Astrolapiai, astrolapis – ruošiantis kelionėms po Saulės sistemos planetas ir kitus kūnus
Kelionėms ar šiaip smalsumo vedamiems siūloma pasidairyti po delta-v map. Astrolapis parodo galimą keliavimo variantą iki Mėnulio, Marso ar Veneros
Keli smalsuoliai (gal ir studentas U. Carrion) astronautiškai apžvelgė Saulės sistemą ir sukūrė kelrodį („subway map“ – panašų į metropoliteno schemą, dar vadinamą „delta-v map“) su maršrutais į planetas ir jų satus bei reikalingais įsigreitinimais (greičio pokyčiais įsigreitinant ar susilėtinant) perlėkiams tarp orbitų. Kiekvienoj maršruto atkarpoj nurodomas greičio pokytis δv, m/s, pvz perlėkiui iš Žemės orbitos į Marso orbitą reik pagreitėti 1060 m/s, į trumpesnę orbitą – susilėtinti 1440 m/s ir tūpimui – dar 3800 m/s (ženklas < – greičio mažinimas).
Neturite raketos kelionėms ? Tik neskambinkite E. Musk
Asteroidų astrolapiai
Saulės sistemai – jau 4568 mln metų; joje be didžiulės o1391 Gm Saulės yra 8 planetos su 172 mėnuliais, 3450 kometų, 700 tūkst asteroidų, apie 1 trln Oorto debesies ledinių objektų; visu būriu 254 km/s lekiančių aplink Galaktikos centrą 230 mln metų periodu. Rimčiau tyrinėti pradėjo G. Galileo 1610-ais ir tęsia astronautika.
Asteroidų astrolapiai pateikia žinomų asteroidų vietas Saulės sistemoje
Animacinis astrolapis – žaismingesnis ir linksmesnis. Tarporbitinių perlėkių teoriją dar 1925 pradėjo W. Hohmann veikale „Die Erreichbarkeit der Himmelskorper“ – gravituojančių kūnų pasiekiamumas.
Kuriami ir kitokie – net asteroidolapiai, pvz Map of the Asteroid belt, E. Lutz Map of Solar System, aprėpiantis 18 tūkst objektų; vestalapis bei mėnulapis USGS Unified Geologic Map of the Moon.
Saulės sistemos kūnų astrolapis
Švedijoj nuo 1989 metų yra Saulės sistemos modelis (Sweden Solar System, sumanytojai – fizikas N. Brenning ir astronomas J. Gam), valstybės teritorijoje išdėstant masteliu 1:20 mln proporcingo didumo planetas ir Saulę. Pastarąją vaizduoja Stokholmo centre Ericsson Globe (85 m sferinis pastatas koncertams ir sportui iki 16 tūkst žiūrovų). o25 cm Merkurijus – 2,9 km nuotolyje, o62 cm Venera – už 7,6 km, o35 cm Marsas – už 11,6 km, o7,2 m Jupiteris – už 40 km ir taip toliau. 300 km nutolęs Plutonas – tik o12 cm su o6 cm Charonu bei 810 km tolyje – o10 cm Sedna ir sąlyginė heliosferos pabaiga su ribine sandūra, kur Saulės vėjas sulėtėja nuo susidūrimo su tarpžvaigždine terpe. Modelio planetos, kometos ir asteroidai patalpinti muziejuose, parkuose ir pan (deja, o2,6 m Uraną vandalai sunaikino).
Kroatijos Saulės sistemos modelis (autorius I. Kokarič) – mažesnis 1:680 mln mastelio, bet ankstesnis (1971 su papildymais 2004) ir visas telpa sostinėj Zagrebe.
Amerikiečių V. Overstreet ir A. Gorosh 2016 metų modelis yra panašaus didumo ir eksponuojamas 11-je kilometrų Black Rock dykumos, o Colorado Scale Model Solar System – dar mažesnis M 1:10 mlrd ir telpa Boulder mieste netoli Las Vego 600 m atkarpoje su o14 cm Saule un-to planetariume.
Visatos astrolapiai
Ne tik Saulės sistemos, o Visatos įvaizdį turtina D. Christian knygoje „Didžioji istorija“. Jungdamas fizikos, biologijos, istorijos ir kt žinias, autorius teikia 13,8 mlrd metų aprėpties vaizdą iki dabartinio pasaulio ir astronautikos, formuojančios naujovišką pažinimo kultūrą. B. Pascal 1669 rašė „Išmanymas – kaip rutulys; jo tūriui plečiantis sąlytis su nežinomybe vis didėja“, – taip mes ir nežinome, iš ko atsirado Visata, kas buvo iki jos. Patyrėme Visatą esant šalta, tamsia ir tuščia erdve su galybe energijos bei materijos. O žmonės tapo evoliucijos ir gyvybės įvairėjimo Žemėje (kol kas tik joje) produktais, per trumpą savo pažangos istoriją sukūrę daug visiškai naujų sudėtingumo dalykų (net astronautų, kosmonautų, taikonautų, viomanautų).