Marsografija

Marsas, Mariner, Viking, Barsoom

Marsas, Viking – daugybė tyriklių stebėjo ir tyrė Marsą

Marsas ir pavadinimai

Marsą tyrinėti lig šiol nusiųsti bent 50 erdvėlaivių. Vieni praskriejo pro šalį, kiti orbituoja aplink planetą, treti nutupdė tyriklius paviršiun (tarp jų ir judrius važiuoklius). Jau sudaryti gan detalūs marsalapiai, ir formuojasi marsografija (kaip Žemės geografija). Pirmąjį marsalapį su kai kuriom detalėm 1659 m. sukūrė Ch. Huygens („Traktato apie šviesą“ autorius, lęšinių teleskopų gamintojas ir Titano atradėjas), papildymų padarė tik XIX a H. von Medler ir F. Kaiser. 1877 m. G. Schiaparelli sugalvojo daug pavadinimų Marso vietovėms (tamsesnės – jūros, šviesesnės – sausumos). Buvo pažymėti ir „kanalai“, kuriuos esant optine iliuzija galutinai išaiškino Mariner-4 tik 1965 m. Daugumą marsografinių pavadinimų standartizavo 1958 m. Tarptautinė astronomų sąjunga X asamblėjoje.

Stambūs krateriai, ~ 400 km skersmens, vadinami astronomų Huygens, Cassini, Schiaparelli bei fizikų Becquerel, Newton (net 5 km gylio), Sklodowska – Curie vardais. Vulkaninė lyguma Farsida yra net 2 Mm didumo su aukščiausiu 27 km Olimpo kalnu ir Mariner kanjonu (7-10 km gylio 600 km pločio).

Marsas, Mariner, Viking Marsas, Viking Viking, Barsoom

Įvairūs marsalapiai

Viking tyrimai

Acidalijos lygumoje dar 1976 m. nutupdytas 660 kg Viking-1 tyriklis 125 Ms laikotarpiu I-sis teikė spalvotų vaizdų ir išsamių duomenų. 1997 m. nutupdytas Pathfinder su važiuokliu Sojourner. Jis per 7,8 Ms nuvažiavo 100 m analizuodamas uolienas. Viking-2 Utopijos lygumoje per 120 Ms matavo meteo ir gruntų savybes, bet patvirtino gyvybės nesant.

Kitapus Marinerio slėnio tebėra 1971 ir 74 metais nesėkmingai tupdytų Mars 3 (4,6 t) ir Mars 6 tyriklių liekanos. Mars 7 tyriklis net nepataikė ir pralėkė planetą 1,3 Mm atstumu. Tais metais Mariner-9 iš orbitos kartografavo apie 70 % paviršiaus 1:500000 mastelio marsalapiams. 1992 m. JAV pagal Viking ir Mariner duomenis sukūrė 1:26000000 mastelio Marso gaublį.

Opportunity ir Beagle

Greta Arabia Terra plynės 2004 m. nutupdytas Opportunity. Tyriklis per 450 Ms jau nuvažiavo 42 km, neseniai įveikė 32° statumo Knudseno gūbrį. Buvo įstrigęs smėliuose, bet atsigavo ir tebejuda iki 3 cm/s greičiu. Šalia Arabia Terra plynės guli Schiaparelli, nesėkmingai nukritęs 2016 m. Jo lėkdintuvas TGO iš orbitos matuoja klimato parametrus ir ieško metano šaltinių. Ankstesnis šios programos tyriklis Beagle-2 sudužo dar 2003 m. tupdomas vietovėn tarp Arabia Terra ir Utopijos lygumos.

Phoenix ir Curiosity

Netoli Utopijos lygumos (arčiau šiaurinio poliaus) Phoenix 350 kg tyriklis pirmas aptiko perchloratų ir pamatavo grunto pH=8,3. Vėliau nukentėjo nuo gausaus sniego – po 10 Ms veiklos nulūžo saulės baterijų skydas.

Gerokai piečiau šios vietovės nuo 2012 m. ties 5,5 km aukščio Sharp kalnagūbriu dirba sėkmingiausias 890 kg važiuoklis Curiosity. Jau nuvažiavo 18 km. Netoli nuo jo dar 2004 m. prie Gusevo kraterio buvo nutupdytas Spirit važiuoklis.

Gi 2018 m. – stacionarus 358 kg tyriklis Mars Insight apie 600 km nuo Curiosity esančioj Elysium Planitia vietovėn. Jis jau matuoja ir užrašinėja klimato parametrus: -17…-96°C temperatūros, 693-723 Pa slėgio, 2-16,9 m/s vėjo greičio. Mokslininkai ieško jų svyravimų dėsningumų bei įtakos grunto šilumos laidumo matuoklio ir seismometro veiklai. Pastarasis yra pirmasis kitos planetos virpesius tirsiantis prietaisas.

Indija 2013 m. pasiuntė 360 kg MOM (Mars Orbiter Mission), iš orbitos teikiantį duomenų marsalapių sudarymui.

Marsas ir Barsoom pasaulis

Mariner, Viking Marsas, Barsoom

Nuostabaus pasaulio Barsoom gyventai grumiasi dėl menkų planetos išteklių

R. Aeschliman Planetary Cartography išleido Marso atlasą ir įvairių marsalapių, tarp jų ir kiek mistiškų, pvz dviejų pusrutulių „Map of Barsoom“, pagal rašytojo Edgar Rice Burroughs sukurtą XX a. knygų seriją apie Marsą ir jo pasaulį Barsoom.

Marsas ir būsimi tyrimai

Laikantis 1967 m. „Kosminės erdvės sutarties“ (dalyvauja jau 107 valstybės) planuojami dar išsamesni marsografiniai tyrimai: ExoMars 310 kg 1,5×1,4×0,66m didumo šešiaratis gręš paviršių iki 2 m gylio ir analizuos o1x3 cm mėginius; Mars 2020 1,05 t 3×2,7×2,2 m tyriklis su manipuliatoriumi ir gręžtuvu ruoš o1x5 cm 15 g mėginius titano vamzdeliuose. Juos ketinama pargabenti į Žemę; kinų Mars Global Sensing Orbiter su važiuokliu JAE „Hope“.

Marso misijos

Duomenys iki 2018 kovo 6 dienos: V – veikianti misija; N – nesėkminga misija; S – sėkminga ir užbaigta misija; S * – 2018 birželyje Marse kilo audra. Saulės baterijas užnešė smėlis. 2019 vasaryje NASA nutraukė bandymus atgaivinti važiuoklį.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *