Apollo apžvalga

Apollo, NASA, Saturn V – trumpai apie Apollo programą

1961 metų balandžio 12 dieną Jurij Gagarin, pakilęs į kosmosą apskriejo Žemę 1 kartą ir tapo pirmuoju planetos kosmonautu. Tai sustiprino JAV baiminimąsi dėl atsilikimo nuo Sovietų Sąjungos technologiniame lygyje.

Apollo – trečioji JAV kosminė programa, turėjusi vienintelį tikslą – atstatyti pašlijusi JAV ir NASA autoritetą po Sovietų Sąjungos įspūdingo prasiveržimo į kosmosą.

Apollo erdvėlaivis

Erdvėlaivis Apollo buvo skirtas gabenti tris astronautus link Mėnulio ir 2 astronautamas jame nusileisti bei sėkmingai sugrįžti į Žėmę. Naująją programą NASA menedžeris Avram Silvestrain pavadino Apollo vardu.  (Apolonas (gr. Ἀπόλλων) graikų mitologijoje – Dzeuso ir Letos sūnus, romėnų mitologijoje – Jupiterio ir Latonės sūnus. Apolonas – saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas, mūzų choro vadovas ir pats įžymus muzikantas).

JAV prezidentas John Fitzgerald Jack Kennedy Apollo programos užduotį suformulavo kalboje JAV kongrese 1961 metų gegužės 25 dieną: „Visų pirmą, aš manau, kad ši tauta turėtų įsipareigoti pasiekti tikslą – dar nesibaigus šiam dešimtmečiui išlaipinti žmogų Mėnulio paviršiuje ir saugiai sugrąžinti jį atgal į Žemę. Nė vienas kosminės erdvės projektas tuo laiku nebus toks įspūdingas visai žmonijai, nė vienas kosminės erdvės tyrimo projektas nebus toks svarbus kaip šis. Ir nė vienas jų nebus toks sunkiai ir brangiai įgyvendinamas kaip šis.“
Vėliau, 1962 metų rugsėjo 12 John Kennedy Rice universiteto stadione pasakė garsiąją Mėnulio kalbą: „Nė viena tauta, kuri tikisi būti lydere, nebus paskutinėje vietoje šiose lenktynėse. <…> Mes pasirinkome skristi į Mėnulį ne todėl, kad tai yra lengva, bet todėl, kad tai yra sunku.“

NASA Apollo 14 misijos Mėnulio modulis (Lunar module – LM)

Apollo erdvėlaivio techninis (service) ir komandinis (command) moduliai (CSM) orbituoja apie Mėnulį

Šią užduotį NASA įvykdė 1969 metų liepos 20 dieną, kai ant Mėnulio paviršiaus nusileido erdvėlaivis Apollo 11 su astronautais Neil Arsmtrong ir Edwin Aldrin. Sovietų Sąjunga nuskraidinti kosmonautų į Mėnulį ir atgal nesugebėjo.

Visų pilotuojamų Apollo misijų logotipai

NASA nesėkmės

Deja, vykdant Apollo programą, ne viskas klostėsi gerai. Pirmoji katastrofa – gaisras 1967 metų sausio 27 dieną, kai starto komplekse bandant ervėlaivį žuvo astronautai Virgil Grissom, Edward White ir Roger Chaffe. Po gaisro sudegęs erdvėlaivis buvo pavadintas Apollo 1. Skrydžių į Mėnulį programą NASA sustabdė 18 mėnesių.

Antroji avarija įvyko erdvėlaivyje Apollo 13 skrydžio į Mėnulį metu 1970 metų balandžio 13 dieną. Erdvėlaivio techniniame modulyje sprogo deguonies bakas Nr. 2 (viso buvo 4 bakai: 2 deguonies ir 2 vandenilio) ir nustojo veikti dvi iš trijų kuro elementų baterijos, kurios aprūpina komandinį modulį elektros energija. Erdvėlaivis, netekęs energijos bei deguonies šaltinių, negalėjo nusileisti Mėnulyje. Teko jį apskrieti ir sėkmingai grįžti į Žemę. Astronautų gyvybei buvo iškilusi rimta grėsmė. Beje, NASA pasirinktas skrydžio link Mėnulio variantas leido erdvėlaiviui apskrieti Mėnulį ir pasukti atgal link Žemės be varytuvų naudojimo.

Vykdant šią programą, iki Mėnulio nuskrido 24 astronautai, Mėnulio paviršiuje dirbo 12 astronautų. Apollo programos vadovas – Werner von Braun, sukūręs pačią galingiausią raketą Saturn V.

Kyla raketa Saturn V su erdvėlaiviu Apollo 11

Trumpa Apollo skrydžių į Mėnulį su nusileidimais apžvalga

Apollo programos šalutinis produktas – Skylab kosminė stotis, kurios statybai ir iškėlimui buvo panaudota likusi viena iš trijų raketų Saturn V.