Jungtys, space docking system – įvairūs būdai erdvėlaivių sujungimui kosmose
Jungtys tarp erdvėlaivių
Vienas specifiškų techninių sprendinių yra jungtys tarp erdvėlaivių. Dar 1962 metais, kosmose suartėjus „Vostok-3“ ir „-4“ iki 6,5 km pradėta galvoti apie erdvinio sujungimo įtaisus.
Bene pirmą tokio jungimo sprendinį – „Gemini-8“ (3,9 t o3x5,8 m) su raketos „Agena“ pakopa – astronautai N. Armstrong ir D. Scott įgyvendino 1966 m. rankiniu valdymu. 1969 sujungti du pilotuojamieji „Sojuz-4“ ir „-5“, bet kosmonautai A. Jelisiejev (Kuraitis) ir E. Chrunov pereidinėjo per atvirą kosmosą (jungtyje liuko dar nebuvo). Gi „Apollo-10“ orbitoje aplink Mėnulį astronautai T. Stafford ir J. Young jungties liuku perėjo iš vieno modulio į kitą. 1975 m. įvyko kosminis „Apollo“ ir „Sojuz-19“ sujungimas. Prireikė 2 t o1,4×3 m šliuzinio įrenginio, kurį jau kosmose prie „Apollo“ primontavo kosmonautai A. Leonov ir V. Kubasov. Taipogi „Sojuze“ buvo kiek sumažintas kvėpuojamo mišinio slėgis, o „Apollo“ – šiek tiek padidintas. Eksperimento dėlei erdvėlaiviai jungėsi du kartus ir išbuvo susijungę dvi paras. Pirmasis TKS modulis „Zaria“ jau pasižymėjo unikalia jungimosi sistema: susiartinimui turėjo du varytuvus po 4,1 kN; švartavimuisi 24 varytuviukus po 0,4 kN ir tiksliam fiksavimui 16 varytuviukų po 14 N.
Apollo erdvėlaivių jungtys
Soyuz erdvėlaivio jungtys
Krovininio erdvėlaivio Progress jungtys
Modulis „Unity“ turi net 6 liukus ir PMA (Pressurized Mating Adapter). Kiti TKS moduliai sujungti bent 12 jungčių; o „Pirs“, „Poisk“ „Rassvet“ – su šliuzinėmis kameromis. Naujausią adapterį IDA-3 primontavo astronautai N. Hague ir D. Morgan 2019 m. erdvėlaivių Dragon ir Starliner švartavimui.
Tarptautinės Kosminės Stoties IDA-3 ir IDA-2 jungtys
Jungtys ir patentai
Nors jungčių konstrukcijos gausiai patentuojamos, pradedant US3201065A (1965 m.) iki naujausių RU2706639C2 (2016) ir net kinų JP6146940B2 (2017), išsamesni duomenys tebėra slepiami.
Esminiam būsimų jungčių suvienodinimui 2011 m. penki autoriai sukūrė 40 psl standartą IDSS (International Docking System Standard), įtvirtinusį o800 mm landos liuko konstrukciją. Abi jungties dalys turi atitinkamus žiedinius špantus su kreipikliais, grioveliais, mechaniniais griebtais ir kabliais, lietimosi jutikliais bei elektromagnetiniais fiksatoriais, spyruokliniais užraktais ir liukų dangčiais. Standartas reglamentuoja „švelnaus“ jungimosi konstrukciją su elektromagnetiniais smūgio priėmikliais; magnetinio skląsčio sistemą bei koncentriškus sandarintuvus (adhezine jėga iki 900 N) ir „tvirto“ jungimo jungimo įrenginį su 12 porų kablių (užrakinimo jėga 31-44 kN) bei atsijungimo sistemą. Reglamentuojamos ir pradinės jungimosi sąlygos kaip jungimosi tempas 0,05-0,10 m/s, radialinis nuokrypis iki 0,11 m.
International Docking System Standard – vienas paskutinių space docking system standartų
Ypatingais atvejais jungtis papildo adapteriais, pvz erdvėlaivio tvirtinimui prie startūno. Launch Alliance naudoja aliumininį kūgio formos o96x39 cm 86,2 kg adapterį 3715C ir kuria didesnį SLS 8,4-9,9 m skersmens, o SpaceX – lengvesnį (gabenant naudingą krovinį iki 3,453 t ir sunkesnį (iki 10,886 t).