Kada skries Rusijos erdvėlaivis Federacija?

Federacija (Федерация) – Rusijoje kuriamas daugkartinio panaudojimo pilotuojamas erdvėlaivis. Galima jo ir krovininė versija. Šis erdvėlaivis turėtų pakeisti dabar naudojamus pilotuojamus erdvėlaivius Sojuz MS ir automatinius krovininius erdvėlaivius Progress MS. Naujo erdvėlaivio poreikis atsirado 1974 metais, kai Sovietų Sąjungos pilotuojamai kosmonautikai ėmė vadovauti Valentin Gluško. Tuo metu šis erdvėlaivis baiginėjo gydytis savo vaikystės ir jaunystės ydas. Jis tapo dviviete transporto priemone, galinčia kosmonautus nuskraidinti į orbitinę stotį. Jokių kitokių rimtų skrydžių, nes erdvėlaivio autonominis skrydis negalėjo tęstis daugiau dviejų parų. Ilgesniam skrydžiui nebūtų užtekę energetinių resursų. Pavyzdžiui, siaubingai mažos kuro, skirto manevrams, atsargos. Jeigu iš pirmo karto erdvėlaivis nesusijungia su orbitine stotimi, pakartotiniam susijungimui paprasčiausiai jo nelikdavo. O A. Leonov ir V. Kubasov erdvėlaivio Sojuz 19 bendras skrydis su Apollo erdvėlaiviu 1975 metų liepą buvo įmanomas tik iš esmės modernizavus (iš esmės sukonstravus naują erdvėlaivio versiją) turimą erdvėlaivį. Iš pradžių nedavė pinigų naujam erdvėlaiviui. Sojuz erdvėlaivis buvo modernizuojamas. Atsirado Sojuz T (erdvėlaivis tapo triviečiu), Sojuz TM modeliai. O kai atsirado trumpalaikis finansavimas, jau buvo per vėlu.

1985 metais Sovietų Sąjungoje raketinė – kosminė korporacija Energija pradėjo kurti plačios paskirties pilotuojamą daugkartinio panaudojimo erdvėlaivį Zaria (Заря). Labai didelis šio erdvėlaivio kūrimo entuziastas buvo pirmasis Sovietų Sąjungoje kosmonautas inžinierius ir kosminės technikos konstruktorius K. Feoktistov. Erdvėlaivį į kosminę erdvę turėjo iškelti nešančioji raketa Zenit (Зенит). Nežiūrint į tai, kad darbus asmeniškai kontroliavo pats Energijos generalinis konstruktorius V. Gluško, erdvėlaivio kūrimo darbai tetruko iki 1989 metų sausio mėnesio. Iki Sovietų Sąjungos griūties teliko 2 metai ir 11 mėnesių. Šio erdvėlaivio gamyba nebuvo pradėta dėl žymaus kosmoso programų finansavimo sumažinimo.

zarya1Daugkartinio panaudojimo erdvėlaivis Zaria – erdvėlaivio Federacija pirmtakas.

1 – grįžtanti į Žemę erdvėlaivio dalis; 2 – gabenami kroviniai; 3 – nusileidimo variklis; 4 – kosmonautų darbo patalpos; 5 – aerodinaminis skydas; 6 – iliuminatorius; 7 – žvaigždžių jutiklis; 8 – katapultuojantis krėslas; 9 – valdymo pultas; 10 – susijungimo aparatūros antena; 11 – agregatų skyrius; 12 – borto aparatūra; 13 – suartėjimo ir orientacijos varikliai; 14 – erdvėlaivio nusileidimo aparato šilumos skydas; 15 – Doplerio greičio matuoklis; 16 – skysčių papildymo sistema ir variklių sistema; 17 – prijungiamas kuro atsargų ir variklių skyrius; 18 – elektros tiekimo sistema su elektros cheminiu generatoriumi; 19 – pakabinamas šaltas radiatorius.

zarya2Erdvėlaivio Zaria nusileidimo aparatas turėjo nusileisti ant Žemės su įjungtais raketiniais varikliais

ZenitErdvėlaivio Zaria nešančioji raketa Zenit

zenit_roErdvėlaivio Zaria nešančioji raketa Zenit

Pagrindinis erdvėlaivio tikslas – nugabenti kosmonautų ekipažus į nepertraukiamai pilotuojamas orbitines stotis (Mir orbitinę stotį apie 1992 metus turėjo pakeisti didelė orbitinė stotis Mir-2, vadinama orbitiniu surinkimo ir eksploatacijos centru). Buvo manoma, kad erdvėlaivis Zaria pakeis erdvėlaivį Sojuz TM ir papildys sparnuotąjį kosminį lėktuvą Buran. Be erdvėlaivio Buran nebūtų įmanoma surinkti orbitinės stoties Mir-2.

Pagal galutinį projektą, erdvėlaivis Zaria buvo sudarytas iš nusileidimo aparato – ekipažo kabinos ir prie iš apačios prijungto aptarnavimo skyriaus, kuriame kuro atsargos ir orbitinio skrydžio valdymo varikliai.

Pagrindinė erdvėlaivio Zaria ypatybė – jo vertikalus nusileidimas su įjungtais raketiniais varikliais. Įskriejant į tankius atmosferos sluoksnius, dėl aerodinaminio pasipriešinimo, erdvėlaivio nusileidimo aparatas sumažtų greitį iki 50 – 100 m/s. Toliau mažame aukštyje įsijungtų nusileidimo varikliai ir kosminis erdvėlaivis nusileistų keleto m/s greičiu. Likusį greitį kosmonautams gesintų nuo erdvėlaivio smūgio į Žemę besiformuojantys erdvėlaivio amortizatoriai ir jų krėslai.

Erdvėlaivio Zaria masė starto metu 15 t, ilgis – 5 m, skersmuo – 4,1 m. Į orbitinę stotį jis turėjo atskraidinti ir į Žemę sugrąžinti iki 8 žmonių. Šio erdvėlaivio krovininis variantas privalėjo į orbitinę stotį nugabenti iki 3 t naudingojo krovinio, o į Žemę nuleisti iki 2,5 t krovinių. Susijungęs su orbitine stotimi, erdvėlaivis privalėjo skrieti nuo 195 iki 270 parų.

Patvirtintame erdvėlaivio variante ekipažas privalėjo būti gultuose viršutinėje erdvėlaivio dalyje. 24 nusileidimo varikliai, kurių kiekvieno trauka po 1,5 t, buvo montuojami ant šoninės erdvėlaivio sienos žiedo (variklių tūtos išdėstytos išorėje ir nukreiptos žemyn), žemiau variklių link nusileidimo aparato dugno, palei erdvėlaivio sieną, išdėstyti kuro bakai, o, pagal išilginę ašį, ant erdvėlaivio dugno įkurdintas krovinių skyrius. Nusileidimo variklių kuro komponentai buvo numatyti nenuodingi: žibalas ir vandenilio peroksidas.

Į 190 km apskritiminę orbitą aplink Žemę erdvėlaivį turėjo iškelti nešančioji raketa Zenit.  

1995 – 96 metais raketinė – kosminė korporacija kartu su Rockwell International ir Chruničev centru erdvėlaivio Zaria bazėje pasiūlė sukurti 8 vietų erdvėlaivį orbitinei stočiai Alfa. Alfa – TKS ankstesnis variantas. Šis erdvėlaivis būtų pastoviai prijungtas prie orbitinės stoties ir, esant joje ekstremalioms sąlygomis, gelbėtų jos įgulą. Buvo kuriamas 8 vietų erdvėlaivis (galėjo būti 2 kosmonautai profesionalai plius 6 kosmoso keleiviai), kurį į orbitinę stotį krovinių skyriuje turėjo atgabenti Space Shuttle sistemos erdvėlaivis. Šis erdvėlaivis būtų prijungtas prie orbitinės stoties ir jo resursai leistų 5 metus skrieti susijungusiam su orbitine stotimi ir bet kuriuo momentu būti pasiruošusiam kosmonautus saugiai sugrąžinti į Žemę. Erdvėlaivio techninės charakteristikos: masė – 12,5 t; nusileidimo aparato su ekipažu masė – 8 t; nusileidimo aparato skersmuo – 3,7 m; erdvėlaivio ilgis – 7,2 m. 

1996 metų birželio mėnesį NASA priėmė sprendimą – statant tarptautinę orbitinę stotį Alfa – ekipažo gelbėjimo erdvėlaiviu bus trivietis Sojuz TM. Pati NASA 1996 metų liepos mėnesį pradėjo kurti ekipažo gelbėjimo erdvėlaivį. Vėliau, kai orbitinės stoties Alfa projektas išsivystė į TKS projektą, NASA norėjo šios stoties ekipažo gelbėjimo erdvėlaiviu padaryti erdvėlaivį CRV, kuriamą erdvėlaivio X-38 pagrindu. Pagrindinis erdvėlaiviui, orbitinės stoties ekipažo gelbėtojui, reikalavimas – galėjimas mažiausiai 1 metus skrieti susijungusiam su orbitine stotimi. Rezultatas. Specialus TKS erdvėlaivis – ekipažo gelbėtojas taip ir nebuvo sukurtas. Viena iš priezaščių – 3 astronautai – per mažas nuolat gyyvenantis TKS ekipažas. 3 astronautus puikiausiai skraidina vienas Sojuz TM erdvėlaivis, o 6 astronautus – du Sojuz TM  erdvėlaiviai.  

Federacija 02Erdvėlaivio Federacija maketas Tarptautiniame aviacijos – kosmoso salone 2009 metais. Tai kas du metai Rusijoje (Maskvos sritis, Žukovskij miestas, Ramenskoje oro uostas) vykstantis tarptautinis aviacijos – kosmoso salonas

Federacija 08Erdvėlaivis Federacija Rusijoje vadinamas perspektyviu naujos kartos transportiniu laivu (ПТК НП – перспективный транспортый корабль нового поколения). Nuotraukoje šio erdvėlaivio maketai. Pirmame nuotraukos plane 2015 metų erdvėlaivio modulis

Federacija 09Erdvėlaivių Federacija, Sojuz, Vostok ir nešančiosios raketos Feniks kartu su erdvėlaiviu Federacija maketai

Federacija 03Naujojo pilotuojamo erdvėlaivio Federacija geometriniai matmenys

Federacija 11Erdvėlaivio Federacija schema

Erdvėlaivio Federacija interjeras bus grubus ir technokratiškas

Erdvėlaivio komandiniame skyriuje bus ekipažo darbo vieta: du kosminiai krėslai erdvėlaivį valdantiems kosmonautams, judėjimo ir orientacijos erdvėje valdymo rankena, liečiamieji monitoriai. Likusią vietą užims krovinių išdėstymo zonos, sanitarijos ir higienos zona ir kitos funkcionalios zonos. Kroviniai erdvėlaivyje bus sudėlioti į jiems skirtas vietas. Komandinio skyriaus interjeras bus saugus, patogus ir estetiškas. Nereikia galvoti, kad ateities erdvėlaiviai bus erdvūs. Saugių didelių erdvių kosminėje technikoje niekada nebus. Konstruojant erdvėlaivį, skaičiuojamas kiekvienas kubinis metras, kiekvienas kilogramas. 

Erdvėlaivį gali valdyti vienas kosmonautas, erdvėlaivio vadas dar vadinamas pirmuoju pilotu. Kitas svarbus reikalavimas – antra darbo vieta erdvėlaivyje, pilnai dubliuojanti pirmojo piloto darbo vietos funkcijas. Jeigu šį reikalavimą perkeltume Sojuz erdvėlaiviui, tai reikėtų keturių valdymo rankenų: dviejų rankenų erdvėlaivio judėjimui (skriejimui) valdyti ir dviejų rankenų erdvėlaivio orientacijai erdvėje valdyti. Erdvėlaivyje Federacija nuspręsta judėjimo ir orientacijos valdymą apjungti į vieną judėjimo ir orientacijos valdymo rankeną, kuri sumontuota tarp pilotų krėslų. Pirmasis pilotas erdvėlaivį valdys dešine ranka, o antrasis – kaire. Viena valdymo rankena – labiau ekonominis sprendimas ribotoje uždaroje erdvėje. O jos vieta tarp pilotų krėslų leidžia bet kuriuo momentu perduoti erdvėlaivio valdymą kitam greta sėdinčiam pilotui. Neturėtų kilti sunkumų erdvėlaivį valdyti kaire ranka. Pavyzdžiui, keleiviniai Airbus lėktuvai yra valdomi rankena, kuri nėra piloto darbo vietos centre.

Iš pradžių buvo numatyta erdvėlaivio komandiniame skyriuje pastatyti 5 liečiamuosius monitorius: vienas bendras ekranas ir po 2 pirmajam ir antrajam pilotams. Vėliau nuspręsta, kad jie turės tik po vieną monitorių ir bus vienas bendras monitorius pateikti papildomai informacijai. Visi jie bus liečiamieji.

Orion erdvėlaivis taip pat turės tris monitorius. O kompanijos Boeing kuriamas erdvėlaivis Starliner (CST-100; CST – Crew Space Transportation) turės valdymo schemą, labiau panašią į taikomą karinėje aviacijoje. Erdvėlaivyje Starliner bus du monitoriai ir daugiau fizinių valdymo organų: jungiklių, klavišų. Prie viso šito dar planšetiniai kompiuteriai. Visas erdvėlaivio valdymas numatytas tik vienam pilotui. 

Kiekvienas smartfonas arba planšetė nereaguoja į žmogaus, apsirengusio pirštines, prisilietimus. Kosmonautai erdvėlaivyje starto, pakilimo, nusileidimo, susijungimo su orbitine stotimi metu bus apsirengę skafandrais. Kyla natūralus klausimas, kaip jie valdys erdvėlaivį kompiuterių, kurio paviršius liečiamasis. Čia truputi padirbėta. Kosmonautai galės atsakyti į kompiuterio užduodamus klausimus net mūvėdami skafandro pirštines. Specialiai erdvėlaiviams sukurtiems ekranams tinka bet kokios pirštinės ir nėra būtinumo daryti ant jų pirštų jutiklius. Šie ekranai buvo sukurti vakuumo sąlygoms ir slėgio kritimams, kai išeinama į atvirą kosminę erdvę.

Erdvėlaivyje nebus jokių dubliuojančių mechaninių valdymo organų. Jame bus įdiegta pilnai skaitmeninė valdymo sistema. Kalbama apie erdvėlaivio borto kompiuterinį tinklą. Erdvėlaivyje Federacija bus tik keli fiziniai mygtukai, paveldėti iš senojo erdvėlaivio Sojuz. Juos vadiname „ypatingai svarbių komandų arba kritinės grupės komandų“ mygtukai. Jie įjungs atsarginį maitinimą, kad atstatyti borto kompiuterių normalų darbą. Kosmonautai nebus pašalinti iš erdvėlaivio valdymo kontūro. Priešingu atveju, jie negalėtų priimti pačių svarbiausių sprendimų erdvėlaivio skrydyje. Erdvėlaivio kūrėjai laikosi „aktyvaus operatoriaus“ ideologijos. Tai reiškia, kad erdvėlaivio automatinis valdymo procesas vyksta ekipažui jį kontroliuojant. Sistema informuoja kosmonautus apie visa, kas vyksta erdvėlaivyje ir prašo jų leidimo atlikti esmines svarbiausias užduotis. Erdvėlaivio piloto funkcija yra suformuluoti uždavinius erdvėlaiviui, pakeisti skrydžio tikslus ir operatyviai reaguoti į pasikeitusią situaciją. Gavęs užduotį, erdvėlaivis visas likusias operacijas vykdys automatiniu rėžimu. Šiame erdvėlaivyje numatytas ir rankinis valdymas. Jis skirtas tik toms užduotims, kurios nenumatytos kompiuterio algoritmuose, atlikti.

Teleskopinių lazdelių, kuriomis dabar Rusijos kosmonautai naudojasi Sojuz erdvėlaiviuose įjungti reikiamus mygtukus, nebus. Naujojo erdvėlaivio valdymo pultas bus patogiu atstumu nuo ekipažo. Jo atstumą iki ekipažo bus galima keisti.

Transporto priemonės šiuo atveju erdvėlaivio ergonomikos sudedamoji dalis yra techninė estetika. Buvo tiriama kokios spalvos geriau tiktų erdvėlaivio viduje. Parenkant spalvas, buvo atsižvelgta, kad jos būtų šiltos, šviesios ir neerzinančios. Kiek įmanoma, erdvėlaivyje bandoma sukurti spalvotas zonas. Vienoje zonoje kosmonautas dirbtų, kitoje ilsėtųsi. Būsimame erdvėlaivyje spalvotų zonų bus nedaug, nes jo tūris palyginti nedidelis. Spalvotų zonų turėtų būti būsimuose TKS perspektyviuose vis dar kuriamuose moduliuose: universaliame laboratoriniame modulyje Nauka, moksliniame energetiniame modulyje ir orbitinėje stotyje, skriejančioje apie Mėnulį. Jeigu kosmonautams gera, nėra dirginančių faktorių, erdvėlaivio aplinka sukuria gerą darbinę nuotaiką, tai jie lengviau ir geriau susitvarko su skrydžio užduotimis. Netinkama spalva nudažytas erdvėlaivio pultas, ekipažo darbo, poilsio vietos iššaukia diskomfortą.

Yra sąrašas medžiagų, kurias tyrė speciali ekspertų grupė, norimų panaudoti naujojo erdvėlaivio hermetiškuose skyriuose. Kai kurias jų leista naudoti naujojo erdvėlaivio interjere. Tai įvairūs audiniai ir plastikai. Kur galima, bus naudojamos naujos medžiagos, kur ne – erdvėlaivio kūrėjai pasinaudos anksčiau sukurtomis. Konsultuotasi su pakankamai žymiais pramoninio dizaino specialistais. Jų nuomonė, pamačius erdvėlaivio maketą, – „reikia nieko nedaryti, palikti taip, kaip yra. Erdvėlaivio viduje turi būti technokratiška ir brutualu“. Erdvėlaivis kuriamas ne estetikai įgyvendinti, o optimalaus kosminio skrydžio sąlygų sudarymui.      

Raketinė kosminė korporacija Energija bendradarbiavo su J. Gagarin kosmonautų parengimo centru. Jos kosmonautai, erdvėlaivio kūrimo pradžioje, kaip išorės specialistai, konsultavo erdvėlaivio kūrėjus interjero ir valdymo organų išdėstymo klausimais. Tai buvo numatyta erdvėlaivio kūrimo instrukcijoje. Ir toliau erdvėlaivio kūrėjai patys siūlė Kosmonautų parengimo centro kosmonautams įvairiais būdais dalyvauti erdvėlaivio kūrimo procese. Tačiau šis bendradarbiavimas nutrūko, nes vėlesniame erdvėlaivio kūrimo etape to jau nenumatė erdvėlaivio kūrimo instrukcijos. Buvo panaikinta raketinės kosminės korporacijos Energija kosmonautų grupė, kuri treniravosi J. Gagarin kosmonautų parengimo centre. Mano manymu, raketinės kosminės korporacijos Energija, sukūrusios naują erdvėlaivį Federacija, kosmonautai turėtų išbandyti šį erdvėlaivį ir priduoti jį užsakovui Roskosmos. Beje, Space X ir Boeing ketina atlikti pirmuosius erdvėlaivių Dragon V2 ir Starliner (CST-100) skrydžius su savo bandytojais. O čia pasirodo, kad Energija nebeturi savo kosmonautų būrio.

Naujame erdvėlaivyje bus sumontuoti nauji krėslai be individualių išliejamų gultų. Erdvėlaivio vidaus tūris didesnis, todėl atsirado galimybė atsisakyti embriono pozos. Krėslas taps universaliu ir jį bus galima praktiškai pritaikyti pagal ūgį, pečių plotį, dubenį bet kokiam kosmonautui.

Su sauskelnėmis, kaip erdvėlaivyje Orion JAV astronautams, skristi nereikės. Bus sanitarinis mazgas, atskirtas nuo erdvėlaivio bendrosios patalpos ne užuolaida, o kiek standesne medžiaga. Siekiama efektyvaus ekipažo darbo. Svarbu kad kosmonautai skrydžio metu jaustųsi komfortiškai. 

Erdvėlaivį Federacija sunku palyginti su kitais erdvėlaiviais. Jo sunkiąją versiją, kuri skirta skrydžiams į Mėnulį, galima būtų palyginti su erdvėlaiviu Orion, kuris skries apie Mėnulį, tirs artimiausius Žemei asteroidus, skries į Marsą. Jo lengvoji versija kosmonautus skraidins į TKS ar kitą tuo metu žemoje orbitoje aplink Žemę skriejančią orbitinę stotį. Jis atliktų tuos pačius darbus, kaip ir lengvi daug paprastesni erdvėlaiviai Dragon, Starliner.

Kurdami erdvėlaivį Orion, amerikiečiai susidūrė su tomis pačiomis problemomis kaip ir Rusijos specialistai. Rusai giriasi, kad erdvėlaivyje Federacija geriau sutvarkytos kosmonautų darbo vietos (darbo aplinka), šiuolaikinės informacijos pateikimo priemonės. Tuo negali pasidžiaugti korporacija Lockheed Martin erdvėlaivį Orion pradėjusi kurti daug anksčiau nei S. Koroliov raketinė – kosminė korporacija Energija. Ji jau seniau senesnėmis technologijomis sukūrė erdvėlaivio Orion valdymo pultą, skrydžio informacijos pateikimo priemones.

Temperatūrą reguliuojanti sistema

Kombinuota temperatūrą reguliuojanti danga „Termaloks“ palaikys nustatytą temperatūros balansą o taip pat apsaugos kosminį aparatą elektrostatiškai. Erdvėlaivio išorinis paviršius bus padengiamas temperatūrą reguliuojančiu paviršiumi dujų terminio purškimo metodu. Paviršiaus terminio padengimo išradimas buvo apdovanotas sidabriniu medaliu XIX Maskvos tarptautiniame išradimų ir technologijų salone „Archimed“ («Архимед»), kuris įvyko 2016 metų kovo 29 – balandžio 1 dieną.                        

Nešančioji raketa

Iš pradžių buvo planuojama erdvėlaivį Federacija paleisti nešančiąja raketa Rus-M (Русь-М), bet 2011 metais jos projektą uždarė. Reikėjo sukurti didelės keliamosios galios nešančiąją raketą. Tokios raketos sukūrimui 2014 metais pritarė Rusijos prezidentas Vladimir Putin. Jos kūrimo darbus įtraukė į 2016 – 2025 metų Federalinės kosminės programos projektą. Bet pradiniame etape nepilotuojamo erdvėlaivio Federacija bandomajam paleidimui buvo planuojama panaudoti nešančiąją raketą Angara – A5. Taip pat buvo siūloma erdvėlaivį Federacija paleisti nešančiąja raketa Zenit.

Angara A5 07Angara A5 03Angara A5 11Angara A5 09Angara A5 01Angara A5 02Angara A5 10Angara A5 06Angara A5 12Pleseck kosmodromas. 2014 – ųjų metų pabaiga. Nešančioji raketa Angara A5

2014 metų gruodžio mėnesį Raketinis kosminis centras Progress pateikė Roskosmos naujos sunkiosios raketos avangardinį projektą. Įgyvendinti šį projektą numatyta dviem etapais. Pirmajame etape numatoma iki 2028 metų sukurti 85 – 90 tonų keliamosios galios raketą skrydžiams į Mėnulį. Antrajame etape planuojama iki 2040 metų sukurti 160 – 200 tonų keliamosios galios raketą skrydžiams į Marsą.

Tuo pačiu metu Roskosmos’ui pateikia projektus trys vedančios kosminės įmonės. Buvo laukiama, kad 2015 metų sausio mėnesį Roskosmos pasirinks optimalaus projekto variantą ir pradės didelės keliamosios galios nešančiosios raketos išvaizdos formavimą.Po to buvo paskelbta apie sunkiosios nešančiosios raketos Angara kūrimą pilotuojamoms ekspedicijoms į Mėnulį. Tai gali nešančiosios raketos Angara – 5 variantas, bet nereikia atmesti ir to varianto, kad pilotuojamai programai gali būti perdirbta ir nešančioji raketa Angara – 3.

2015 metų kovo mėnesį sužinojome, kad Roskosmos nebenori erdvėlaivio Federacija skrydžiui į Mėnulį kurti didelės keliamosios galios nešančiosios raketos. Vietoje jos reikės dviejų nešančiųjų raketų Angara – A5B.

Angara A5B    Nešančioji raketa Angara A5B (naudingojo krovinio masė 35 – 37 tonos) pritaikyta erdvėlaivio Federacija pilotuojamiems skrydžiams į Mėnulį

2015 metų balandžio mėnesį Roskosmos patikslino, kad ateityje sukurti didelės keliamosios galios nešančiosios raketos neatsisako ir potencialus jos kūrėjas jau pasirinktas.

Angara, Federacija, PutinD. Rogozin – Rusijos Federacijos premjero pavaduotojas, J. Komarov – Jungtinės raketinės kosminės korporacijos vadovas ir V. Putin – Rusijos Federacijos prezidentas prie erdvėlaivio Federacija ir nešančiųjų raketų Angara – A5, Angara A5B modelių 

2017 metų gegužės mėnesio pabaigoje Roskosmos informacijos šaltinis paskelbė apie ketinimą 2022 metais paleisti pilotuojamą erdvėlaivį Federacija iš Baikonur kosmodromo vidutinės keliamosios galios nešančiąja raketa Feniks. 

FeniksNaujoji nešančiųjų raketų šeima Feniks. Raketa, sudaryta iš vieno modulio, pakeičia ukrainiečių raketą Zenit. Jos naudingojo krovinio masė – 17 tonų. raketos, sudarytos iš trijų modulių naudingasis krovinys – 40 tonų, o iš penkių modulių – iki 75 tonų

Bendros erdvėlaivio charakteristikos

Erdvėlaivio nusileidimas

Erdvėlaivio nusileidimo aparatas turėtų nusileisti Rusijos pietinėje dalyje. Numatyti du nusileidimo rajonai Saratovo ir Orenburgo srityse. Erdvėlaivio nusileidimui nereikia daug vietos. Nauja sistema leis jam nusileisti 5 km spindulio vietovėje. 

Map_of_Russia_-_Saratov_Oblast.svgSaratovo sritis

Map_of_Russia_-_Orenburg_Oblast.svgOrenburgo sritis

Erdvėlaivio nusileidimo aparatas nusileis su trimis parašiutais ir raketine minkšto nusileidimo sistema. Parašiutai išsiskleis apytiksliai 1 km aukštyje, kietojo kuro raketiniai varikliai mažins greitį apytiksliai nuo 50 metrų aukščio. Erdvėlaivio kūrimo pradžioje buvo galvojama pilnai reaktyvinė nusileidimo sistema. Rezerve esantys parašiutai išsiskleistų ik tuo atveju, jei sugestų nusileidimo sistemos varikliai. Erdvėlaivio nusileidimo aparatas nusileistų ant amortizuojančių kojų. Jos neleistų aparatui, palietusiam Žemės paviršių, apsiversti ant šono, kas būdinga erdvėlaiviui Sojuz. 

Federacija 13Erdvėlaivio nusileidimas dirbant raketiniams varikliams

Federacija 15Federacija 14Erdvėlaivio Federacija ekipažo kabina – nusileidimo aparatas: 1 – daugkartinio panaudojimo nusileidimo aparatas; 2 – amortizuojančios kojos; 3 – raketiniai nusileidimo varikliai

Erdvėlaivio kūrimo darbų kronika

Erdvėlaivio Federacija projekto biudžetas 2016 – 2025 metais (milijardais rublių)

 

Įdomi informacija apie erdvėlaivio Federacija kūrimą

Apie 2014 metus ypač pradedama slėpti oficiali informacija apie erdvėlaivį Federacija. Labai pasunkėja neoficialios aktualios informacijos apie šį projektą gavimas, o oficiali informacija ir specialistų interviu dirbtinai pavėlinami ir neleidžia susidaryti pilnavertės situacijos vaizdo. Štai vienas tokios situacijos pavyzdys. 2014 metų rugpjūčio 21 dieną Interfax.ru (uždara žinių juosta) parašė, kad erdvėlaivio kūrimui per 10 metų reikės skirti daugiau kaip 60 mlrd Rusijos rublių. Kiek anksčiau raketinės – kosminės korporacijos Energija atstovai pareiškė, kad naujos kartos erdvėlaivio kainuos 6 mlrd JAV dolerių (daugiau kaip 200 mlrd Rusijos rublių pagal 2014-08-21 kursą). Tokia informacija kelia rimtą nepasitikėjimą paskelbtu erdvėlaivio kūrimo darbų grafiku. Nenuostabu, kad numatyti darbai, kuriuos jau reikėjo atlikti, nukeliami į ateitį. Vadinasi, skubėti atlikti darbus nereikia, nes nėra reikiamo finansavimo. Arba galima plauti ir pinigus. Realiai darbai kainuoja mažiau, bet kai tas pats darbas daromas daug metų, tai natūralu,  kad jis kainuoja daugiau. 

2014 metų gruodžio 14 dieną Centrinio mašinų statybos mokslinių tyrimų instituto vadovo pavaduotojas, buvęs kosmonautas ir buvęs J. Gagarin Kosmonautų parengimo centro vadovas S. Krikaliov Karinės – pramoninės komisijos ekspertinės tarybos kolegijos posėdyje teigė, kad, išsaugojus šiandienines tendencijas, naujos kartos pilotuojamas erdvėlaivis nebus pastatytas. Jis kritikavo organizacines problemas kosmoso pramonėje ir skundėsi pasikartojančiais atidėjimais pradėti erdvėlaivio bandomuosius skrydžius.

2014 metų gruodžio mėnesį naujas raketinės – kosminės korporacijos vadovas Vladimir Solncev (Владимир Солнцев) pateikė keletą neatsakingų minčių apie naujojo pilotuojamo erdvėlaivio panaudojimą, kosmonautikos tikslus. Pirmoji mintis. Erdvėlaivyje naudoti susijungimo įrenginį, suderinamą su erdvėlaivio Orion susijungimo įrenginiu. Antroji mintis. Erdvėlaivių Federacija ir Orion susijungimas ir jų bendras skrydis. Trečioji mintis. Galimybė kartu su NASA įsisavinti Mėnulį kaip tarpinę platformą įsisavinant tolimą kosmosą. 

Video medžiaga apie erdvėlaivį Federacija, jo kūrimo darbus, kosmodromą Vostočnij

Reklaminis raketinės – kosminės korporacijos Energija 4 minučių ir 5 sekundžių video apie naująjį Rusijos pilotuojamą erdvėlaivį Federacija. Jo galimi skrydžiai į TKS ir į Mėnulį. Palyginimui, 1969 metais NASA sugebėjo pasiekti Mėnulį vienu nešančiosios raketos Saturn V skrydžiu, tai apie 2035 uosius metus raketinei – kosminei korporacijai Energija šiai užduočiai atlikti reikėtų net 4 nešančiųjų raketų Angara A5B. 

Būsimi kosmonautai „prisimatuoja“ erdvėlaivį Federacija (7 minučių 43 sekundžių video).

Koroliov mieste žurnalistams parodė erdvėlaivį Federacija, skirtą skrydžiui į Mėnulį (3 minučių 12 sekundžių video).

Raketinėje – kosminėje korporacijoje Energija pradėti surinkti atskiri erdvėlaivio Federacija mazgai (2017-03-22 informacija).

Naujas erdvėlaivis Federacija ir misijos į Mėnulį. Interviu (12 minučių 10 sekundžių video) su Rusijos kosmonautu Sergej Krikaliov, kuris dabar yra valstybinės korporacijos Energija pilotuojamų kosminių programų vykdantysis direktorius.

Rusijos kosmonautikos planai dvelkia praeitimi (11 minučių 44 sekundžių video). Ypač didelės keliamosios galios nešančioji raketa Feniks (numatomas naudingas krovinys į 200 km aukščio apskritiminę orbitą iki 150 tonų), primenanti raketas Energija ir Vulkan, naujas pilotuojamas erdvėlaivis – sumažinta Buran kopija yra vienas iš atmestų erdvėlaivio Buran jaunystės modelių, pirmoji starto aikštelė su šiuolaikinėmis technologijomis kosmodrome Vostočnij skirta nešančiajai raketai Sojuz, o ne naujoms kuriamoms ateities raketoms.  Raketa Sojuz iš Vostočnij kosmodromo galės iškelti žymiai mažesnį naudingąjį krovinį nei iš Baikonur kosmodromo. Jauniems išsilavinusiems specialistams, dirbantiems kosmonautikos srityje, užsidirbti ir susikurti gerbūvį jokių perspektyvų. Valstybė prie kosmodromo Vostočnij, 20 km atstumu nuo jo, stato daugiaaukščių komunalkių miestą Ciolkovskij kosmodromo darbuotojams ir dalija įrengtus ankštus butus su baldais jauniems specialistams. Visa tai primena gūdžius sovietmečio laikus.

Naujos kartos pilotuojamų erdvėlaivių palyginimas (52 minučių 20 sekundžių video).  ww   wwww

 


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *