NASA vertikalaus surinkimo pastatas (NASA Vehicle Assembly Building), esantis Kanaveralo iškyšulyje (Cape Canaveral) Floridos valstijoje (Florida) NASA Kennedy kosminiame centre, tarp Majamio (Miami) ir Džeksonvilio (Jacksonville), yra pats didžiausias vieno aukšto pastatas visame pasaulyje. Šio pastato matmenys (ilgis 218 m, plotis 158 m, aukštis 160 m) tokie dideli, kad jo viduje yra atskiras klimatas. Ypatingai drėgnais metų laikais pastato viduje gali susidaryti debesys, ir net lietus… Nors pastate yra 125 ventiliatorių sistema, kovojanti su drėgnumu, bet ir ji dažnai nesusidoroja su blogo oro padariniais.
Vertikalaus surinkimo pastato tūris – 3 664 883 m³. Jis užima apie 3.25 ha žemės. Tai šeštas pastatas pasaulyje pagal užimamą didžiausią tūrį. Jis užima 33 vietą tarp pačių aukščiausių Floridos pastatų ir yra pats aukščiausias JAV ne miesto pastatas. Jame sumontuoti patys aukščiausi pasaulyje vartai, atsiveriantys per 45 minutes. Kad pastatas išties yra didelis gali padėti įsivaizduoti toks palyginimas: pastato sienoje pavaizduotos JAV vėliavos plotis lygus autobuso ilgiui, o vėliavoje mėlynas stačiakampis su žvaigždėmis yra krepšinio aikštelės ploto. Vertikalaus surinkimo pastatas skirtas baigiamajam erdvėlaivių ir jų raketų surinkimui prieš pakilimą iš 39 – ojo starto komplekso.
NASA vertikalaus surinkimo pastatas raketos Saturn V bandymo metais
NASA vertikalaus surinkimo pastatas Space Shuttle sistemos skraidymo metais
Vertikalaus raketų surinkimo pastato statybos 1963-1965 metais momentai
Nuotraukoje dvi mobilios raketos Saturn V starto platformos
Vertikalaus raketų surinkimo centro vidaus struktūra
Buvo būtina pastatyti tokį didelį vertikalaus surinkimo pastatą. Raketos Saturn – V ilgis 110.6 m, didžiausias skersmuo 10.1 m. Raketos masė starto metu 2965 tonos (erdvėlaivio Apollo-16 startas). Naudingojo krovinio masė į žemą apskritiminę dirbtinio Žemės palydovo orbitą (200 km virš Žemės paviršiaus) 140 tonų (Apollo erdvėlaivis su trečiąja raketos pakopa ir likusia kuro dalimi. Šiuo atveju raketos Saturn – V trečioji pakopa buvo naudingasis krovinys, nes po antrojo starto dirbtinio Žemės palydovo orbitoje, jos varikliui sudeginus 74.5 tonos kuro, erdvėlaivis Apollo buvo išvestas skrieti į Mėnulį). Raketa niekada sausai neišdegina viso jos bakuose esančio kuro. Naudingojo krovinio masė trajektorijoje į Mėnulį – 65.5 tonos (erdvėlaivio Apollo masė 46.8 t, o raketos Saturn – V trečiosios pakopos su kuro likučiais po antrojo starto masė 18.7 t). Tokių matmenų raketą yra sunku perkelti iš horizontalios padėties į vertikalią.
Raketa techniškai sudėtinga. Reikėjo žymiai kruopščiau patikrinti kiekvieną jos pakopą, prieš jas sujungiant. Raketoms Saturn – V, o po to ir Space Shuttle sistemai buvo naudojama tokia technologija: pakopos išbandomos ceche horizontalioje padėtyje, tada seka vertikalus pakopų ir naudingojo krovinio montavimas ant mobilaus starto stalo, o po to mobilaus starto stalo transportavimas su galutinai surinkta, bet neužpildyta kuru, raketa į paleidimo aikštelę.
Dar viena raketos vertikalaus surinkimo priežastis – raketos konstrukcijos lengvumas. Kai nėra būtina surinktai raketai atlaikyti apkrovas horizontalioje padėtyje, jos konstrukcija tampa lengvesnė ir paprastesnė, o naudingojo krovinio masė didesnė. O tai ypač buvo aktualu pilotuojamai Mėnulio programai.
Pastato statybai reikėjo 89 421 tonos plieno konstrukcijų ir 49 696 m³ betono. Jo viduje buvo 71 kranas ir du tiltiniai kranai, kurių kiekvieno keliamoji galia 227 tonos.
Įeiti į vertikalaus surinkimo pastatą gali tik NASA specialistai ir valdžios atstovai.
1970 liepos 7 d. Erdvėlaivio Apollo – 15 raketos Saturn – V pirmoji pakopa S-IC gabenama ant platformos iš netoliese esančios prieplaukos į vertikalaus surinkimo pastatą
Apollo 17 pirmoji pakopa S-IC ruošiama misijai į Mėnulį vertikalaus surinkimo pastate, 1972 gegužės 15 d.
Apollo 17 pirmoji pakopa S-IC yra paruošta pastatyti vertikaliai ant mobilaus starto stalo vertikalaus surinkimo pastate, 1972 gegužės 15 d
Apollo 17 pirmoji pakopa S-IC tiltiniu kranu pastatoma į vertikalią padėtį, pakeliama ir nunešama ant mobilios starto starto platformos, 1972 gegužės 15 d
Skylab Saturn V pirmoji pakopa S-IC 1972 metų rugpjūčio 2 dieną aukštai pakibo vertikalaus surinkimo pastate
Krano, galinčio pakelti 250 tonų, kablys, 1966 kovo 14 diena. Ruošiamasi pakelti ir pastatyti į vertikalią padėtį raketos Saturn V (SA-500F), skirtos bandymams ant Žemės, pirmąją pakopą S-IC-F.
Erdvėlaivio Apollo 4 raketos Saturn V (SA – 501) pirmoji pakopa pakelta vertikalioje padėtyje ir pastatoma ant mobilios starto platformos 1966 spalio 27 d.
Erdvėlaivio Apollo 15 raketos Saturn V (SA-510) antroji pakopa S-II barža atplukdyta prie vertikalaus surinkimo pastato
Erdvėlaivio Apollo 15 raketos Saturn V (SA-510) antroji pakopa S-II 1970 rugsėjo 16 d. vertikalaus surinkimo pastate
1967 metų pradžioje ant raketos Saturn V (SA-501) pirmosios pakopos S-IC užkeliama ir pritvirtinama antroji pakopa S-II
1970 liepos 2 d. į Kennedy kosmodromą atskraidinama raketos Saturn V (SA-511, Apollo 16) trečioji pakopa S-IVB. Ji keliauja į vertikalaus surinkimo pastatą
1966 spalio 31 d. raketos Saturn V (SA – 501, Apollo 4) trečioji pakopa S-IVB vertikalaus surinkimo pastate
1970 rugsėjo 16 d. raketos Saturn V (SA – 510, Apollo 15) trečioji pakopa S-IVB vertikalaus surinkimo pastate
1967 metų pradžia, ant raketos Saturn V (SA – 501) antrosios pakopos S-II užkeliama ir pritvirtinama trečioji pakopa S – IVB
Raketos Saturn V (SA-510, Apollo 15) skrydžio valdymo prietaisų žiedas montuojamas virš trečiosios pakopos (tarp trečiosios pakopos ir Apollo erdvėlaivio nusileidimo į Mėnulį aparato), 1970 rugsėjo 16 d.
1969 sausio 3 d. Apollo 9 raketa Saturn V (SA – 504) pradeda kelionę į starto aikštelę 39A
1970 lapkričio 9 d, raketa Saturn V (SA – 509, Apollo 14) išvežama į starto aikštelę 39A
1972 rugpjūčio 28 d, raketa Saturn V (SA-512, Apollo 17) išvežama iš vertikalaus surinkimo pastato į starto aikštelę 39A
1967 rugpjūčio 26 d, raketa Saturn V (SA-501, Apollo 4) keliauja į starto aikštelę 39A pirmajam startui. Tolumoje matome vertikalaus surinkimo pastatą ir netoliese jo esančią prieplauką. Į šią prieplauką baržomis buvo atplukdomos raketų Saturn V gamyklose surinktos pirmosios ir antrosios pakopos ir Space Shuttle sistemos skysto vandenilio ir deguonies kuro bakai, kietojo kuro greitintuvai, po skrydžio atplukdyti iš vandenyno sekančiam startui
Raketa Saturn V vežama į starto aikštelę 39A pirmajam startui. Tolumoje matyti vertikalaus surinkimo pastatas