliov atsakymas buvo toks „Tai kainuos milžiniškus pingus, bet mes būsime Mėnulyje pirmi”. Pasak S.Chruščiov, Sovietų sąjungoje trūko maisto, trūko būsto… Ir mesti milžiniškus pinigus į Mėnulio programą buvo atsisakyta. Tik 1964 metais leidimas Mėnulio programai buvo gautas, tačiau jau buvo per vėlu. Amerikiečiai puikiai išnaudojo tuos tris metus pasiruošimui sėkmingoms misijoms į Mėnulį.
Pirmoji Sovietų balistinė raketa P7 sukonstruota pagal vokiečių V-2 raketą
Gimė 1907 vasario 12 dieną, mirė 1966 vasario 14 dieną.
1938 metų kovo 23 d – S.Koroliov Stalino įsaku areštuoja Sovietų slaptoji policija – NKVD.
1938 metų birželio 7 d – S.Koroliov areštuoja Sovietų slaptoji policija.
1938 metų rugsėjo 27 d – S.Koroliov nuteisiamas 10 metų kalėjimo.
1940 metų birželio 10 d – S.Koroliov 8 metams išsiunčiamas į kalėjimą Kolymoje (sunkieji darbai aukso kasykloje).
1940 rugsėjis – S.Koroliov iš Kolymos perkeliamas į Tupolevo „šarašką”. Tai padaryta lėktuvų konstruktoriaus A.Tupolev prašymu, o „šaraška” – tai specialus uždaras kalėjimas, kuriame dirba nuteistieji ir atlieka inžinierinius-konstrukcinius darbus.
S.Koroliov ir Boris Čertok kartu dalyvavo, kai Raudonoji armija vokiečių raketų poligoną užėmė 1944 m. rugsėjį. Pradžioje ši poligonas mažai tesudomino kariškius, gal sovietai ieškodami kitų trofėjų, raketas būtų išvis pražiopsoję, jei ne Vinston Čerčil (Winston Leonard Spencer Churchill), atkakliai „bombarduojantis” Staliną savo prašymais įsileisti ten britų ekspertus. Tik atvykus britų komandai su tiksliais žemėlapiais, rodančiais, kur buvo raketų paleidimo aikštelė ir daug jų nukritimo vietų, poligoną supusios pelkės buvo apieškotos labai krupščiai – pėda po pėdos. Rusams pavyko surasti daugybę V-2 raketos variklių ir daug kitų trofėjinių dalykų. Iki 1947 metų tai buvo tiriama ir nagrinėjama Tiuringijoje. Visi trofėjai, imenatis ypatingų slaptumo priemonių, vėliau pergabenti į Maskvą – į institutą NII 1. Beje, ypatingos slaptumo priemonės veikė iki Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais.
1944 lapkritis – S. Koroliov kuria RDD – atsaką į vokiečių V-2. S.Koroliov vadovauja 60 inžinierių grupei ir privalo per tris dienas sukonstruoti atsaką. Rezultatas – dviejų pakopų raketa, varoma skysto deguonies bei alkoholio varikliais su autopilotu.
NII-1 Instituto specialistai pradžioje negalėjo patikėti savo akims. Raketos tūta buvo tiems laikams sunkiai suvokiamo dydžio. 1943 m. sukurta geriausia Sovietų Sąjungos skysto kuro raketa išvystydavo 1,5 tonos trauką, o surasto V-2 variklio trauka siekė 30 tonų. Dar 1946 m. sovietų specialistai kartu su išlikusiais jų okupuotoje zonoje vokiečių inžinieriais (dalis inžinierių savo noru pasidavė JAV kariuomenei, idant pasitrauktų į Vakarus ir nepatektų Sovietų Sąjungai) atstatė V-2 gamybos liniją ir pagamino apie tuziną raketų. Kitais metais visa tai, – ir gamykla, ir patys inžinieriai – iškeliavo į Sovietų Sąjungos atkampiuose rajonuose įsikūrusius slaptus institutus ir gamyklas. Viena pirmųjų Sovietų Sąjungos balistinių raketų 8Ж38 buvo tiksli V-2 kopija.
Po balistinės raketos sėkmingo išmėginimo, S. Koroliov sumano vietoje atominės bombos iškelti palydovą…pirmąjį žmonijos palydovą. Panašiai buvo ir pirmasis žmogus į kosmosą nuskraidintas. Anei Sovietų partija, anei vyriausybė apie skrydžius į kosmosą negalvojo.
Smulkiau apie Vostok programą.
S. Koroliov vadovavo Sovietų Mėnulio programai ir raketos N1 kūrimo darbams.
Raketoje N1 buvo sumontuoti 30 variklių
Raketa N1 gabenama į starto aikštelę
Raketos N1 pastatymas starto aikštelėje
Vienu metu buvo gaminamos ir starto aikštelėje pastatytos 2 raketos N1
N1 raketos startai buvo nesėkmingi. 1972 metais N1 programa nutraukta
Raketa N1 netrukus po starto sprogo, o liekanos sunaikino starto įrenginius
S. Koroliov pagristai lyginamas su Werneriu von Braunu. Vienas varė į priekį kosmonautiką Sovietų Sąjungoje, o kitas – astronautiką – JAV.