Kinija 2016 metų rugsėjo 15 dieną 14 val. 4 min. UTC laiku iš Čančenze paleidimo centro 921 starto aikštelės raketa Chang Zheng – 2 (Didysis žygis – 2) sėkmingai paleido naują orbitinę stotį Tiangong – 2 (Dangaus rūmai – 2) ir tai reiškia, kad šios šalies inžinieriai ir taikonautai po trijų metų kruopštaus pasiruošimo tęsia pilotuojamus skrydžius aplink Žemę naujoje kosminėje stotyje.
Pirmoji Kinijos orbitinė stotis Tiangong-1 paleista 2011 metais, joje dirbo trys Kinijos taikonautų misijos: Shenzhou-8, Shenzhou-9 ir Shenzhou-10.
Erdvėlaivio Shenzhou-11 startas ir 30 parų skrydis į laboratoriją numatytas 2016 metų spalio 17 dieną. Ekipažą sudarys 2 taikonautai vyrai. Erdvėlaivio pagrindinis ir dublerių ekipažai patvirtinti, tik visuomenei nepaskelbti. Pagrindienis ekipažas gali būti toks: vadas Liu Boming (Shenzhou-7 skrydis) ir arba Liu Wang arba Zhang Xiaoguan. Jie intensyviai ruošiasi skrydžiui. Erdvėlaivį Shenzhou – XI į kosminę erdvę iškels raketa Chang Zheng – 2F (CZ-2F). Taikonautai turėtų atlikti biologinių, fizikinių bei kosminės medicinos eksperimentus.
Vėliau, 2017 metų antrajame pusmetyje, numatytas Shenzhou-12 startas ir trumpesnė nei 30 parų misija su išėjimu į atvirą kosminę erdvę.
Orbitinė stotis Tiangong – 2
Erdvėlaivio Shenzhou, sujungto su orbitine stotimi Tiangong-2 maketas
Tiangong-2 ir Chang Zheng – 2F kelionė iš vertikalaus surinkimo pastato į starto aikštelę
Tiangong – 2 startas
Tiangong–2 – antroji Kinijos kosmine laboratorija, kuri taps bandomuoju modeliu, idant būtų patikrintos būsimos orbitinės stoties Tiangong–3 taikonautų gyvybės aprūpinimo sistemos technologijos. Ši laboratorija pagal matmenis ir atliekamas funkcijas iš esmės analogiška Sovietų Sąjungos antrosios kartos orbitinėms stotims Saliut – 6 ir Saliut – 7.
Tiangong-2 ruošiama skrydžiui Čančenze paruošimo centre 2016 rugpjūtyje
Prie laboratorijos Tiangong–2 vienu metu gali būti prijungti du pilotuojami arba bepiločiai Shenzhou erdvėlaiviai arba du automatiniai krovininiai erdvėlaiviai Tianzhou, kurių kiekvieno masė 13 tonų, o naudingojo krovinio masė 6 tonos. Šie automatiniai krovininiai erdvėlaiviai bus sukurti orbitinių stočių Tiangong bazėje. 2017 metais balandžio viduryje ketinama paleisti pirmąjį krovininį erdvėlaivį Tianzhou-1 ir jį prijungti prie orbitinės stoties Tiangong–2. Šiuo metu gaminamos šio erdvėlaivio dalys, erdvėlaivis surenkamas.
Krovininio erdvėlaivio Tianzhou-1 piešinys
Techninės charakteristikos
Orbitinės stoties Tiangong – 2 masė ir matmenys didesni nei pirmojo modelio Tiangong – 1. Be hermetiško laboratorijos buities skyriaus, yra pereinamasis skyrius, prie kurio gali būti prijungti keli laboratoriniai moduliai. Panašiai kaip Saliut–6 ir Saliut–7, Tiangong–2 turi aptarnavimo (prietaisų ir agregatų) ir laboratorinio skyrius bei priekinį pereinamąjį skyrių. Be priekyje esančio susijungimo įrenginio, Tiangong–2 turi ir galinį susijungimo įrenginį, esantį aptarnavimo skyriuje. Ant laboratorinio skyriaus mažojo skersmens sekcijos pritvirtintos Saulės elementų panelės, akumuliatoriai, kuro bakai ir varikliai.
Bendri duomenys:
masė – 8.6 t; ilgis – 10.4 m; didžiausias korpuso skersmuo – 3.35 m; didžiausias plotis (pagal išskleistas Saulės elementų baterijų plokštes) – 18.4 m; ilgiausia dviejų taikonautų apsilankymo ekspedicijos trukmė – 30 parų, orbitos aukštis 369.65 – 235.1 km, ekipažas – 2 taikonautai, orbitinės stoties skrydžio apie Žemę trukmė – 2 metai.
Pagrindinės Tiangong – 2 užduotys: pilotuojamų ir krovininių erdvėlaivių prisijungimas, taikonautų iki 30 parų trukmės skrydis, orbitinės stoties užpildymas kuru, mokslinių ir praktinių eksperimentų atlikimas. Kosminėje laboratorijoje yra 14 rūšių mokslinės įrangos, iš jų paminėtinas didžiausias pasaulyje didelio jautrumo gama spindulių detektorių (bendras Kinijos ir ESA inžinierių gaminys) bei medicininė įranga, skirtą nesvarumo poveikio taikonautų širdies ir kraujagyslių sistemoms tirti.
Pilotuojama orbitinė stotis Tiangong – 2 (piešinys)