Asmenybės » John Young

John Young

Septynioliktasis planetos astronautas, šeštasis JAV astronautas. Kosmosan skrido šešis kartus. Bendra skrydžių į kosmosą trukmė – 34 paros 19 valandų 43 minutės 49 sekundės. Iš erdvėlaivio Apollo 16 Mėnulio modulio buvo tris kartus išlipęs ant Mėnulio paviršiaus. Mėnulio paviršiuje dirbo 20 valandų 14 minučių. Vedęs. Žmona – Susy Feldman. Turi du vaikus (John ir Sandy) bei du anūkus. Laisvalaikiu mėgsta važinėtis dviračiu bei plaukioti burlente, užsiima sodininkyste bei, mėgsta skaityti.

Gimė 1930 metų rugsėjo 24 dieną San Franciske (Kalifornija). Užaugo Orlando mieste Floridos valstijoje. Mokėsi Cartersville miesto pradinėje mokykloje (Cherokee Avenue School) Džordžijos valstijoje, Orlando pradinėje mokykloje (Princeton Elementary School) Floridos valstijoje ir nepilnoje vidurinėje mokykloje (Memorial Junior High School) Orlando mieste. Baigė vidurinę mokyklą (Orlando High School) Orlando mieste. 1952 metais pabaigė Džordžijos technologinį institutą (Georgia Institute of Technology) ir įgijo aviacinės technikos bakalauro laipsnį.

Karyba ir kosmosas

Pabaigęs institutą pradėjo tarnauti JAV Karinėse jūrų pajėgose. Iki 1953 metų liepos mėnesio tarnavo eskadriniame minininke U.S.S. Laws (DD-558) artilerijos valdymo karininku, dalyvavo Korėjos kare. 1953 metų birželio mėnesį pradėjo mokytis skraidymo mokykloje, kurioje ruošė vadovaujančius kadrus Karinėms oro pajėgoms. Mokykla buvo įsikūrusi Floridoje aviacijos stotyje Pensakola (NAS Pensacola). 1954 metais nuo birželio iki gruodžio praėjo apmokymus Karinių jūrų pajėgų sustiprinto pasiruošimo Mokykloje (Navy Advanced Training School), įsikūrusioje aviacijos stotyje Korpus – Kristi (Corpus Christi) Teksaso valstijoje. Nuo 1955 metų sausio iki 1959 metų tarnavo lakūnu 103 – je naikintuvų eskadrilėje (Fighter Squadron 103). Skraidė lėktuvais F-9 Cougar iš lėktuvnešio U.S.S. Coral Sea (SV-43) ir F-8 Crusader iš lėktuvnešio U.S.S. Forrestal (CVA-59).
Nuo 1959 metų vasario pradėjo pasiruošimą JAV Karinio jūrų laivyno lakūnų – bandytojų mokykloje (Navy Test Pilot School) Patuxent River aviacijos stotyje Merilendo valstijoje ir tris metus tarnavo Karinio jūrų laivyno Bandomajame skrydžių centre (Naval Air Test Center). Dalyvavo tobulinant lėktuvų F-9 Cougar ir F4-H Phantom ginkluotės kompleksą. 1962 metais pakilęs iš Briunsuik aviacijos stoties (NAS Brunswick) Meino valstijoje atliko pasaulinį lėktuvo F-4H-1 Phantom II pakilimo greičio rekordą. Į 3 km aukštį pakilo per 34,523 sekundės. 1962 metų balandžio 3 dieną atliko analogišką rekordą 25 km aukščiui. Į šį aukštį pakilo per 230,440 sekundės.
Priėmimo į NASA metu tarnavo techninio aptarnavimo karininku 143 – oje naikintuvų eskadrilėje (Fighter Squadron 143) aviacijos stotyje Miramar (NAS Miramar) Kalifornijos valstijoje. Išėjo į atsargą 1976 metų rugsėjo mėnesį.

Kariniai laipsniai

1. Karinio jūrų laivyno Ensign, įgytas 1952 metais. Tai pats žemiausias karinių jūrų laivyno karininko laipsnis.
2. Karinio jūrų laivyno Leitenant commander (III rango kapitonas), įgytas 1962 metais.
3. Karinio jūrų laivyno Captain (I rango kapitonas), įgytas 1970 metais. Su tokiu karininko laipsniu jis išėjo į atsargą 1976 metais.

1962 metais pateko į antrąjį NASA astronautų būrį – 253 žmonės, iš kurių rugsėjo 17 dieną atrinkti tik 9 astronautai: Neil A. Armstrong, Frank Borman, Charles Conrad, James A, Lovell, James A. McDivitt, Elliot M. See, Thomas P. Stafford, Edward H. White II bei John W. Young. Šie astronautai turėjo dalyvauti Mercury, Gemini bei Apollo skrydžiuose.

Astronautas J. Young nuo 1972 metų sausio mėnesio vadovavo NASA astronautų skyriaus kuriamai daugkartinio panaudojimo erdvėlaivių – kosminių keltų astronautų šakai (Space Shuttle Branch), dalyvavo kuriant ir bandant šatlus. Nuo 1974 metų vasario iki 1987 metų gegužės J. Young NASA astronautų vadovu, nuo 1987 gegužės iki 1996 vasario buvo NASA Džonsono kosminio centro direktoriaus pavaduotoju (Johnson Space Center), nuo 1996 vasario dirba NASA Džonsono kosminio centro technikos direktoriumi. 2004 metų gruodį palieka NASA ir išeina į pensiją. NASA dirbo 42 metus. Įvairiais skraidymo aparatais skraidė virš 15 100 valandų.

Gemini skrydžiai

Pirmasis – Gemini 3.
Startas – 1965 metais kovo 23 dieną, 14 val. 24 min pasauliniu laiku su Virgil Gus Grissom, orbitos aukštis 224 km, nusileidimas kovo 23 dieną 19 val. 16 min pasauliniu laiku, skrydžio trukmė 4 val. 52 min. Tai pirmasis piluotajamas skrydis pagal Gemini programą.

Antrasis – Gemini 10.
Startas 1966 kovo 18 dieną, 22 val 20 min pasauliniu laiku, ekipažas Michael Collins ir John Young (laivo vadas). Orbitos aukštis 764 km. Atliko susijungimą su raketa Agena. Pirmą kartą atliktas perėjimas iš vieno kosmnio aparato į kitą per atvirą kosminę erdvę. Nusileido 1966 liepos 21 dieną, 21 val. 7 min pasauliniu laiku, skrydžio trukmė 2 paros 22 val. 46 min.

Apollo skrydžiai

Apollo 10. Skrydžio pradžia 1969 gegužės 18 dieną, pabaiga 26 dieną. Thomas Stafford ir Gene Cernan atlikdami manevrus su Mėnulio moduliu, skriejo apie Mėnulį 16 kilometrų aukštyje, o Young buvo komandinio modulio vadas. Tai antrasis skrydis pagal Apollo programą (su Mėnulio apskriejimu). Skrydžio trukmė – 8 paros ir 3 minutės.

 Apollo 16.
Skrydžio vadas. 1972 metais balandžio 16 – 27 dieną, kartu su Charles Moss Duke (Mėnulio modulio vadas) ir Ken Mattingly (komandinio modulio vadas). Young su Duke nusileido į Mėnulį netoli Decartes kalnų, surinko 90 kilogramų Mėnulio uolienų bei mėnulio vežimėliu nuvažiavo paviršiumi 23 km. Skrydžio trukmė – 11 parų 1 val. 51 minutė.

STS – 1
Startas – 1981 balandžio 12 dieną 12 val. 00 min pasauliniu laiku, nusileidimas balandžio 14 dieną 18 val. 20 min. pasauliniu laiku. Ekipažas Bob Crippen. Atliktas pirmaisis skrydis su daugkartiniu erdvėlaiviu Columbia. Skrydžio trukmė 54 valandos 30 min.

STS – 9.
1983 metais lapkričio 28 – gruodžio 8, skrydis su Brewster Shaw, Bob Parker, Owen Garriott, Byron Lichtenberg ir Vokietijos pilotas Ulf Merbold (pirmasis užsienio astronautas pagal daugkartinių laivų programą). Skrydžio trukmė – 10 parų 7 val. ir 47 minutės.

Astronautas John Young ruošėsi skristi į kosmosą septintą kartą. Skrydis STS-61-J turėjo prasidėti 1986 metų rugpjūčio 1 dieną erdvėlaiviu Atlantis. Pagrindinis skrydžio tikslas – Hubble kosminio teleskopo iškėlimas į dirbtinio Žemės palydovo orbitą. Šis skrydis neįvyko dėl erdvėlaivio Challenger katastrofos 1986 metų sausio 28 dieną.

Apdovanojimai

1. JAV kongreso pagarbos kosminiu medaliu (Congressional Space Medal of Honor). Medalis patvirtintas JAV kongreso 1969 rugsėjo 29 dieną. Medalį įteikia JAV prezidentas Kongreso vardu kariniams ir civiliams astronautams už įžymius nuopelnus įsisavinant kosmosą. Vienintelis JAV apdovanojimas, papuoštas brilijantu. (ženklo centre 0,25 karato brilijantas). Medalis nešiojamas ant kaklo.
2. Dviem Karinių jūrų pajėgų medaliais “Už žymius nuopelnus” (Navy Distinguished Service Medal).
3. Trim Karinių jūrų pajėgų kryžiais “Už žymius skrydžių nuopelnus” (Distinguished Flying Cross). Kryžius įsteigtas 1926 metų liepos 2 dieną. Pirmasis medalis įteiktas Čarlzui Lindbergui už skrydį per Atlanto vandenyną 1927 metais. Nuo 1927 metų kovo 1 dienos apdovanojami tik kariškiai. Šiuo metu kryžiumi apdovanojama už heroizmą ir drąsą oro mūšyje.
4. Trim NASA medaliais “Už žymius nuopelnus” (NASA Distinguished Service Medal). Medalis įsteigtas 1959 metų liepos 29 dieną. Tai aukščiausias NASA medalis valstybės tarnautojams. Jis teikiamas už žymius nuopelnus, parodytus ypatingus gabumus, drąsą, asmeninį indėlį NASA’i sprendžiant iškeltus uždavinius. Asmens, apdovanojamo šiuo medaliu, indėlis turi būti tiek neordinarus, kad jokie kiti apdovanojimai būtų pripažinti neadekvačiais.
5. NASA medaliu “Už žymų lyderiavimą” (NASA Outstanding Leadership Medal). Medalis įsteigtas 1961 metų gegužės 19 dieną. Apdovanojami valstybės tarnautojai už ypatingai parodytą lyderiavimą NASA organizacijos techniniame ir administraciniame valdyme. Apdovanojimas gali būti įteiktas už parodytas nuostabias lyderio savybes, už ilgalaikį efektyvų lyderiavimą, gabumus, pademonstruotus vystant kitų tarnautojų administracinį talentą.
6. NASA medaliu “Už žymius laimėjimus technikos srityje” (NASA Exceptional Engineering Achievement Medal). Medalis įsteigtas 1981 metais. Medalis teikiamas tiek valstybės, tiek ir nevalstybės tarnautojams už ypatingą techninį indėlį sprendžiant NASA uždavinius.
7. NASA medaliu “Už išskirtinius mokslinius pasiekimus” (NASA Exceptional Scientific Achevement Medal). Medalis įsteigtas 1961 metų rugsėjo 15 dieną . Medalis teikiamas tiek valstybės, tiek ir nevalstybės tarnautojams už išskirtinį mokslinį indėlį sprendžian NASA uždavinius.
8. Jo vardas įrašytas amerikiečių astronautų šlovės Salėje (U.S. Astronaut Hall of Fame).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *