Vescovo, TKS – gelmės ir astronautika, kas jas sieja ?
V. Vescovo Triton gelmėlaivis
Juo šiemet tapo žymus amerikiečių ekstremalus keliautojas Victor Vescovo (gimęs 1966 m., įveikęs visų žemynų viršūnes, įskaitant Everestą ir abu Žemės polius), pirmasis pasiekęs Sandwich salų įdubos 7434 m gelmę (dar ir atradęs greta gilesnę 8266 m įdubą). Netrukus jis paniro 7192 m Javos įdubon (Indijos vandenyne). Po to į rekordinį Marianų lovio (Mariana Trench) 10928 m gylį, prabuvęs jame 248 min.
Po poros dienų V. Vescovo pakartojo nirimą, patikslino gylį 10927+-8 m. Japonų gelmėmačiai Takuyo ir Kaiko anksčiau fiksavo 10920 m ir 10911 m. SSSR Vitiaz fiksavo net 11022 m gylį. Per 217 min nufotografavo nemažai plastikinių šiukšlių. Dar po kelių dienų V. Vescovo su mokslininku A. Jamieson pabuvojo 10700 m Sirenos įduboje apie 200 km šiauriau ir 10823 m Tongos lovy (jau vienas bei daug piečiau – tarp Samoa ir Kermadeco salų). Atlantic Productions paruošė dokumentinį 5 dalių filmą „Deep Planet“.
TKS aukštybėse ir V. Vescovo gelmėse
Astronautikos dėka sužinojome mūsų superklasterį Laniakėją aprėpiant per 100 tūkst galaktikų 520 mln šviesmečių erdvėje su centre esančiu Didžiuoju Atraktoriumi (pasak astrofizikos dr S. Perrenod – ne JSk, 10 PetaSaulių didumo galaktikų klasteris). O visas superklasteris gal sukasi aplink dar stambesnį Visatos darinį? – netrukus tyrinėsim. Gi prasidėjo 10-43 s Planko era ir vienu 10-35 Planko ilgiu bei erdvėlaikio „kvantinės putos“ fliuktuacijomis (dar iki Didžiojo Sprogimo).
2019 spalio 29 Hubble teleskopas nufotografavo 704 mln šm tolyje Arp-Madore 2026-424 galaktikų susiliejimą. Beveik tą pačią dieną astronautės Ch. Koch ir J. Meir su astronautu A. Morgan TKS sužaidė beisbolą, vienu smūgiu įgreitinę kamuoliuką iki 8 km/s Houston Astros komandos garbei (Žemėje rekordiniu greičiu 169 km/h=46,94 m/s pasižymėjo A. Chapman 2010 m.)
NASA astronautai Jessica Meir, Christina Koch ir Drew Morgan TKS viduje imitavo beisbolo žaidimą mėgstamos Houston Astros komandos garbei.
Taip astronautika skverbiasi į aukštybes ir tolybes, o akvanautika gilinasi į povandenines gelmes jau bent 2300 metų. Aleksandro Didžiojo kariai panerdavo iki 30 m, kvėpuodami iš odinių maišų ar varpo pavidalo gaubtų. Akvalangistai plūduriuoja iki 60 m gyliuose, narai su įranga jau pasiekia 300 m.
V. Vescovo gelmėlaiviai
Dar giliau neriama gelmėlaiviais: V. Vescovo naudojo Triton Submarines dvivietį povandeninį aparatą „Limiting factor“, horizontaliai judantį 2,2 km/h ir vertikaliai iki 5,4 km/h. Šis 12,7 t 4,6×3,7×1,9 m aparatas turi sferinę 1,5 m kajutę 9 cm titano sienelėmis ir trimis akrilo iliuminatoriais, išbandytą 14 km gylio slėgiu. Iš jo dar pernai patyrinėjo „Titaniko“ liekanas Atlanto gelmėje.
Plaukioti vandenų gelmėse – ne mažiau pavojinga kaip kosmoso platybėse. Aplinkos slėgis siekia net 117 MPa (Marianų lovyje), – artimas konstrukcinių medžiagų, pvz aliuminio, stiprumo ribai. Giliau 100 m šviesa neprasiskverbia – visiškai tamsu ir vėsu. Akvanautikos pirmeivis A. Piccard (1884-1962 šveicarų fizikas, 1931-2 savo konstrukcijos stratostatais tyręs Žemės atmosferą ir kosminius spindulius bei pasiekęs rekordinį tada 16,94 km aukštį) 1948 sukūrė pirmąjį gelmėlaivį FNRS ir būdamas 69 metų su sūnumi paniro į rekordinį 3,15 km gylį. 1960 jo konstrukcijos batiskafu „Triest“ sūnus J. Piccard su D. Walsh pasiekė Marianų dugną 10919 m.
D. Walsh (kairėje) su V. Vescovo
Nuo tada suintensyvėjo gelmėlaivių statyba geologiniams, okeanologiniams, ichtiologiniams, archeologiniams tyrimams bei naftos ir dujų gavybai, povandeninių objektų priežiūrai (ypač distanciškai valdomais). Daugumai šių darbų nereikia greito judėjimo, svarbiau manevringumas gelmėje, efektyvi stebėjimo ir tyrimo technika bei transportabilumas keičiant vietoves.