Almaz-3 (Saliut-5) – startas 1976 birželio 22 dieną, skrydžio pabaiga 1977 rugpjūčio 8 dieną, skrydžio trukmė 411 parų.
Per tą laiką stotį aplankė du ekipažai, vienam ekipažui nepavyko susijungti su stotimi.
Erdvėlaivio Sojuz-21 ekipažas: vadas B. Volynov ir inžinierius V. Žolobov
1976 liepos 7 dieną erdvėlaiviu Sojuz-21 kosmonautai Boris Volynov ir Vitalij Žolobov išskrido į stotį Saliut-5. Ekipažas pirmą menėsį dirbo, viskas vyko normaliai, išskyrus keistą kvapą stotyje, gal nuo medžiagų, gal nuo kuro garų. 42 misijos dieną, rugpjūčio 18 d., stotyje suveikė sirenos, išsijungė apšvietimas, oro regeneravimo sistema, stotis „pametė” orientaciją. abu kosmonautai ėmė prastai jaustis. Per dvi paras pavyko atstatyti normalų stoties darbą, tačiau V. Žolobov pradėjo skaudėti galva, sutriko miegas ir dingo apetitas. Turimi vaistai negelbėjo, kosmonautas jautėsi vis prasčiau ir dirbo blogiau. Po kelių parų skrydžio valdymo centras nusprendė užbaigti misiją ir rugpjūčio 24 d., po 49 parų, neužbaigęs programos (numatyta misijos trukmė – 60 parų), ekipažas grižo į Žemę.
Daug vėliau pusę lūpų buvo įvardinto tikrosios avarijos priežastys – techninės stoties Almaz-3 bėdos. 1976 metais „rastos” avarijos priežastys buvo psichologinis kosmonautų nesuderinamumas. Versija dėl stoties vidinių apdailos medžiagų kenksmingų garų buvo atmesta, kai automatiniu būdu (iki erdvėlaivio Sojuz-24 starto) dalinai pakeista stoties Almaz-3 atmosfera.
Sojuz-23 nesekmė
1976 metų spalio 14 d. į stotį išskrido erdvėlaivis Sojuz-23 su vadu Viačeslav Zudov ir inžinieriumi Valerij Roždestvenskij. Nepavykus kelis sykius prisijungti prie stoties (dėl prisijungimo sistemos Igla gedimo), nuspręsta skrydį baigti ir leistis. Spalio 16 dieną ekipažas grįžo į Žemę ir pirmą ir vienintelį sykį Sovietų Sąjungos kosmonautikos istorijoje nusileido į vandenį. Tai įvyko naktį ir vietoje numatytos įprastinės nusileidimo vietos praskrieta tolyn 121 km ir pataikyta į Tengiz ežerą.
1977 vasario 8 d. erdvėlaiviu Sojuz 24 į stotį išskrido kosmonautai Viktor Gorbatko ir Jurij Glazkov. Jie sukrovė į Žemėn grąžinąmą kapsulę fotojuosta ir kitas medžiagas. Ekipažas po 16 parų, įvykdęs misijos programą, vasario 25 dieną grįžo į Žemę.
Visos aukščiau paminėtos stotys (Saliut-4 ir Saliut-5) buvo II-os kartos obitinės stotys: turėjo tik vieną susijungumo įrenginį, stotyje galėjo dirbti tik vienas 2 kosmonautų ekipažas, Saulės baterijų panelių padėtis reguliuojama pagal Saulę, stoties egzistavimas orbitoje – iki 2 metų, orbitos aukštis – 360 km.