Milžiniškos žvaigždės – astro gigantės – Visatos platybėse yra dažnai sutinkami objektai
Senovės Graikijoj gigantais vadinti milžinai dievų Gajos ir Urano sūnūs. Žmonių intelekto, ypač astronautikos ir astrofizikų dėka paaiškėjo Visatoje esant gigančių – milžiniškų žvaigždžių (iki tūkstančio karto didesnių už Saulę). Astronomai hipermilžinėmis pavadino ypač didelio šviesio žvaigždes, nes šį rodiklį pastebime ir plika akimi. Geometrinius matmenis, masyvumą apytiksliai išmatuoti pavyksta tik netiesioginiais metodais, pvz okultaciniu (kai stebimą žvaigždę palaipsniui uždengia kita ar jos satas).
Astro gigantės Betelgeizės tamsėjimas
Bene anksčiausiai, dar K. Ptolemajaus „Almageste“ minėta (ir kinų astronomo Sym Cian 1 amž pr.Kr. priskirta prie geltonųjų) Betelgeizė yra 720 šm nuo Žemės (patikslino astroskopas Hypparcos, o Hubble nufotografavo), turi apie 12 Ssulės masių bei 1,2 Tm skersmenį. 3600 K išoriniai sluoksniai sukasi 5-15 km/s ir pulsuoja tūriu, o pati žvaigždė jau yra raudona. Pernai šviesis pradėjo mažėti (gal nuo tarpžvaigždinių dulkių ir šviesą sugeriančių teleskopo Kepler pastebėtų TiO išskyrų), o astrofizikai jau pranašavo artėjantį virsmą į supernovą. Tačiau tamsėjimas liovėsi.
Didžiausia laikyta hipermilžinė UY Scuti 9500 šm tolumoj maždaug 2,36 Tm skersmens (1700 kartų didesnė už Saulę), bet labai mažo tankio (30 S masių). Astro laboratorija Gaia patikslino Scuti esant tik 755 kart didesnę už S, tad didžiausia gal teks pripažinti žvaigždę Stephenson 2-18 (2150 Saulių – beveik 3 Tm, pavadinta 1990-ais atradusio astronomo pavarde) 18900 šm toliuose.
Saulės ir mėlynosios astro gigantės palyginamieji dydžiai
Panašaus didumo yra žvaigždės WOH G64 (225 S masių) 163 tūkst šm tolumoj, RW Cephei bei Westerlund 1-26, o gal ir MML Cygnus (5,3 tūkst šm), VY Canis Majoris (4 tūkst šm). Bet masyviausia ir karščiausia pripažistama 450 Gm didumo žvaigždė R136a (265 S masių 53000 K).
Tik dabar pradedam tyrinėti juodasias skyles (JSk), manant jas esant ypač kompaktiškomis ir masyviomis (mln ar net mlrd Saulės masių). Studijuodami teleskopo Hubble archyvą, Texas universiteto ir van den Bosh (Vok) komanda įvertino S5 0014+813 JSk 250 mln šm tolyje turint 40 mlrd S masių ir apie 100 Tm matmenis (11 kartų didesnė už Neptūno orbitą). Taigi, ši JSk yra daug didesnė už aprašytas žvaigždes gigantes ir gal net stambiausias Visatos objektas. Įtariamos ir konkurentės: NGT 4889 (20 mlrd S masių o130 Tm); TON 618 (net 66 mlrd S masių) bei Holm 15A (40 mlrd S masių).
Kitos jau stebimos astro teleskopu Chandra JSk yra mažesnės. NGC 3842 320 šm tolumoj – 9,7 mlrd S masių ir SAGE0536AGN – 350 mln. Vertinant JSk-ių didumus ir tolumus, pasitelkiama pasaulinė radioteleskopų sistema – kampinei skyrai bei signalui sustiprinti.
Taigi belieka dar kartą pasibaisėti žmogaus fiziniu menkumu prieš Visatos didybę ir pasidžiaugti intelektu.