Astronauto S. Kelly 340 parų skrydis

TKS 43-44-45-46 ekspedicijų nariai S. Kelly ir M. Kornijenko. Jų vienerių metų (365 paros) trukmės skrydis buvo ilgai planuojamas ir sutrumpintas iki 340 parų

TKS 43 – oji ekspedicija

TKS 43 – ios ekspedicijos logo

TKS 43 – oji ekspedicija (iš kairės į dešinę): G. Padalka, S. Kelly, A. Škaplerov, S.  Cristoforetti, M. Kornijenko, T. Wirts

TKS 44 – oji ekspedicija

TKS 44 – ios ekspedicijos logo

TKS 44 – oji ekspedicija (iš kairės į dešinę): K. Yui, M. Kornijenko, O. Kononenko, G. Padalka,  K. Lindgren ir S. Kelly

TKS 45 – oji ekspedicija

TKS 45 – ios ekspedicijos logo

TKS 45 – oji ekspedicija (iš kairės į dešinę): S. Kelly, S. Volkov, M. Kornijenko, K. Lindgren, O. Kononenko, K. Yui

TKS 46 – oji ekspedicija

TKS 46 – ios ekspedicijos logo

TKS 46 – oji ekspedicija (iš kairės į dešinę): S. Kelly, S. Volkov, M. Kornijenko, T. Kopra, T. Peake, J. Malenčenko

Erdvėlaivio Sojuz TMA-16M ir jo ekipažų kelios nuotraukos. Šiuo erdvėlaiviu S. Kelly ir M. Kornijenko pakilo į kosminę erdvę

Sojuz TMA-16M logo

Kitas Sojuz TMA-16M logo

Erdvėlaivio Sojuz TMA-16M ekipažas iš kairės į dešinę: Scott Joseph Kelly – antrasis inžinierius, Genadij Padalka – vadas, Michail Kornijenko – pirmasis inžinierius

Erdvėlaivio Sojuz TMA-16M ekipažas Scott Kelly, Genadij Padalka ir Michail Kornijenko Maskvoje, Raudonojoje aikštėje

Erdvėlaivio Sojuz TMA-16M apvalkalas, saugantis pakilimo metu tankiuosiuose atmosferos sluoksniuose

Erdvėlaivis Sojuz TMA-16M prieš užmaunat apsauginį apvalkalą

Raketa su erdvėlaiviu Sojuz TMA-16M keliauja į starto aikštelę

Erdvėlaivis Sojuz TMA-16M su raketa starto aikštelėje

Erdvėlaivio Sojuz TMA-16M ekipažas S. Kelly, G. Padalka ir M. Kornijenko pasiruošęs startui. Ekipažo vado G. Padalka raportas skrydžio valstybinės komisijos pirmininkui

Erdvėlaivio Sojuz TMA-16M startas

2015-09-12 00:29:10 Lietuvos laiku erdvėlaivis Sojuz TMA-16M atsijungė nuo TKS ir Žemėn grįžta G. Padalka (168 parų skrydis), A. Mogensen (9 parų skrydis) ir A. Aimbetov (9 parų skrydis)

2015-09-12  3:51:34 Lietuvos laiku erdvėlaivio Sojuz TMA-16M nusileidimo aparatas palietė Žemės paviršių

G. Padalka, A. Mogensen ir A. Aimbetov sugrįžo iš TKS. Pirmosios minutės po nusileidimo

Kovo 2-ąją  erdvėlaivio Sojuz  TMA-18M kapsulė su trimis Tarptautinės kosminės stoties (TKS) įgulos nariais nutūpė į pietryčius nuo Džezkazgano miesto vidurio Kazachstane 4 val. 27 min. Grinvičo (6 val. 27 min. Lietuvos) laiku.  Į Žemę grįžo Jungtinių Amerikos Valstijų astronautas Scott Kelly su Rusijos kosmonautu Michail Kornijenko.  Jie abu TKS dirbo 340 parų. Kartu su jais grįžo ir Rusijos kosmonautas Sergej Volkov, kurio skrydis tęsėsi beveik 182 paras.

Erdvėlaivio Sojuz TMA-18M ir jo ekipažų kelios nuotraukos. Šiuo erdvėlaiviu S. Kelly ir M. Kornijenko sugrįžo į Žemę

Sojuz TMA-18M logo

Kitas Sojuz TMA-18M logo

Kazachstano kosmonauto, apsilankymo TKS ekspedicijos dalyvio, skrydžio logo

Danijos kosmonauto, apsilankymo TKS ekspedicijos dalyvio, skrydžio logo

Erdvėlaivio Sojuz TMA-18M ekipažas (iš kairės į dešinę): Aydyn Aimbetov (Kazachstanas) – antrasis inžinierius, Sergej Volkov (Rusija) – vadas, Andreas Mogensen (Danija) – pirmasis inžinierius

Kita erdvėlaivio Sojuz TMA-18M nuotrauka: A. Mogensen, S. Volkov, A. Aimbetov

Erdvėlaivio Sojuz TMA-18M surinkimas

Erdvėlaivis Sojuz TMA-18M keliauja į starto aikštelę

Erdvėlaivis Sojuz TMA-18M su raketa pastatomas į starto aikštelę

Erdvėlaivio Sojuz TMA-18M startas

Erdvėlaivio Sojuz TMA-18M nusileidimo aparatas sugrįžta į Žemę

Pirmosios minutės po nusileidimo: M. Kornijenko, S. Volkov, S. Kelly

Ši jų misija yra laikoma svarbiu eksperimentu, galinčiu tapti įžanga potencialiam pilotuojam skrydžiui į Marsą.

Keli faktai apie S.Kelly misiją

Skrisdama daugiau kaip 27300 km/h greičiu, TKS apskrieja Žemę kas 90 minučių. Taigi S. Kelly ir jo kolega iš Rusijos M. Kornijenka turėjo galimybę per 340 dienų trukusią misiją išvysti 10 944 saulėtekius ir saulėlydžius. Be to, jie nuskriejo iš viso 231 mln. kilometrų, o tai yra maždaug vidutinis atstumas nuo Žemės iki Marso.

Iš jų prakaito ir šlapimo buvo išfitruota maždaug 760 litrų vandens. Nors Tarptautinėje kosmoso stotyje S. Kelly stengėsi nuolat sportuoti (vien tik bėgimo takeliu nubėgo 104 km), astronauto savijautai neišvengiamai atsiliepė ankštos gyvenimo sąlygos ir nesvarumo būklė.

Be nusiskundimų stipriais raumenų skausmais ir nuovargiu, S. Kelly žurnalistams sakė, kad, sugrįžus į Žemę, kiekvieną kartą atsisėdus ar einant jam pradeda degti oda, ir kad žaidžiant krepšinį jis niekaip negali pataikyti į krepšį. „Atrodo, kad kosmose būčiau gyvenęs visą laiką“, – sakė astronautas. Nepaisant to, jis tvirtina, kad TKS galėjo likti ir ilgesniam laikui ir kad net pustrečių metų dvipusė kelionė į Marsą būtų „įveikiama“.

TKS trūksta tekančio vandens, tad S. Kelly po dušu nesimaudė visas 340 dienų. Pakeliui iš Kazachstano į JAV jis šį rekordą nedelsiant nutraukė. Nieko nuostabaus, kad kovo 3 dieną grįžęs namo, S. Kelly su visais drabužiais pūkštelėjo į savo baseiną. „Norisi pajusti vandenį aplink savo kūną, – žurnalistams aiškino S. Kelly. – TKS mes neturime dušo. Nėra taip, kad jaustumeisi purvinas, bet pasinerti į baseiną tikrai norisi. Tą ir padariau“.

Nepaisant to, kad neturėjo dušo, S. Kelly galėjo žiūrėti daugelį tų pačių pramoginių laidų ir filmų, kaip ir kiti amerikiečiai Žemėje. Laisvalaikiu jis žiūrėdavo televizijos šou ir filmus, kalbėdavosi telefonu, fotografuodavo, rašydavo elektroninius laiškus ir nuolat skelbdavo žinutes savo gerbėjams socialiniuose tinkluose „Twitter“, „Facebook“ ir „Instagram“.

Ilgalaikio skrydžio metu astronautui S. Kelly (52 metai) labai padidėjo odos jautrumas. Jausmas toks, lyg degintų – kai astronautas sėdi ar vaikšto. S. Kelly spėja, kad odos jautrumas padidėjęs dėl to, kad oda Tarptautinėje kosminėje stotyje mažai lietėsi prie kokių nors paviršių – o ir rūbai nesvarumo būklėje prie kūno prigludę ne taip, kaip veikiant gravitacijai. Per beveik metus praleistus orbitoje jo pėdų oda pasidarė švelni ir lygi tarsi kūdikio – mat kosminėje stotyje beveik netenka vaikščioti. Po ilgos trukmės kosminių skrydžių visada jaučiamas tam tikras nuovargis ir skausmas. Prisitaikyti prie kosmoso yra kur kas lengviau nei prisitaikyti prie Žemės.

S. Kelly kūnas misijos metu patyrė reikšmingų fiziologinių pokyčių. 52-ejų astronauto ūgis nesvarumo būklėje buvo padidėjęs 4 centimetrais – mat šiek tiek išsitempia gravitacijos poveikio nepatiriantys stuburo slanksteliai. Tačiau, kai grįžęs iš misijos, S. Kelly Hjustone pasimatavo ūgiu su savo dvyniu broliu Marku, paaiškėjo, kad jų ūgiai vėl vienodi – paaiškėjo, kad ūgio padidėjimo efektas yra laikinas, trumpalaikis. Nepaisant prarastų centimetrų, Skotas po rekordinio skrydžio orbitoje tapo jaunesniu už savo dvynį brolį maždaug 1/100-ąja sekundės dalimi. Tiek gyvenimo laiko per metus orbitoje Skotas Kelly sutaupė dėl efekto, kurį numato A. Einšteino bendroji reliatyvumo teorija. Pagal ją, jei du objektai juda skirtingu greičiu, laikas greičiau bėga tam, kuris juda lėčiau. Skotas orbitoje skriejo kur kas greičiau už mus, likusius ant Žemės, todėl dabar jis maždaug 8,6 milisekundės jaunesnis.

S. Kelly orbitoje atidžiai sekė Žemės naujienas. O vos iškeltas iš Sojuz kapsulės, pasiteiravo – „Kaip praėjo superantradienis?“ (svarbi JAV prezidentinių debatų diena). Ta proga astronautas gana plačiai išsakė nuomonę dėl netolimoje ateityje numatomų kolegų misijų į Marsą ir kaip jiems seksis tvarkytis su atskirtimi. „Labai svarbu sekti įvykius Žemėje kasdien – pasidomint ar pabendraujant su namiškiais nors kartą per dieną, – sakė astronautas. – Tai padėjo man išsaugoti nuovoką.“

Hjustone (Teksasas, JAV) iš amerikiečiams rekordinės trukmės misijos grįžusį astronautą pasveikino JAV viceprezidento Joe Bideno žmona Jill Biden ir NASA vadovas, buvęs astronautas Charlesas Boldenas. Su pasiektu ilgiausio orbitinio skrydžio rekordu astronautą S. Kelly telefonu anksčiau sveikino ir JAV prezidentas Barackas Obama.

O štai Žemėje likęs Skoto brolis Markas savanoriškai dalyvavo unikaliame „NASA dvynių tyrime“. Šio eksperimento tikslas – kuo geriau perprasti mikrogravitacijos poveikį organizmui. Brolių sveikata ir fiziologiniai parametrai dar tebefiksuojami. Mokslininkai kai ką apie tokį poveikį jau yra išsiaiškinę. Pavyzdžiui, jie numano, kad S. Kelly kauluose kalcio bus maždaug 10 kartų mažiau nei senyvo amžiaus žmogaus, kuris serga osteoporoze.

Iškeltas iš Sojuz kapsulės jis pasidžiaugė, kaip nuostabu kvėpuoti šaltu, grynu oru. Oras Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) nėra prikvėpuotas, bet ten tokio šviežio ir šalto oro nėra. S. Kelly labai nustebino dėl trinties į tankiuosius atmosferos sluoksnius liepsnojusios kapsulės degėsių kvapas. Jam pasirodė, kad tas kvapas yra augalinės kilmės. Scott Kelly ir jo bendražygis Rusijos kosmonautas Michailas Kornejenka beprotiškai pasiilgo gamtos. S. Kelly tapo ilgiausiai kosmose išbuvusiu amerikiečiu. Per keturias misijas S. Kelly kosmose praleido iš viso 520 dienų – daugiau už bet kurį kitą NASA astronautą. Rusams tai – toli gražu ne rekordas. Jie orbitoje dar kosminės stoties Mir laikais yra dirbę ir 438 dienas iš eilės (Valerij Poliakov). O štai rusų kosmonautas Genadijus Padalka orbitoje per penkias misijas iš viso yra dirbęs net 879 paras.

TKS beveik vienerius metus praleidęs NASA astronautas S. Kelly kovo 3 dieną (24 valandos po nusileidimo) grįžo namo ir buvo sutiktas kaip didvyris. Astronautą Ellington oro uoste (Hiustonas, JAV) pasitiko (iš kairės į dešinę) NASA direktorius Charles Bolden, Baltųjų rūmų  direktorius mokslui ir technikai daktaras John Holdren ir Vice Prezidento žmona Dr. Jill Biden

TKS astronautą apimdavo ypatingi jausmai, kurių Žemėje žmonės negali net numatyti. S. Kelly, kalbėdamas skrydžio metu, visuomet rankas laikydavo sukryžiavęs. Kosmose, skirtingai nei Žemėje, rankos nenusvyra žemyn, jos nuolat skraido ore. Sunku sugaudyti rankas, nes nėra Žemės traukos. Tai labai nepatogu. Todėl astronautui S. Kelly tapo įpročiu rankas laikyti sukryžiavus. TKS astronautas miegodavo nesukryžiavęs rankų, jas sukišdavo į miegmaišį.

Neįprastas jausmas kosmose yra kojų nuospaudos. Jos labai greitai nukrinta. Juk nenaudojame kojų nesvarumo būsenoje. Todėl Žemėje pritrintos nuospaudos pasidaro minkštos kaip kūdikio odelė. Tačiau viršutinė pėdų dalis tampa stora lyg aligatoriaus oda, nes šia dalimi astronautai remiasi norėdami judėti po TKS specialiais bėgeliais.

Yra daugybė kūno pokyčių, kuriuos astronautas S. Kelly stebėjo per 11 mėnesių trukusį skrydį TKS. Visų jų net nevardina. Tačiau . Tačiau astronautui labiausiai pasikeitė akys. Tikrai sumažėja kraujospūdis, nes širdies raumeniui juk nereikia kovoti su gravitacija. S. Kelly kad, kas jo laukia tokia pati sunki reabilitacija, kaip kosmose praleidus 6 mėnesius.

Miegojimas nesvarumo būsenoje yra ypatingas. Miegoti kosmose yra gerokai sunkiau nei įprastoje lovoje. Nes miegi toje pačioje pozicijoje, kokioje buvai visą dieną. Taigi nėra jokio malonaus atsipalaidavimo pojūčio, kuris Žemėje aplanko po įtemptos darbo dienos. O TKS prietaisų ir įrenginių pastovus dūzgimas trukdė. Todėl astronautas naudojo ausu kištukus.

Neįprasta nejausti jokio slėgio. Neįprasta kalbėti nesvarumo būsenoje. Tiesiog kalbi ir viskas. O kai užsimerki, atrodo, kad krenti. Bet juk taip ir yra. Astronautai nuolat „krenta“ ant Žemės apie ją skriedami. S. Kelyy, grįžęs iš TKS, dar labiau grožėsis gamta, vertins jos grožį. Astronauto nuomone, žmonės, kalbėdami apie kosmines keliones, neįsivaizduoja, kaip tai sudėtinga. Juk kosminės misijos – tai labai sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja labai daug žmonių. Natūralu, kad viskas iš šalies atrodo paprasčiau, juk TKS žmonės gyvena jau 15 metų. Kad išliktume sveiki, per parą mažiausiai turime mankštintis po 1,5 valandos.

Šlykščiausias darbas TKS, kurį turėjo atlikti S. Kelly, tai vieną kartą per 340 parų išvalyti 4 l talpą šlapimo ir rūgšties mišinio. TKS nuolatos tvyro nemalonūs kvapai. Tai priklauso nuo to, kokioje stoties dalyje yra astronautas. Kartais tai antiseptiko kvapas, kartais – šiukšlių. O kai darinėjami liukai, tai jaučiamas degančio metalo kvapas. S. Kelly vienatvės ir baimės nejautė. 6 savaites vienas praleido NASA priklausančiuose moduliuose. Gal kiek nusigando, kai kurį laiką neturėjo atskiro ryšio kanalo pabendrauti su šeima ir konsultuotis su medikais. Jis būdavo susirūpines savo šeima. Galvodavo, gal kas blogo nutiko? Kai kosmose astronautas sloguoja, čiaudo ar bando pūstį nosį, privalo panašiai elgtis kaip ir Žemėje – užsidengti burną ranka. Kitaip išskyros skraidytų kažkur modulyje ir patektų į akis, burną, nosį. Astronautas S. Kelly per 340 parų skrydį čiaudėjo tik du kartus.

Vos tik sugrįžęs į Žemę JAV astronautas S. Kelly nukeliavo į laboratoriją, tiesiai į Kalifornijos universiteto ir kitų universitetų medikų ir mokslininkų rankas. Čia jo misija prasidėjo beveik iš naujo. Prasidėjo išskirtiniai dvynių tyrimai.

Viena vietų, kurioje S. Kelly praleis daug laiko yra San Diego medicinos mokykla, kurios mokslininkai dalyvauja mokslo programoje kartu su NASA žmogaus tyrimų programa, Nacionaliniu kosminės biomedicinos turimų institutu ir dar dešimt kitų mokslininkų komandų visose JAV. Visa ši grupė siekia suprasti, kaip žmogaus kūną veikia ilgalaikės kosmoso kelionės.

S. Kelly praleido kosmose kiek daugiau kaip 11 mėnesių. Tai – rekordinis Tarptautinėje kosminėje stotyje amerikiečio praleistas laikas. Tuo metu astronauto dvynys Marc Kelly buvo Žemėje, ir jam buvo atlikta daug įvairiausių tyrimų – akių, širdies ir kitų. Analogiški tyrimai buvo atliekami ir kosmose buvusiam broliui dvyniui. Kad gautų daugiau informacijos apie ilgalaikio buvimo kosmose poveikį, mokslininkai S. Kelly organus, kaulus, DNR, žarnyno bakterijas ir psichinę būklę lygina su jo identiško brolio dvynio Marko, buvusio astronauto, sveikata. Abu dvyniai bus tyrinėjami dar vienerius metus, po kurių bus skelbiami rezultatai. Tai mokslininkams leidžia palyginti du tuos pat genetinius rinkinius turinčių žmonių, buvusių dviejose skirtingose aplinkose, fiziologinius pokyčius. Kol kas pats S. Kelly nepastebėjo akivaizdžių pokyčių (išskyrus laikiną ūgtelėjimą ir šiek tiek suprastėjusį regėjimą). „Jo oda labiau įdegusi, – apie savo brolį sakė S. Kelly. – Manau, kad taip yra dėl to, jog jis dažnai žaidžia golfą ir turi pernelyg daug laisvo laiko“.

„NASA prioritetas – išlaikyti komose esančios komandos narių sveikatą ilgai trunkančių misijų metu“, – sakė San Diego Medicinos mokyklos studijos tyrėja ir Psichiatrijos departamento profesorė Brinda Rana. Dvynių studijoje stengiamasi išsiaiškinti, kaip gyvenimas kosmose veikia kognityvinius ir fiziologinius procesus. NASA teigia, kad vadinama dvynių studija, taip pat kiti moksliniai tyrinėjimai, vykstantys Tarptautinėje kosmoso stotyje, padės pasiekti užsibrėžtą tikslą – iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio pasiųsti į Marsą pilotuojamą erdvėlaivį. „Ketiname skristi į Marsą – dėl to nėra jokių abejonių, – po sugrįžimo į Jungtines Valstijas S. Kelly sakė Baltųjų rūmų patarėjas mokslo klausimais Johnas Holdrenas. – Mes esame tam įsipareigoję. Mes ketiname tai padaryti ir jūsų misija neabejotinai tapo reikšmingu etapu šiame iššūkių kupiname kelyje“.

Tai buvo misija, kurią žmonės labai ilgai atsimins vien dėl fotografijas nuolat publikavusio astronauto S. Kelly. Jis padarė šimtus nuotraukų iš 400 kilometrų aukščio ir užfiksavo mūsų planetos grožį – gamtą, vandenynus, žemynus kalnus, miestus, pašvaistes. Spaudos konferencijos metu, kuri vyko prieš pat astronauto kelionę į Žemę, S. Kelly pripažino, kad „jausmas toks, lyg grįžtant iš metus trukusios turistinės kelionės miškuose“. Gražiausi vaizdai, kuriuos astronautas matė iš TKS: Šiaurės pašvaistės, Šiaurės ir Pietų Korėjos, uraganas Patricija. S. Kelly gražiausias Žemės taškas – Bahamai. Nuostabūs ir nuolat besikeičiantys žydro vandens atspalviai astronautui buvo tiesiog nepakartojami. Tačiau labiausiai jis norėtų aplankyti grupę skirtingų spalvų ežerų, kurie tyvuliuoja šiaurės rytinėje Himalajų pusėje. Jis teigė norintis „išsiaiškinti, kaip vadinasi šie ežerai, ir kuriai valstybei jie priklauso“.

Dubajaus vaizdai pro TKS iliuminatorių

Milanas naktį

Paryžius naktį

Roma naktį

Niujorkas naktį

S.Kelly sakė, kad iš kosmoso galėjo matyti „didžiulius teršalų plotus“, kyburiuojančius virš Žemės, ypač Azijos, taip pat orų sistemas tuose rajonuose, kur nesitikima jų išvysti. Maža to, „galima pastebėti, kokia plona yra atmosfera ir kaip trapiai ji atrodo“. „Po tiek laiko, praleisto žiūrint į mūsų planetą, norisi tapti aplinkosaugininku“, – prisipažino jis.