Pastatas
NASA vertikalaus surinkimo pastatas (VSP – NASA Vehicle Assembly Building), esantis Kanaveralo iškyšulyje (Cape Canaveral) Floridos valstijoje (Florida) NASA Kennedy kosminiame centre, tarp Majamio (Miami) ir Džeksonvilio (Jacksonville), yra pats didžiausias vieno aukšto pastatas visame pasaulyje. Matmenys – ilgis 218 m, plotis 158 m, aukštis 160 m – tokie dideli, kad jo viduje yra atskiras klimatas. Ypatingai drėgnais metų laikais viduje gali susidaryti debesys, ir net lietus… Nors pastate yra 125 ventiliatorių sistema, kovojanti su drėgnumu, bet ir ji dažnai nesusidoroja su blogo oro padariniais.
Matmenys
VSP tūris – 3 664 883 m³. Jis užima apie 3.25 ha žemės. Tai šeštas pastatas pasaulyje pagal užimamą didžiausią tūrį. Jis užima 33 vietą tarp pačių aukščiausių Floridos pastatų ir yra pats aukščiausias JAV ne miesto pastatas. Jame sumontuoti patys aukščiausi pasaulyje vartai, atsiveriantys per 45 minutes. Kad pastatas išties yra didelis gali padėti įsivaizduoti toks palyginimas: pastato sienoje pavaizduotos JAV vėliavos plotis lygus autobuso ilgiui, o vėliavoje mėlynas stačiakampis su žvaigždėmis yra krepšinio aikštelės ploto. VSP skirtas baigiamajam erdvėlaivių ir jų raketų surinkimui prieš pakilimą iš 39 – ojo starto komplekso.
NASA VSP Saturn V bandymo metais
NASA VSP Space Shuttle skraidymo metais
VSP statybos 1963-1965 m. momentai
Dvi mobilios Saturn V starto platformos
VSP centro vidaus struktūra
Saturn – V surinkimas
Buvo būtina pastatyti tokį didelį VSP, nes Saturn – V ilgis 110.6 m, didžiausias skersmuo 10.1 m. Masė starto metu 2965 tonos (erdvėlaivio Apollo-16 startas). Naudingojo krovinio masė į žemą apskritiminę dirbtinio Žemės palydovo orbitą (200 km virš Žemės paviršiaus) 140 tonų (Apollo erdvėlaivis su trečiąja raketos pakopa ir likusia kuro dalimi. Šiuo atveju raketos Saturn – V trečioji pakopa buvo naudingasis krovinys, nes po antrojo starto dirbtinio Žemės palydovo orbitoje, jos varikliui sudeginus 74.5 tonos kuro, erdvėlaivis Apollo buvo išvestas skrieti į Mėnulį). Saturn V niekada sausai neišdegina viso jos bakuose esančio kuro. Naudingojo krovinio masė trajektorijoje į Mėnulį – 65.5 tonos (erdvėlaivio Apollo masė 46.8 t, o Saturn – V trečiosios pakopos su kuro likučiais po antrojo starto masė 18.7 t). Tokių matmenų raketą yra sunku perkelti iš horizontalios padėties į vertikalią.
Techniškai sudėtinga
Raketa techniškai sudėtinga. Reikėjo žymiai kruopščiau patikrinti kiekvieną jos pakopą, prieš jas sujungiant. Raketoms Saturn – V, o po to ir Space Shuttle sistemai buvo naudojama tokia technologija: pakopos išbandomos ceche horizontalioje padėtyje, tada seka vertikalus pakopų ir naudingojo krovinio montavimas ant mobilaus starto stalo, o po to mobilaus starto stalo transportavimas su galutinai surinkta, bet neužpildyta kuru, raketa į paleidimo aikštelę.
Dar viena raketos vertikalaus surinkimo priežastis – raketos konstrukcijos lengvumas. Kai nėra būtina surinktai raketai atlaikyti apkrovas horizontalioje padėtyje, jos konstrukcija tampa lengvesnė ir paprastesnė, o naudingojo krovinio masė didesnė. O tai ypač buvo aktualu pilotuojamai Mėnulio programai.
Pastato statybai reikėjo 89 421 tonos plieno konstrukcijų ir 49 696 m³ betono. Jo viduje buvo 71 kranas ir du tiltiniai kranai, kurių kiekvieno keliamoji galia 227 tonos.
Įeiti į VSP gali tik NASA specialistai ir valdžios atstovai.
Į Mėnulį ir Skylab
1970 liepos 7 d. Erdvėlaivio Apollo – 15 ir Saturn – V pirmoji pakopa S-IC gabenama iš netoliese esančios prieplaukos į VSP
Apollo 17 pirmoji pakopa S-IC ruošiama misijai į Mėnulį, 1972 gegužės 15 d.
Apollo 17 pirmoji pakopa S-IC yra paruošta pastatyti vertikaliai ant mobilaus starto stalo, 1972 gegužės 15 d
Apollo 17 pirmoji pakopa S-IC tiltiniu kranu pastatoma ir nunešama ant mobilios starto starto platformos, 1972 gegužės 15 d
Skylab Saturn V pirmoji pakopa S-IC 1972 rugpjūčio 2 d. aukštai pakibusi
250 tonų krano kablys, 1966 kovo 14 diena: ruošiamasi vertikaliai pastatyti Saturn V (SA-500F) pirmąją pakopą S-IC-F
Erdvėlaivio Apollo 4 Saturn V (SA – 501) pirmoji pakopa pastatoma ant mobilios starto platformos, 1966 spalio 27 d.
Erdvėlaivio Apollo 15 Saturn V (SA-510) antroji pakopa S-II barža atplukdyta prie VSP
Erdvėlaivio Apollo 15 Saturn V antroji pakopa S-II 1970 rugsėjo 16 d. VSP viduje
1967 m. pradžioje ant Saturn V (SA-501) pirmosios pakopos S-IC užkeliama ir pritvirtinama antroji pakopa S-II
1970 liepos 2 d. į Kennedy kosmodromą atskraidinama Saturn V (SA-511, Apollo 16) trečioji pakopa S-IVB ir ji keliauja į VSP
1966 spalio 31 d. Saturn V (SA – 501, Apollo 4) trečioji pakopa S-IVB VSP viduje
1970 rugsėjo 16 d. Saturn V (SA – 510, Apollo 15) trečioji pakopa S-IVB VSP viduje
1967 m. pradžia, ant Saturn V (SA – 501) antrosios pakopos S-II pritvirtinama trečioji pakopa S – IVB
Saturn V (SA-510, Apollo 15) skrydžio valdymo prietaisų žiedas keliamas tvirtinimui tarp trečiosios pakopos ir Apollo nusileidimo į Mėnulį aparato, 1970 rugsėjo 16 d.
1969 sausio 3 d. Apollo 9 Saturn V (SA – 504) pradeda kelionę į starto aikštelę 39A
1970 lapkričio 9 d, Saturn V (SA – 509, Apollo 14) iš VPS išvežama į starto aikštelę 39A
1972 rugpjūčio 28 d, Saturn V (SA-512, Apollo 17) iš VPS išvežama į starto aikštelę 39A
1967 rugpjūčio 26 d, Saturn V (SA-501, Apollo 4) keliauja į starto aikštelę 39A pirmajam startui
Saturn V vežama į starto aikštelę 39A startui. Tolumoje matyti VPS