Kosminės programos » Sovietų Sąjunga/Rusija » Projektai » Mir – 2

Mir – 2

1976 metais susivienijimas Energija paskelbia tobulesnių orbitinių stočių DOC-7 ir DOC-8 techninius pasiūlymus. DOC-7 vėliau tapo orbitinė stotimi Mir, o jos kūrimo patirtis leido tikėtis tobulesnės stoties.

Dar prieš paleidžiant į kosmosą stoties Mir bazinį bloką 17КС 12701 sumanyta panaudoti jo antrininką 17КС 12801. 1984 m. buvo parengtas naujos kosminės stoties projektas, kuriame stoties gyvenamuoju moduliu turėjo būti blokas 17КС 12801, o pati stotis priminė operacijų centrą kosmose. Tai buvo lenktynės su JAV, nes 80 – ųjų metų pradžioje JAV atsirado operacijų centro projektas.

Viena svarbiausių centro užduočių buvo surinkti orbitoje aplink Žemę didelių matmenų konstrukcijas, aptarnauti bei remontuoti palydovų sistemas. Centras turėjo išvystytą infrastruktūrą: kosmines degalines, palydovų remonto elingus, buksyrus, skirtus pristatyti prie centro atskirai skraidančias platformas ir palydovus. Pagrindinius orbitoje centro elementus į orbitą aplink Žemę turėjo iškelti raketa Energija.

1986 metų gruodį susivienijimas Energija paskelbia stoties 180 ГК Mir projektą. Ši stotis turėjo tapti orbitoje funkcionuojančio surinkimo centro pirmuoju etapu. 1986 metų gruodžio 14 dieną Energijos generalinio konstruktoriaus pavaduotojas Jurij Semionov pasirašė stoties Mir – 2 eskizinį projektą, tačiau tik po trijų metų Valstybinės komisijos sprendimu pradėtas Mir – 2 kūrimas: kosminės stoties masė 100 – 120 tonų, hermetiškų patalpų tūris – 360 m³, elektros energijos sistemų galia – 100 kW, ekipažas – 3 – 6 žmonės.
Pirmasis startas buvo numatytas 1993 metų rugpjūčio mėnesį, kuomet raketa Proton-K (8К82К „Протон-К”) turėjo iškelti gyvenamąjį modulį 17 КС 12801, o jo orbita su Žemės ekvatoriaus plokštuma turėjo sudaryti 65º kampą. Prie modulio 1993 metų spalio mėnesį buvo planuojama prijungti bazinį bloką – 90 t krovininių aparatą ГТА-С, į orbitą iškeliamą raketa Energija (14A10) su greitinamuoju bloku. Taip būtų sukurta kosminės stoties Mir – 2 bazė.

Mir 2 bazinis blokasKosminės stoties Mir – 2 (operacijų centro kosmose) bazinis blokas

Iki 1994 metų birželio turėjo būti baigtas orbitinės stoties Mir – 2 ir elektros stoties pirmojo etapo sukūrimas – buvo planuojama išskleisti energetinį modulį iš pasukamų Saulės elementų plokščių.

Atgabenti į kosminę stotį įvairius naudinguosius krovinius ir ekipažus turėjo erdvėlaiviai Buran (11Ф35 Буран), krovininiai erdvėlaiviai Progress M2 (Прогресс М2 11Ф615А75М), iškeliami raketa Zenit, daugkartinio naudojimo pilotuojami erdvėlaiviai Zaria (Заря 14Ф70, iškeliami raketa Zenit). Siekiant tinkamai aprūpinti stotį, kiekvienais metais reikėjo dviejų erdvėlaivių Zaria skrydžių, trijų krovininio erdvėlaivio Progress M2 skrydžių ir vieno – dviejų Buran skrydžių. Tiesa, 1987 metų eskiziniame projekte180 ГК Мир buvo numatyta galimybė vietoje erdvėlaivio Zaria į stotį ekipažus skraidinti modifikuotu erdvėlaiviu 11Ф732, iškeliamu raketa Zenit – 2 (11Ф732 Зенит – 2), arba dabar eksploatuojamu erdvėlaiviu, iškeliamu į orbitą raketa Sojuz – U2 (11А511У2 Союз-У2). Kosminės stoties orbitos aukštis 400 – 450 km.

Dominuojanti stoties Mir – 2 pirmajame statybos etape konfigūracija buvo Zaria + gyvenamasis modulis + bazinis modulis + Progress M2. Tokio junginio masė būtų 123 t (gyvenamasis modulis – 19 tonų, Zaria – 14 tonų, Progress M2 – 14 tonų, bazinis blokas – 76 tonos). Pirmojo statybos etapo pradžioje (1993 metų spalis – gruodis) stoties bazinio modulio Saulės baterijos turėjo būti išdėstytos kaklelio srityje, vėliau (1994 metų sausis – kovas) Saulės baterijas būtų perkeltos ant sumontuotos ferminės konstrukcijos. Pirmojo statybos etapo pabaigoje (1994 metų balandis – gegužė) Saulės baterijų plotas padidėtų ir būtų pradėtas apatinės ferminės konstrukcijos montavimas.

1994 – 1997 metais toliau statoma kosminė stotis: prie jos prijungiamas technologijų modulis (krovininio aparato ГТА-С 2 dalis), tikslinės aptarnavimo aparatūros modulis (krovininio aparato ГТА-С 3 dalis), biotechnologijų modulis (krovininio aparato ГТА-С 4 dalis). Be to, buvo planuojama ant pagrindinės ferminės konstrukcijos, šalia aštuonių didelių Saulės baterijų, sumontuoti dar aštuonias mažas Saulės baterijas bei surinkti mokslinės aparatūros platformas  – stačiakampes ferminės konstrukcijos aplink stoties modulius.

Mir-2Didelis_Mir-2Pilnai surinkta orbitinė stotis Mir – 2 (operacijų centras kosmose arba didysis Mir – 2) galėjo atrodyti taip

Tačiau, kaip ir kosminę stotį Freedom, sukurti orbitoje ne tik funkcionuojantį eksploatacijos centrą, bet ir daug kuklesnę 1997 metų modelio orbitinę stotį Mir – 2 nepavyko. Eksploatacijos centras buvo milžiniškas ir brangus. Nepavykus įgyvendinti Buran programos (politinės ir finansinės bėdos), sunku buvo pagrįsti brangaus ir daug darbo reikalaujančio centro, tiesiogiai priklausančio nuo raketos Energija ir erdvėlaivio Buran skrydžių, sukūrimą. Projektas buvo per brangus netgi Sovietų Sąjungai, kurioje kosmonautikos finansavimas kasmet buvo mažinamas . Todėl Mir – 2 mirė anksčiau už pačią Sovietų imperiją ir 1991 metais net didžiausi pilotuojamos kosmonautikos optimistai nekalbėjo apie Mir – 2 sukūrimą.

Mir – 2 alternatyva

1989 metų pabaigoje atsirado alternatyvus gaminio Nr. 12801 panaudojimo planas, nes tuomet prie pabaigos artėjo pirmasis stoties Mir resursas: trys metai kiekvienam moduliui ir penki metai visai stočiai.

1989 metų lapkričio mėnesį prie stoties Mir bazinio bloko prisijungė pirmasis modulis Kvant – 2 ir buvo nuspręsta pratęsti stoties eksploataciją iki 1994 metų pabaigos. Siekiant ilgiau ekspoatuoti stotį, buvo numatyta galimybė bazinį bloką Nr. 12701 pakeisti baziniu bloku Nr. 12801. Šis projektas buvo pavadintas Mir – 1.5.

Net stoties 180ГК eskiziniame projekte buvo numatyta panaudoti stoties bazinį bloką 17КС 12801 Mir programai (jei stoties baziniame bloke 17КС 12701 įvyktų nenumatyta situacija, reikalaujanti jo pakeitimo). Šiuo atveju arba esant nenumatytai situacijai baziniame bloke 17КС 12801, pradiniame Mir – 2 skrydžio etape buvo numatytas orbitinio komplekso 180ГК sukūrimas be bazinio bloko 17КС 12801 panaudojimo.

Mir – 2 pirmasis statybos etapas turėtų prasidėti krovininio transporto aprūpinimo aparato Nr. 1 (ГТА-С 1) startu. Tačiau po detalaus stoties Mir bazinio bloko (tiek iš vidaus, tiek iš išorės) tyrimo orbitoje bei atlikus mokslinius tyrimus, specialistai padarė išvadą, kad stoties Mir bazinis blokas gali dirbti orbitoje iki 1995 metų. Bazinio bloko 17КС 12701 pakeitimas baziniu bloku 17КС 12801 buvo atmestas ir dėl sudėtingumo, nes buvo būtinas erdvėlaivio Buran skrydis.

Mir – 2 1993 – mažasis Mir – 2

Nauji bazinio bloko Nr. 12801 panaudojimo planai paskelbti 1992 m. Vyriausiųjų konstruktorių pasitarimas pritarė susivienijimo Energija pateiktai naujai stoties Mir – 2 koncepcijai. Stotį sudarė bazinis blokas Nr. 12801 ir trys maži moduliai, sukuriami erdvėlaivio Progress M2, į orbitą iškeliamu raketa Zenit – 2, pagrindu. Tai aptarnavimo, biotechnologijų bei technologijų  moduliai, prijungiami prie perėjimų skyriaus šoninių susijungimo įrenginių. Prie ketvirtojo šoninio susijungimo įrenginio prijungiamas papildomas susijungimo skyrius, iškeliamas raketa Sojuz – U, ir naudajamas susijungimams su erdvėlaiviais bei šliuzinė kamera stoties ekipažui išeiti į atvirąjį kosmosą.

Ateityje buvo planuojama sukurti Žemės distancinio zondavimo ir ekologijos modulį. Ekipažus į stotį skraidintų  ir grąžintų į Žemę erdvėlaiviai Sojuz TM, stotį kroviniais aprūpintų erdvėlaiviai Progress M su grąžinamomis į Žemę kapsulėmis. Dar ruseno viltis stoties statybai ir aprūpinimui kroviniais panaudoti erdvėlaivį Buran. Kosminės stoties ekipažas 2 – 3 kosmonautai, trumpai (7-8 paras, ekipažo pasikeitimo ir atskridus erdvėlaiviui Buran) galėjo būti iš 6 žmonių.

Be to, į kosminę stotį turėjo būti dalimis atgabenta ir su astronautų pagalba surinkta ferma, pavadinta moksline energetine platforma. Jos viename gale turėjo būti montuojamos dvi Saulės elementų baterijos, o kitame – Saulės šviesos dujų turbininiai įrenginiai. Mokslinės energetinės platformos galia 38 kW, o dviejų Saulės elementų baterijų – 9 kW.

Mir – 2 stotį planavo iškelti į 350 – 450 km aukščio orbitą, kurios kampas su Žemės pusiaujo plokštuma 64.8º. Tai būtų padidinę iš kosmoso stebimą Rusijos teritorijos dalį. Naujoji stotis buvo ne tik žymiai mažesnė už pradinį stoties Mir – 2 variantą (orbitoje funkcionuojantį surinkimo centrą), bet netgi už tuo metu aplink Žemę skriejusią stotį Mir su 20 tonų masės moduliais (modulių šeima 77 КС). Stoties Mir – 2  masė 90 tonų (Mir masė – 120 tonų), iš kurių 15 tonų tenka mokslinei aparatūrai.

Bloko Nr. 12801 panaudojimas naujajame lengvame Mir – 2″ variante pareikalavo korpuso perdarymo lyginant su „didelio” Mir-2 gyvenamuoju moduliu. Perėjimų skyriuje vėl montuojami keturi šoniniai susijungimų įrenginiai, o ant mažesniojo skersmens darbo skyriaus trečiojoje plokštumoje (ten kur Mir baziniame bloke stovi sumontuota trečioji Saulės elementų baterija) sumontuoti mokslinės energetinės platformos tvirtinimo elementai. Iš esmės pakeista bloko aptarnavimo aparatūros sudėtis (borto kompiuteris, radijo telemetrijos sistema, ryšio per palydovą – retransliatorių sistema, oro kondicionavimo ir ventiliacijos sistema ir t.t.).

Atsirado papildoma optinė automatinio suartėjimo ir susijungimo sistema.

Lengvosios  orbitinės stoties Mir – 2 statybą planuota pradėti bazinio bloko Nr. 12801 startu 1996 metų pradžioje. Po to erdvėlaivių Progress M pagalba arba 1 – 2 erdvėlaivio Buran skrydžiais atgabenama,  išskleidžiama ir sumontuojama mokslinė energetinė platforma. Vėliau startuotų susijungimo įrenginys ir aptarnavimo modulis, 1997 metais – biotechnologijų modulis, 1998 metais – technologijų modulis. Kosminės stoties aktyvaus funkcionavimo (su ekipažu) trukmė buvo apskaičiuota 10 metų (iki 2005 metų) su galimu pratęsimu. „Mažojoje” stotyje Mir – 2 turėjo pastoviai gyventi 2 – 3 kosmonautai.

1993 metais lengvojo Mir – 2 projektas buvo modifikuotas: prisidėjo du universalūs susijungimo moduliai, kiekvienas iš jų turėjo po šešis susijungimo įrenginius. Tikslinių modulių skaičius padidėjo iki trijų (technologijų, biotechnologijų, Žemės gamtinių išteklių tyrinėjimo moduliai) bei paliktas aptarnavimo modulis Kvant (analogiškas stoties Mir moduliui Kvant). Ant mokslinės energetinės platformos buvo norima sumontuoti du hermetiškus skyrius (dydžiu panašius į susijungimo skyrius), kuriuose būtų patalpinti giroskopai ir atsargines baterijas.

Rusijai savo jėgomis 90 – ųjų metų pradžioje sukurti tokį lengvąjį Mir – 2 šansai buvo nedideli. Bendros ekonominės krizės metu šalyje kosmonautikai katastrofiškai trūko finansavimo. Todėl netolimoje ateityje bloko Nr. 12801 startas buvo labai abejotinas.

Tik 1994 metų viduryje M. Chruničev konstruktorių biuras Saliut išleido visą stoties Mir – 2 bazinio bloko dokumentacija (komplektas sudarė 382 brėžinių grupes, arba 120 000 A4 lapų) ir ir perdavė ją į raketinio kosminio centro gamyklą. Tuomet Mir – 2 bazinis blokas buvo  pateiktas kaip TKS aptarnavimo modulis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal