Kosminės programos » Sovietų Sąjunga/Rusija » Saliut » Saliut-2

Saliut-2

Almaz-1 (Saliut-2)  stoties startas įvyko 1973 balandžio 23 dieną, po 13 parų stotis išsihermetino, o gegužės 28 dieną (po 54 parų skrydžio) stotis nukrito į vandenyną netoli Australijos.

Almaz-1

Konstruojama Almaz stotis. NPO Mashinostroyeniya nuotrauka

Almaz-1 Saliut-2

Saliut-2 arba Almaz-1 prieš startą. NPO Mashinostroyeniya nuotrauka

Orbitinės stoties Saliut-2 (11Ф71) masė – 18.9 tonų, ilgis – 11.61 m, diametras – 4.15 m. Sudaryta iš hermetiško ir nehermetiško dalių.

Stoties startas įvyko 1973 balandžio 23 dieną, po 13 parų stotis išsihermetino, o gegužės 28 dieną (po 54 parų skrydžio) stotis nukrito į vandenyną netoli Australijos. Vėliau buvo išsiaiškintos stoties išsihermetinimo ir suirimo į dalis priežastys: 584.4 skrydžio sekundę atsiskyrusi trečioji pakopa su 290 kg kuro sprogo, liekanos pažeidė orbitinę stotį. Ji išsihermetino, vėliau subyrėjo į kelias dalis.

MOL ir Almaz

Vykdant Jungtinių Valstijų pilotuojamos orbitinės laboratorijos (Manned Orbiting Laboratory – MOL) ir Sovietų Sąjungos „Almaz” programas, natūraliai kilo problemų, būdingų dideliems ir sudėtingiems kosminiams projektams. Tačiau MOL programa nuo pat pradžių susidūrė su tapatybės krize. Jei didžiąją dalį misijos galima atlikti robotais, kam apskritai reikalingi astronautai? Į šį klausimą abi šalys iš esmės atsakė septintajame dešimtmetyje – astronautai karinėms misijoms nebuvo reikalingi. Beveik visos karinės misijos per pastaruosius penkis dešimtmečius buvo vykdomos naudojant robotizuotus erdvėlaivius.

Egzistavo dvi stočių rūšys: civilinės Saliut (ДОС – ilgalaikė orbitinė stotis, Sergej Koroliov konstravimo biuras ЦКБЭМ) ir karinės Almaz (ОПС – orbitinė pilotuojama stotis, Vladimir Čalomėj konstravimo biuras).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Acheter Viagra en ligne | Viagra Generika | Mythen over Viagra | Farmacie online | Solicite Viagra en una farmacia legal